Valia
Valia reikšmė
gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tiksloteisė ką daryti, veikti, tvarkyti, valdžia, galiajėga, stiprybė, galianoras, pageidavimaslaisvas pasirinkimas, nesivaržymas ką daryti, laisvai elgtis, laisvėbuvimas neuždarytam, nepririštam, galėjimas laisvai judėti, laisvėgalima, leidžiama, nedraudžiama
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: valià
Valia frazeologizmai
abi̇̀ vali̇̀ bet kaip, nesvarbu kaip: Katraip reikia pasielgti? – Abi valiDiẽvo vãliai; ant Diẽvo vãlios sakoma, kai be priežiūros kas paliekama, nerūpestingai padaroma: Paliko an Diẽvo vãlios [bites] – skurdu žiūrėt. Susibarė su vyru ir išlėkė iš namų, o vaikus paliko Diẽvo vãliai. Tai kurgi, sakau, tą kumelę dėsma, ar ganysma parnakt, ar paliksma an Diẽvo vãlios, ar vesma namo?. Kai ant Diẽvo vãlios auga, kiek išauga, tiek užtenka. Pasėjo, kaip sako, an Diẽvo vãlios – mėšlo niekas nėr vežęs an tų kviečių. Aprūkau [su verba] karvę, avis ir atiduodu Dievo valiai, kol aš bažnyčiojdúokite vãlią iš tiesų taip: Tai daug žmonių. – Dúokit vãlią!iš gerõs (iš gražiõs ) vãlios savaime.į valiàs išei̇̃ti (išsiléisti) išdykti, pasileisti: O ką dirbs Gustis, gal į valias išeiti ir tapti vėjo votegu. Išsileido į valiàs [vaikas]. Matyt, ka par gerą vyrą turėjo ir išẽjo į valiàsį vãlią; į valiàs pakankamai, užtektinai: Duonos į vãlią, užtenka. Laisvo laiko turėjau į valiasį vãlią (į valiàs) léisti (išléisti, paléisti) nedrausminant auginti dykūnu: Vaiką į valias išleido (visą valią davė, valiūku išaugino). Motyna leidžia vaiką į vãlią. Ing vãlios vaikai paleisti̇̀. Kam vaiką taip į valiàs leidi?. Lig mažus išleido vaikus į vãlią, dabar patys gailias. Poškos žmonys buvo išleisti į valiàs. Tą vieną dukterį turiu, tai truputį išleidau į valią. Vaikai, leisti į savo valią, užgėdina motiną savo. Tik duok vãlią paršui, tai tuo akis kabina. Jo paleisti vãlioj vaikai – plaukia par visą kaimą. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti. Bet jei paleiste juos (vaikus) valion, žinokite tikrai, jog atšips dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų.iki̇̀ vãlios užtektinai: Išsikalbėjo iki valios apie arklius, jomarką, mainus. Svarbiausia jai dabar buvo duoti iki valios išsiverkti. Šalčnyke pabūsiu iki vãliaiiš gerõs (iš gražiõs ) vãlios savaime; be priežasties: Iš gerõs vãlios pradėjo skaudėt. Pirštą pradė[jo] sopėt iš gerõs vãlios. Ar kojai te ką padarė, ar jy te iš gerõs vãlios pradėjo sopėt. Kursai ižg gerõs vãlios užgimė, galybe teipajag gerõs vãlios savos numirs.iš vãlios pamažu: Aš iš vãlios laidau karvę. Eik iš vãlios (iš po valios), kad nepailstum. Jis viską iš vãlios dirba. Akėdamas arklių nevyk smarkiai, tegul eina iš vãlios. Iš vãlios ark. Per tiltą reikia važiuot iš vãliosiš po vãlios pamažu: Iš põ vãlios dieną nueisiukad taũ vãliai toks nepiktas keiksmas: Mašina pakratė, ka taũ vãliai!kójoms vãlią dúoti bėgti: Matyt, kad jis davė kojom valią į karklynus. I mes keturi buvom vyrai, ale dẽvėm kójėms vãlią. Atsisveikino su šeimininkais ir davė kojoms valiąliežùviui vãlią dúoti liežuvauti: Tam i galva ant pečių, ka liežuviui valios neduotum. Kas liežuviui duoda valią, tas pats įkliūva į nevalią.niẽko vãlios jokios naudos: Netiesk takų, tik susirubuliuos, ir tiek – niẽko vãlios. Pintys auga ant šakų – niẽko vãlios nėrrañkoms vãlią dúoti mušti: Liežuviu gali plakti, bet rankom neduok valios. Neduok rankom ir zlasčiai vãlios!.sylà valià labai daug, sočiai: Syla valia šieno yravãlią (valià) dúoti (atidúoti, įdúoti, padúoti) leisti nevaržomai elgtis: Aš tau daviau didelę valią. Jau ka jam vãlią dúok, tai eitų galvom. Kaipgi tėvai šiteip dúoda jum vãlią?!. Mama dãvė vãlią šokt. Nereikia vaikam valià dúot. Pirmu įduoda visą vãlią [vaikui], o paskuo i nebsuvaldo. Nepaduok vãlios iš karto [vyrui], ant savo bent kiek pastatyk. Vaikui šitam visa valià paduotà. Dúosi vaikui vãlią – tau nuo galvos plaukus nuraus. Dúok vãlią, tai bus [vaikų] pilna gryčia. Valià atiduota, vežk [šieno], kiek nori. Ir piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę, bet teisiuosius kirst ir durt tau nèdavė vãlią. Dievas davė dalią, tik mamytė vãlią nedavėpalikti netvarkomai eigai: Netaisiau nieko [dantų], daviau vãlią teipos, tai ką gi – išlėkė beveik visi, šitos šaknys išlakstė. Idant kantrūs būtumbim, norus mūsų sutrintumbim, neduok valios mūsų kūnui. Pradėjo gyventi darbu, net naktimis planavo, davė valią fantazijai. Aš per daug nesidarbuoju – kartais net per daug duodu valios savo tinginiui. Dúoti ašaroms vãlią. O tu jam (nusidėjimui) valios neduok.vãlioje léisti nedrausminant auginti: Léisk jį vãlio[je], tai jis kaži ką išdarisvãlios paũkštis (gývolis) apie išlepėlį, dykaduonį: Tėvai kalti – vãlios paukščiùs augina. Vãlios paukštẽlis buvai – nemoki daba kiaulių šerti. Vãlios paũkščiai dabar jauni – eina, kur nori. Kitą kartą teip nebuvo, kaip daba kad vaikai y[ra] vãlios gývoliai. Vaikai yr vãlios gyvolẽliai – nė kokio vargo nėr matę. Ar tokie valios paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj!vi̇́ena valiàvienojè vãliojeKosJRm, Grz be paliovos, be perstojo, tuo pradėjimu: Kad skùbė mest [šieną] vi̇́ena valià, tik švilpia švilpia. Varo vienu aidu, vi̇́ena valià. Vi̇́ena valià baras ir baras. Ūžia šito ausė vi̇́ena valià. Velnias šaukė vi̇́ena valià ir plėšės. Ją te slaugo, o jy vienõj vãlioj rėkia. Siuvėjas … pradeda sukirpt, rėžyt, siūtie vi̇́ena valià.Skrb nuolat, dažnai: Vienõj vãlioj anas an mus ažeina ir ažeina. Tos mašinos vi̇́ena valià, vi̇́ena valià einavalià kóks nesvarbu koks: Paima valia kokį daiktą ir einavalià nevalià nori ar nenori, norom nenorom: Valià nevalià, turėsit eiti. Kur dėsis nemokėjęs, jam valià nevalià reikėjo mokėt. Valia nevalia Petras išejo šokti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas