
Valdyti
Valdyti reikšmė
Žiūrėti žodį "užvaldyti"turėti valdžią, viešpatautižiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkytiprižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėtinuomotireguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuotireguliuotižiūrėti drausmės, versti klausyti, draustibausti, muštiįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesiustvirtai laikytisreguliuoti judesiusgalėti, mokėti naudotiskreipti ką reikiama linkme, vairuotireikalauti kokio linksnio ar žodžio formostvardytiįstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimąįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesiusįveikti, sutramdytikiek suvaldyti, sutvardytipakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėtisuvaldyti, sutramdytiprijaukinti, pripratintivaldant išvaduoti, atpirktigalėti, mokėti naudotisnusukti reikiama linkme; suvairuotireguliuoti kieno veiksmusįveikti, sutramdytipriversti klausyti, sudraustipajėgti žiūrėti drausmėsišmokti valdyti, suprasti veikimąkurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkytikurį laiką prižiūrėti ką turimąkurį laiką turėtipadaryti valdantįstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimąpriversti klausyti, sudraustisusitvardyti, susilaikytisugebėti valdyti, viešpatautipavergti, nukariautisugebėti žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkytiatlikti, įvykdytiprastai valdant nusmukdyti, nugyventiprastai vadovaujant, tvarkant nusmukdyti, nugyventipajėgti priversti klausyti, sudraustiįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesiustvirtai laikyti, nulaikytitam tikru būdu, tinkamai judintigalėti, mokėti naudotissugebėti nukreipti ką reikiama linkmepajėgti suvaldyti, įveikti, sutramdytisutvardytisustabdytikurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatautikurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėtipajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimąpaveldėtiįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesiustvirtai laikyti, nulaikytipajėgti judėti, pasijudintigalėti, mokėti naudotispajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuotikurį laiką palaikyti traukiant, vedantpajėgti tvardytikurį laiką valdyti, turėti valdžiąkurį laiką turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis)kurį laiką žiūrėti drausmės, versti klausytiprastai valdant nusmukdyti, išeikvoti, netektipakankamai ilgai valdyti, turėti valdžiąpakankamai ilgai turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis), naudotis kuoprastai valdant, tvarkant nusmukdyti, nugyventiprilaikyti, priturėtipriversti klausyti, draustisulaikyti, prašyti neišeitisutvardyti, prilaikytiprižiūrėti, sutvarkyti ką turimąreguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuotipriversti klausyti, sudraustiįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesiusišsilaikytiprilaikyti, sureguliuotigalėti, mokėti panaudotisugebėti pasukti ką reikiama linkmeįveikti, sutramdytinumalšinti, paimti viršų (kovojant)sutvardyti, nuramintipaimti į savo valdžią, užimti, užgrobtipaimti į savo nuosavybę, pasisavintisenaties būdu įgyti (nuosavybę)imti reguliuoti kieno veiksmus, rikiuotiužuitipalenkti į savo pusę, patraukti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: valdýti
Valdyti sinonimai
apvaldytiatvaldytiįvaldytiišvaldytinuvaldytipavaldytipravaldytiprivaldytisuvaldytiužvaldytivaldytinainenuvaldytinainenuvaldomaisuvaldomainesuvaldomai
Valdyti frazeologizmai
liežùvį (liežiùvį ) valdýti (valdýtis) 1nekalbėti ko nereikia, tylėti: Apmaudui pašokus valdyk liežuvį. Ką aš kalta, kad tu pati liežùvį nesivaldai̇̃. Liežùvio nevaldái ir nekenta visi kaip pasiutusios kalės. Valdyki, Mintvyde, liežuvį?. Duoną druską valgyk ir liežuvį valdyk.nagų̃ nevaldýti vogti: Būt žmogus kai žmogus, ale nagùs neval̃do, i viskasnãsrą valdýti nešaukti: Valdýk savo nãsrą!pãpatalį valdýti nuolat, ilgai miegoti: Vyras pãpatalį val̃do, vaikas veiza į raštus kaip ožys į [v]andenį, ir nėr kas dirbąssámtį valdýti būti šeimininke, šeimininkauti: Dar jiji (jijė. ) samtį valdo. Uošvienė dar pati samtį tebval̃dosnùkį valdýti 1nekalbėti ko nereikia: Valdýk snùkį, ba gausi, tai žinosi!apvaldýti užvaldyti:1Tavo vyras Asimas sumušė mano kariuomenę ir apvaldė tą kraštą. Kožnas miestas tapė nuo savotiškų karalių apvaldomas. Apvaldyti, savo valdžion paimti.Kai tas numirė, tai jis apval̃dė jo ūkįįstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Jie neapval̃do, par didelis plotas yra.Šių laikų medicinos mokslai yra tiek platūs, jog vienam žmogui jos neįmanoma tobulai apvaldyti.įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Kai kurios jų buvo nėščios, sunkiai beapvaldančios suvargintus kūnus, prisilaikydamos kaimynių rankų, mirtinu kreidos balčiu išsekintais veidais2įveikti, sutramdyti.kiek suvaldyti, sutvardyti: Ans apval̃dė dykùmą, kurs buvo pasileidęs. Apvaldęs savo mintis ir jausmus išėjo.Valios apvaldytas jausmingumas.Susilaikyti, susitvardyti, apsivaldýti. Apsivaldýk, nekeik, neblazgatyk, t. y. prisilaikyk. Apsivaldýk bent kiek, ko siunti kai šėtonas!atvaldýtipakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdytisuvaldyti, sutramdyti.prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas.valdant išvaduoti, atpirkti: Avis avinėlis atpirko, atvaldė: tai Kristus nekaltas mums tėvą numaldėįvaldýtigalėti, mokėti naudotis: Aš ano (dalgio) neįvaldáu, nepjaunu su anuo. Didžiųjų slastų neįvaldau, tik mažūsiusnusukti reikiama linkme; suvairuoti: Kalno viršūnėje mašina pasidaro visai neįvaldoma. Yra dyselys geležinis ir paskui tokios dvi rankenos invaldýti [arklą]reguliuoti kieno veiksmus: Ka tos šeimynos mieste negal įvaldýti, įlankuoti. Tei[p] ir gacpadinę įval̃dęs, da geresnes dienas sulauki.Tą vyrą tura įsival̃džiusi kaip tik benoraįveikti, sutramdyti: Ramdinu, įvaldau, pajaukinu. Įvaldýti, pažaboti, sutvardyti, nuramdyti. Nu vargsta anie su tuo jautaičiu, negalia įvaldýti. Jau aną (karvę) reiks kratyties žemėn, nebgal beįvaldýti. To arklio nebgal beįvaldýti, dreba, šoka į aukštąpriversti klausyti, sudrausti: Brolis tavo įvaldỹs išdykėlius, t. y. po savam (saviškai, savotiškai, kaip tinkamas) pavels, párvers.pajėgti žiūrėti drausmės: Kol motyna įvaldė, liuob šluotakotį vaikams užmes, dabar nebįvaldo1išmokti valdyti, suprasti veikimą: Mokėti, įvaldyti (ką nors, kokio įgūdžio reikalingą veiksmą, dalyką). Ji puikiai įvaldė techniką.Jis dar daugiau įsivaldys savo smagenis ir dirgsnisišvaldýtikurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo.kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų išvaldžiau arklius, dirbau su anais.kurį laiką turėti: Asmuo, nustatytą laiką be pertraukos išvaldęs svetimą daiktą kaip savo, įgyja į jį nuosavybės teisę.Drugio ligą vieniuoleka metų išvaldžiáupadaryti valdant: Kas čia išvaldýta, vienas Dievas žino: kas gali ir prieina, tas plėšia viskąįstengti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Neižgalėtas, neišimamas, neižvaldomas. 1Neišval̃dė žemės, išvarė visus.Motriška keturias kerčias laiko, o vyras ne vieną neišval̃dopriversti klausyti, sudrausti: Aug kieme mergelė dailiu augumeliu, visi džiaugias, visi glaudžias, kaip reiks išvaldyti?.susitvardyti, susilaikyti: Kaip sūnus negal išsivaldýti nuo prasto darbonuvaldýtisugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą.Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sostopavergti, nukariauti: Iš rytų pusės į jų kraštą ėmė grautis ruskiai, kurie buvo nuvaldę slovėnus.sugebėti žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Nieko vyras – ir iš pažiūros, ir ūkį nuvaldo. Vis dažniau ima skųstis, jog jam esą sunku benuvaldyti ūkis. Sakau, ka galėtų nuvaldýti, reikėtų a pirkti [karvę].Tas vyras nei vienos kertės nenuval̃do, motriška – viską nuval̃do.atlikti, įvykdyti: Gera (geria), darbo nenuval̃do. Paseno, darbo nebnuval̃doprastai valdant nusmukdyti, nugyventi: Blogas karalius jau visai nuval̃dė kraštą. Didikai valdė valdė miestą poniškai ir nuvaldė jį nuo koto.prastai vadovaujant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: Nieko ten nebeliko: taip jis (ūkvaizdis) tą dvarą nuvaldėpajėgti priversti klausyti, sudrausti: Kunigaikštis Vytaudtas, matydamas negalėsys benuvaldyti Žemaičių, liepė kunigui grįžti į savo žemę. Kol mažas vaikelis, įdedi į vežimelį, be vėliau nenuvaldýsi. Kaip ten buvo: du policininkai [1918–1940 m.] visą valsčių nuval̃dė, jokių kuliganų, vagių. I daba į pataisymo numus [vaikiščias], nieko nepadarysi, ka nenuval̃do. Aš dvidešimt trisdešimt nuvaldau, o jis tos vienos savo pačios nebegalia suvaldyt, – sako gaidysįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Ta ranka būs teip kaip pakirsta, nenuvaldýsi anos.Sudružęs nenusivaldo, t. y. netur sylos.tvirtai laikyti, nulaikyti: Da mano vaikiukas ir galvos nenuval̃do.tam tikru būdu, tinkamai judinti: Kaip reikia ranka nuvaldyti parašant parodomą raidę. Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodegos, riečia, kraipo mandagiai.Jis buvo regimai susijaudinęs ir, kai prabilo, vos galėjo nuvaldyti liežuvį.Sunku yra nusivaldyti ant butelka sėdusies (apie žaidimą).Tura būti nusival̃dančios nytys, ne išklibusios, jei nori paausti atvarslusgalėti, mokėti naudotis: Tas žmogus kartį nenuval̃do. Moku aš dalgį nuvaldýti, tik ka nė[ra] jėgos. Mažas – nora pjauti, dalgio nenuval̃do. Aš kirvį nuvaldžiáu gerai: mokėjau iškapoti, kerčias suleisti. Kai tik pradėjo mokėt nuvaldýt peilį, tai tą šiūpėlaitę ir padarė (išdrožė). Menkas da tebuvo artojas – plūgo nenuval̃dė. Tas kestis su tums rankums negali tiek nuvaldýti. Mano keltuvė bais ilga, negaliu kultuvo nuvaldýt.Jau šiek tiek plunksną nuvaldo (rašo).sugebėti nukreipti ką reikiama linkme: Menkas iš jo vežėjas – nenuval̃do arklių. Jei negali arklio nuvaldýt, tai ir vadelių neužsimesk imt. Nenuvaldaũ nė žirgelio par graudžias ašarėles.1pajėgti suvaldyti, įveikti, sutramdyti: Jo arkliai turbūt ir vasarą javais šeriami, kad nė nuvaldýt negali. Žabą pasiemu ir ganau, geruoju nebenuvaldaũ. Prigėrė, nenuval̃do nė devyni velniai. Karalius… sėdįs ant aslyčios…, jungu jau nuvaldýtos. Lenciūgus sutraukė ir pančius sutrino, o negalėjo jį niekas nuvaldyt.nenuvaldýtinainenuval̃domai Žmonys nenuovaldomai pasileidę ant visokių pražengimų.Arklys nusivaldys, jeigu jį nepipinsi. Tas arklys kad šokęs iš karto lėkt, nu lėkt ir nusivaldęssutvardyti: Žiūrėjo į vyrą, sunkiai benuvaldydama ašaras. Kas gi pasnykais ir kitais varginimais liesina ir silpnina, nuvaldo [kūną].Ant galo jis nuvaldė save. Nesa geresnis yra vyras kantrus…, kursai patis save nuvaldýt gal.Nusivaldýk tu biškį, t. y. sumažink savo valdžią: nešumyk, negerk, nesavalyk.sustabdyti: Par 2–3 dienas tokiu vartojimu nuovaldysi kosulįliežùvį nuvaldýti nekalbėti ko nereikia, tylėti: Liežuvį nei viens žmogus negal nuvaldyti.rañkų nenuvaldýti vogti: Jisai rañkų nenuval̃dė i pakliuvo į kalėjimąpavaldýtikurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metųužvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt. Ir pavaldyta bus žemė po veidu Viešpaties.kurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Lauką kelis metus pavaldýti. Kai vienas atliksi, tai bijosi ir gyvulį pavaldýt.pajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Pavaldo jis gyvenimą vienas. Viena tos žemės nepavaldýsi. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių1užvaldyti 2: Atėjo … tie milžinai in to pono dvarą, sau pavaldė ir nieko jie in sodą neleisdavo.Ant pikto … daro tas gi neprietelius dūšios, kurį gi vieną … pavaldo sau.paveldėti: Jaunesnysis gi pavaldydavo likusįjį turtą tėvams mirus. Jis pavaldė nuo tėvų didelius turtus.1įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Iš peties rankos nepavaldaũ. Visai nebepavaldaũ [rankos], kaip ne mano. Kas čia do liga man – aš rankos nebegaliu pavaldýt i kojos. Ale labai sunki [pakelti], toks žmogus suzmekęs, savęs nepaval̃do. Negerai, ka savęs negali pavaldýti. Jau kokie penki metai, kaip jis man davė į šoną, tai ir dar šono nepavaldau. Koją iš kirkšnies pasuko – nebepavaldo.Riešas nebepavaldo pirštų.tvirtai laikyti, nulaikyti: Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį. Kas nepuola kalboje, tas yra tobulas vyras, kursai ir visą kūną gal pavaldyt.Nebepasivaldaũ tų rankų.pajėgti judėti, pasijudinti: Vėjas perpūtė, nebepasivaldaũ. 1Tiek pavargau, kad nepasivaldaũ. Nieko nepasivaldaũ, negaliu paeit, save aptvarkyt, iš lovos išlipt. Nebėr sveikatos – pasilankstai i nebepasivaldai̇̃.Nepasival̃do kaip apatinė pusė girnųgalėti, mokėti naudotis: Ta moteriškė visai nemokyta, vos ne vos plunksną pavaldo. Dailidžiauti eidavo jau suaugę vyrukai, kurie mokėdavo pavaldyti kirvį ir pjūklą. Kas ginklų dar nemoka pavaldyti?pajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuoti: Ka rankos atšalo, negaliu nė su vienu pirštu pavaldýti vairą. Ne jam pavaldýt toks arklas; senam, įpratusiam žmogui ir tai sunku trivalniai nuturėt. Ans iš viso traktoriaus nepaval̃dokurį laiką palaikyti traukiant, vedant: Motriškoms padėti reikėjo su žambiu, žambį pavaldýti. Atvažiuok per bulviakasį, bent arklius pavaldysipajėgti tvardyti: Visi vienodai rodėsi žmonėmis nenusistovėjusiais, dar nepavaldančiais jauno savo temperamento ir todėl išsišokstančiais.Ji turėjo kiek pasivaldyti, kad aštriai neatsakytųliežùvio nepasivaldýti kalbėti ko nereikia, netylėti: Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi!pravaldýtikurį laiką valdyti, turėti valdžią: Daugelis kunigaikščių Dainavos šaly pragyveno, daugelis valdovų pravaldėkurį laiką turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis).kurį laiką žiūrėti drausmės, versti klausyti.prastai valdant nusmukdyti, išeikvoti, netekti.privaldýtipakankamai ilgai valdyti, turėti valdžią.pakankamai ilgai turėti ką (ppr. nuosavybės teisėmis), naudotis kuo.prastai valdant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: Valdėm ir dabar prisival̃dėm prie to, kad toliau nebegalim, nebeišgalimprilaikyti, priturėti: Nešu kestes ant pečiais, o privaldáu su rankomspriversti klausyti, drausti: Prival̃do biškį, ka nepadyktum.sulaikyti, prašyti neišeiti: Kai nueisim, mane dėdina prisivaldỹs ir nebeišleis par rugiapjūtęsutvardyti, prilaikyti: Kitas kitą prival̃do biškį, kuriam orielka juo nepasuko galvą.Tas vaikis neprisival̃do. Prisivaldyk, tep nedaryk. Prisivaldýti nuo kosuvaldýtiprižiūrėti, sutvarkyti ką turimą: Plaukai buvo dideli, negalėjau suvaldýti. Vyrai kartais i nemoka suvaldýti tų piningų.Kad man Dievas neduot ilgo patalo, aš sunkus žmogus, kas mane suvaldi̇̀s (pakels, pavers).Nesusivaldo kaip ubagas barzdos.užvaldyti 2: Turtą suval̃dė jis, o utėlių nevalo (neprižiūri sergančio tėvo). Senovėj vis buvo biednesni, nes visas gėrybes ponai suvaldydavo.reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: Piršliuo i tą veselę suvaldýti, piršliuo viskaspriversti klausyti, sudrausti: Gaidys gaspadorius vištų daug suval̃do. Tėvas kad ir vaiką jau negalė[jo] suvaldýt. Tėvai nevaliodavo suvaldýt tąs dukteris. Nesuval̃do tėvai vaikų, visai susijaukė pasaulė. Nesuval̃domi paliko vaikai, negali susišnekėt. Kas tę par vaikai, ka motina negalia suvaldýt?!. Vaikų nesuvaldaũ, galvom lekia. Jug aš visus negaliu suvaldýti. Toksai vyras galėtų ne tikt gerai pačią suvaldyti, bet ir gerą būtį dėl jos užtikrinti. Ar brolys brolį suvaldỹs?. Jei jūs nesuval̃dot, tai aš eisiu aukščiau, skųsiuos [padaryta neteisybe]. Išeikie, uošvele, sena motinėle, atkelk atkelk vario vartus, suvaldyk kurtelius. Subrauk, suvaldýk tus vištyčius. Pienių ir rudmėsių nebesuvaldo: tos išsisklaidė po visą biržtvyną.Mažo nykštuko žmogus nesuvaldo (liežuvis).suval̃domai Nebsuval̃domai žmonys duodas, Dieve švenčiausis, neprastok!.Kam tas vaikas turia draskyt?! – Susivaldýk [jį]. Kad įsitiektų zokanus, pagal kuriuos galėtų svietas susivaldytiįstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Kojų nesuvaldaũ.Galvai sukantis kojų nebesuvaldysi. . Gera galva ir blogas kojas suvaldo.išsilaikyti: Jis nesusivaldė ant tų lieptų ir nukrito. Vėjuotą vakarą šikšnosparniui vargas, o vėsului pasikėlus, tai jis ir visai nebegali susivaldyti.prilaikyti, sureguliuoti: Skersis kalamas ienoms suvaldýtigalėti, mokėti panaudoti: Jis jau arklą suval̃do. Sūneli, vaikeli, ar galėsi kardą suvaldyti?.sugebėti pasukti ką reikiama linkme: Nesuval̃dė motociklo i pylė ant mašiną. Dabar suvaldýk tu šitokį autobusą!1įveikti, sutramdyti: Vaikas arklį nesuval̃do. Tvirtas buvo vyras, jautį suval̃dė, tų didžiulių juodmargių. Be ragų buvo [karvė], sunku vedžiot, o kai pradeda zyliot, tai jau ir vyro sveikata nesuvaldýsi. Man duotų karvę, ale nesuvaldýsiu, sveikata pasilpo. Tos karvelės nebgal besuvaldýti, ana pabėga nu rankų, nu to apnasrelio. Lepši balos, ko nesuvaldéi arklio?!. Skrenda kap žvėrys, suvaldýt nemožna [arklių]. Daktarai iš proto išejusį niekaip negal suvaldyt. Yra žmonių, kurie suvaldo gyvates, gali jas imti į rankas ir už ančio nešioties.Jaučią suval̃do až ragų, neklaužadą – až ausų. Suvaldyk gi tu vėją.Karvės neturėjo [dėl silpnos sveikatos] – nebesusval̃dė.numalšinti, paimti viršų (kovojant).1sutvardyti, nuraminti: Savo kerštą, papykį, geidulius suvaldýti. Suvaldo savo geidulius ir piktus jausmus. Ak, savo suvaldykite narsumą!. Gediminas pašoko nuo narų, stengdamasis suvaldyti nervišką drebulį. Ale taip čypia (verkia), negalima suvaldýt. A besuvaldýsi, kaip patrinka dėl mergos sijono. Buvo žmogus suvaldąs save, ne mergininkas koks.Geriau patylėk, kai širdies nesuvaldai. Aštro liežuvio nesuvaldysi, išbjurusio nepataisysi.nesuval̃domai Ir ji vėl pravirko, gailiai ir nesuvaldomai.Jeigu pats nesusivaldýsi nervų, kas suvaldys. Iš džiaugsmo nė susivaldýti nebemokėjo. Jis n’įstengia pats save susivaldýti. Vos susivaldžiaũ nesurikęs. 1Užčiaupk, moč, burną, bo galiu nesusvaldýt!. Besotis žmogus niekur nesusval̃do. Nemušiau, susvaldžiaũ. Daugvilienė vos susivaldo nedrožusi jam atgalia ranka per veidą. Bet jei jie negal susivaldytis, tai tevedie. 1bùrną suvaldýti priversti tylėti, nutildyti: Tu drįsti senam žmogui taip sakyti! Palauk, aš tavo burną suvaldysiu!liežùvį suvaldýti 1nekalbėti ko nereikia, tylėti: Girtas i kvailas – liežùvio nesuval̃do. Suvaldýk liežùvį, bo gausi!rū̃sio nesuval̃do elgiasi storžieviškai.snùkį suvaldýti priversti tylėti: Delmonas ir snukį suvaldo.užvaldýtipaimti į savo valdžią, užimti, užgrobti: Ką padės, kad ir visą svietą užvaldýtumei!. Priešai užvaldė mūsų kraštą.Jie (graužikai) užvaldytų visą pasaulį ir viską suėstųpaimti į savo nuosavybę, pasisavinti: Brolis gvelbte pagvelbė visus pinigus, t. y. užval̃dė. [Ponas] ažval̃dė šitą ežerėlį. Nukeltųjų rėžius ir sodybas tuojau užvaldė dvaras. Kaip tos (raganos) užval̃dė tą rūmą?. [Dvarą] tas milžinas užvaldė ir jokį žmogų jis pagavęs gyvą neleidžia.Rendauninką išvarė, o pats užsival̃dė visą gyvenimą.senaties būdu įgyti (nuosavybę).Valdėm ir užsivaldėm ganyklas, miškusimti reguliuoti kieno veiksmus, rikiuoti: Kartais, jei žmona užval̃do, tai jos viršus [ūkyje].užuiti: Jis savo žmoną visai užval̃dęs. Daugiau būdavo jau užvaldýta moterispalenkti į savo pusę, patraukti: Visų dėmesį užvaldýti. Pagundos užvaldýtas protas. Taip užvaldė visą mano nuomonę gazieta, kad užmiršau apie pusryčius. Nuo pat pirmos minutės mane užvaldė pašėlęs linksmumas
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas