
Valyti
Valyti reikšmė
Žiūrėti žodį "suvalyti"daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan., šveisti, švarintišvarinti (organizmą)nuiminėti, kraustinėti, nurinkinėti (stalą)daryti gryną, šalinti priemaišas, sodrintiskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, vėtytišalinti nuo ko, iš kur (nešvarumus, šiukšles, ką nereikalinga ir pan.)imti nuo lauko, vokti, dorotidoroti, vokti (lauką, dirvą)šalinti nuovalas, placentąkastruotigrobti, glemžtigodžiai valgyti, gertinaikinti, žudytinieko neatsitiksnieko neatsitiks, neatsitinkapadaryti švaresnį, aptvarkytipasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišomspasišalinti nuovalomsapvogti, apiplėštiišmarintišalinti šiukšles, nešvarumus ar šiaip ką nereikalingą, padaryti švarų, atšvarintiišeiti placentai, nuovalomssuvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių)šalinant nešvarumus ar ką nereikalinga padaryti švarųpadaryti švarų (organizmą)padaryti gryną, pašalinti priemaišasatskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, išvėtytipašalinti iš kur (nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga)pasišalinti nuovalomsiškastruotigrobiant ištuštintivisus išgrobti, pasisavintigodžiai išėsti, išrytišalinant nešvarumus, šiukšles arba ką nereikalinga padaryti švarųnuimti, nukraustyti, nurinkti (ppr. stalą)padaryti gryną, pašalinti priemaišasatsiskirti grūdus nuo pelų, išsivėtytipašalinti (sniegą ir pan.)nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių)pasišalinti nuovalomsapiplėšti, apgrobtinukristi (apie žvaigždę)šalinant nuo ko ar iš ko nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga padaryti švaresnįpašalinti iš kur (ką nereikalinga)nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių)nuskriausti atimant, nusavinantgodžiai suvalgytinumarintišalinant nuo ko paviršiaus ar iš ko vidaus ką nereikalinga, trukdantį padaryti kiek švaresnįpadaryti švaresnius (organus)padaryti grynesnį, be priemaišųkiek atskirti nuo pelų ar kitų priemaišųpašalinti (ką nereikalinga)padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingąsurinkti, sutvarkyti (ką ne(be)reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan.)suburti, suvienytinuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių)išimti, iškopti (medų)godžiai suvalgyti, suėstipaimti, pasiimti iš gyvenimo (apie mirtį)vesti, paimti į žmonasŽiūrėti žodį "valyti"Žiūrėti žodį "apvalyti"Žiūrėti žodį "atvalyti"Žiūrėti žodį "išvalyti"Žiūrėti žodį "nuvalyti"Žiūrėti žodį "pavalyti"Žiūrėti žodį "pravalyti"grynintiskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišųpašalinti nuovalasšalinant nešvarumus, šiukšles pavalytišalinant priemaišas, gryninant per ką perleisti, pervarytipripjauti dorojantvalant susirinkti, susišluostytivalant, krečiant sugadintibūti naudingam, tinkamam, pritikti, priderėtiturėti svarbos, reikštipriklausyti, galioti, priderėtigerai eitis, sektisįsigalėti, įsitvirtintipasisekti, pavykti, gauti, pasitaikytiŽiūrėti žodį "valioti"pajėgti save valdyti, judėti (ppr. su neiginiu)daug, nuolat vežti, siųstiaštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti, drėbtidaug sunkiai atneštisunkiai išvežti, išgabentigodžiai išvalgytiko daug prikrauti, prikišti, priverstipriteršti ar prišlapinti, privaryti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: valýti
Valyti sinonimai
apvalytiatvalytidavalytiįvalytiišvalytinuvalytipavalytipravalytisuvalytinuvalytinaiapvalytiatsivalytiišvalytinuvalytipavalytipervalytipravalytiprivalytisuvalytiužvalytiįsivalytipasivalytipasivalytiatvalytiišvalytiprivalyti
Valyti frazeologizmai
bãlas nevalỹs nieko neatsitiks (sakoma nesirūpinant, ranka numojant): Neisiu dirbti, bãlas nevalỹs!ką̃ širdi̇̀s vãlo ko tik nori: Išpestyta, ėda, ką̃ širdi̇̀s vãlo. Dabar gali pirkti ką̃ širdi̇̀s vãlo, tik turėk piningokẽlią valýti rengti sau valdymo barą: Atleido tą Lozaraitį, vãlo kẽlią nu visų baltųjųki̇́ek dūšià (širdi̇̀s) vãlo ko tik nori, iki soties, užtektinai: Tura visa ko, ki̇́ek širdi̇̀s vãlo. Imk, ki̇́ek dūšià vãloširdis vãlo gali valgyti: Akys mato, bet širdi̇̀s nevãlovélnias nevalỹs (nevãlo) nieko neatsitiks, neatsitinka (sakoma nesirūpinant): Vélnias nevalỹs, kad nerūkęs valandžikę pabūsi. A, tokį pasiutėlį nė velnias nevalo.1 apvalýti 1padaryti švaresnį, aptvarkyti: Apvalaũ vaiką. Apvalýti takelį. Apvalýti kambarius. Tamsta apvaléi [namus] – švariau. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi, apvalýsi [vaiką]. Parvažiuoja, tai visada apvãlo langus. Apvãlė, padarė tvarką. Reik tą ligonį apvalýti, reik pasitaisyti. Didesniuose miestuose ir ypačiai vaistinyčiose (spitolėse) daugiausiai apserga tie, kurie tur prižiūrėti ligonius ir juos apvalyti. Kasdien … apvalydavau spaustuvę, užkurdavau (žiemą) krosnis. Iškirsdami netinkamus toliau auginti medžius, miškų ūkio darbuotojai ne tik paruoš reikiamą medienos kiekį, bet ir apvalys miškus. Vasarą mergelės turia daržuką (darželį) apvalýti.Gailestis apvalỹs tave. Jie savo kalboje sukaupė visa, kas buvo vertingiausio rusų liaudies kalboje, tą kalbą apvalė, meistriškai apdorojo ir ištobulino. Gražumą asabos iš panos veido vyras par vieną dieną apvãlo. Neisim jų gaudyt, tai jie ateis ir mus išpjaus, reikia apylinkę apvalyt. Sūnus … kūną … afieravojo …, idant … būtumbime nuog visų nuodžių apvalýti. Nė vienas raupso mūsų atatolint ir mūsų ant dūšios nuog nuodėmių apvalyt negali, tiektai patis V. Christus.Apsivalýti yra apsičiuinyti, apsigerbti, gerbtis. Apsivalýti batus. Jis kalbėjosi daugiau su tėvu, tvarkė pakinktus vestuvėms, šveitė arklius, apsivalė kiemą ir klojimą. Neik pūkuotas, apsivalýk. 1Jei neapsi̇̀valai, neapsigerbi, kam dar i vargti. Noru apsiskusti, apsi̇̀valyti – trečia diena nesiskutęs. Į šokius neida[vo]m, siūda[vo]m, apsivalýda[vo]m puikiai. Kiekvieną rytą turi apsivalyti kaip prieš kalėdninkus. Mes šeštadienį buvom pradėję apsivalýt. Viena kiek apsivalaũ, apsitvarkau. Y[ra] toks būriukas, ka labai apsivalaũ, i toks būriukas, ka labai apsileidžiu. Ką, Dieve, apsivalỹs, kad ji jau vos paeina. O Vincukui (stirninui), kai pavasarį ataugo ir apsivalė ragai, vėl grįžo piktas būdas. Žaizdai apsivalius, šoniniame blauzdos paviršiuje išpjautas atitinkamo dydžio lopas.Apsivãlė kaimas, kaip ana išvažiavo. Tegerie, greičiau nusprogs – apsivalýs žemė. Par mielaširdystę ir tikėjimą apsivalos nuog griekų. Visi turam apsi̇̀valyti, sako, o kiek žūlikų. Ją apėmė mirštančio žmogaus troškimas apsivalyti. Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas.pasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišoms: Čia mūs šilelis, žali plaučiai, apsivãlo [oras]pasišalinti nuovaloms: Va, apsivãlė kuo gražiausia [karvė] – veršiavos gražiai. Kad atsivedusi karvė greičiau apsivalytų, prie uodegos pririša seną šluotą.apvogti, apiplėšti: Apvãlė juodu – ir tušti. Jis miegojo šiandien kluone, nes bijojo, kad naktigonininkai gali apvalyti jo sodelį. Netoli buvo vagių gyvenvietės, tai jie viską naktimis apvalydavoišmarinti: Praeitą žiemą apvãlė tus seniukus1 atvalýtišalinti šiukšles, nešvarumus ar šiaip ką nereikalingą, padaryti švarų, atšvarinti: Jeigu kelius atvãlo, gali nueit krautuvėn. Atvãlo klojimo vieną vietą i bera [grūdus] su bertuve. Tam reikalui (austi) atvalyta vieta, kur būti staklėms.Greita visa atsivãlė, užgijo žaizdaišeiti placentai, nuovaloms: Karvė sunkiai atsivãlo, jei terpukalėdy siuvi1 ×davalýti 1 suvalyti 1.širdi̇̀s nebdavãlo negali valgyti: Akės mato, širdi̇̀s nebdavãlo1 įvalýti suvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių): Įvalau javus į skūnę.1 išvalýtišalinant nešvarumus ar ką nereikalinga padaryti švarų: Drabužiai švarūs, išvalýti. Išvalýti visus kambarius. Karvidę išvalýti. Liepė tvartą išvalýt, voratinklius išgrebot. Tol neleisu ant pusrytės eiti, kol kūtalę išvalýs. Prieš vežant rugius išvalyk jaują. Prašom gaspadoriaus jaują išvalyt, kelius ištaisyt. Turu dar ir išeinamas išvalýti. Pavarys bobas – išvãlo su pagaliukais [parką]. Kad gerai išvalýsi, neliks jokios žymelės. Grabes išvalýt reikė, krūmus iškirst [prie kelio]. Ka nebiprigirdu, munie išvãlo ausis, aš apent girdu. Šiltą saulėtą dieną išvalome avilius ir patikriname lizdus. Būtų graži pieva, šitą raistą išvalius. Reiks bernelis paguldyti ir jo pypkę išvalyti. Išvalė žvirblelį, iščystijo. Iki ežero kad būt išvãlę upę, nebūtų likę ežere vandens. Anksčiau miškas buvo, o dabar išvãlė. Visą tą [miško] šmotelį turi išvalýt, sudegyt, palikt gryną. Jei kur miškelis, tai lygu stiklinė išvalytas, išgenėtas, niekur sausos šakelės – nei ant žemės, nei ant medžio. Eglę nupjovė apysausę, galus nupjovė, vidurį išvãlė. Reik sveikatos: kol išpjausi medį, išvalýsi, ten traiškysis [susispietusios bitės]. Prašysiu, kad ateitų išvalýt kaminus. Vyrai išlaužia su mintuvais [linus], o mes (moterys) jau išvalýdavom. Boba, tuos linus išvalius, padaro galą audeklo.Katės išvãlė visą namą – pelių neužgirsi.Išsivalýti dantis. 1Rýto išsivalýsiu, grindis išsišluostysiu – bus švaru. Reikia pirkią prieš šventę išsivalyti. Iš beržo šakiukių ar eglinę [šluotą] susiriši i išvalai̇̃ [krosnį]. Aš išsivaliaũ, o ji nieko nesusipranta padėkot. Lai ans išsivalýs kambarius gerai, trobas išsiplaus. Upė pati išsivalo, stipria srove išmušdama sąnašų ir dumblėtų seklumų kamščius. Kad neišdžiūsta gerai [linai], tai sunku myt, neišsivãlo, susigadina linai paskui.padaryti švarų (organizmą): Vaistas viduriams išvalyti. Išvãlė tus plaučius, išėmė [v]andenį. Mielės išvali̇̀s vidų, vidurius visus visur. Ridikų liepia duot [avims] nuo tų blakių – išvãlo jeknas. Sveika valgyti [svogūnų] laiškai – skilvį išvalo.Busilo vaikai išsivãlo patỹs gražiai.padaryti gryną, pašalinti priemaišas: Gerai neišvalius oro, į cilindrus patekusios dulkės gali per labai trumpą laiką visiškai sugadinti stūmoklius. Valyti išvãlėm visus šaltenius, išlaistėm [vandenį].atskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, išvėtyti: Buvo arpas toksai: suka, pilia grūdus – ir išvãlo labai gražiai. Per arbą išvalýdavo i vieną kartą, i du. Par dieną kuliam, par naktį arpavojam, kol išvãlom tuos grūdus. Patims reikėjo išvalýti ant vėjo: kretalai buvo, įkratysi ten, purtysi, vė[ja]s pūs i nuneš tas dulkes.Par vėją tai išsivalýdavo švariai. O paskuo kretulas y[ra] toksai, ant vėjo ir išvãlos grūdai. Pri kaimyno turi vežties, išsi̇̀valyties grūdus. Lęšiukus sėjom: nurauni, in kupstukus surauni, nukuli, išsivalai̇̃ ir verdi.Pijokas, užveisė tokią sėklą – a kumet išsivalýs?!pašalinti iš kur (nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga): Išvalaũ mėšlus iš staldo. Nevalę neišvalys mėšlą, t. y. neišdirbs, neišbengs. Vaiką užauginai, šūdus išvalei̇̃, o daba – matyk, kas darose. Jei paliksi raugą duonmaišė[je], tai greit įrūgsta, o jei išvalái, tai ilgiau stova, kol įrūgsta ana. Kaip išvãlo [vašką], tai kočiodavo plonai, bitims ka norėdavo įdėti. Jie atvažiuo[ja] tik slyvukus nusiskyt, o kad dilgėles išvalýt – ne. Po nuėmimo apynių reikia iš naujo žemę perartie ir žoles išvalytie. Ieškoma būdų bei priemonių, kaip greičiau ir pigiau išvalyti iš laukų piktžoles. Paki išvãlė tuos [negyvo teliuko] mėsagalius iš karvės. Nuo šlapumo labai gerai vosilkos – išvãlo vandenį iš kūno.Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžiųpasišalinti nuovaloms: Karvė jei sveika, greit išsivãlo. Kap jau apsiteliuoja, karvėmi šitus žiedukus geltonažiedės renkam, ka išsivalýtųiškastruoti: Ižvalýsim paršą – bus gardesnė mėsa. Tus paršas ižvalýtas – bus gera mėsa. Turiu arklį, ale ketvirtą žiemą neišvalýtas eržilas – negaliam susitvarkyt. Šitie jaučiai ramūs, išvalýti. Ar seniai meičiukai išvalýti?grobiant ištuštinti: Išvãlė mums bjaurybės svirną i staldą – palikom kaip pirštai.visus išgrobti, pasisavinti: Vokyčiai grūdus išsėmė, išvãlė. Ypač sunkūs buvo pirmojo pasaulinio karo metai, kada vokiečiai visiškai išvalydavo grūdus iš valstiečių svirnųgodžiai išėsti, išryti: Ką tu jai (karvei) nepaduosi, viską išvãlo čystai1 nuvalýtišalinant nešvarumus, šiukšles arba ką nereikalinga padaryti švarų: Nuvalaũ stalą. Nuvalyk pušnis. Nuvalýti batus šepečiu. Nuvalýti nosį plika ranka. Žaizdą gerai nuvalýti. Nenuovalyti. Nuvalýk suolą – nė atsisėst negalima. Nuvalýk aplaistytą stalą. Dieną nuvãlė [kelius], naktį vėl užvarė [sniego]. O kai veselninkai duodavo degtinės butelį, tai tada nuvalydavo [užtvertą] kelį ir praleisdavo važiuoti. Nuvalo vokietė šaukštus – senutei neskanu valgyti. Išrauni grybą, tu jį nuvalýk, sėklą palik [miške]. Tą žirgą jis nuvalo, pašeria ir vaikštinėja sau tam dvare. Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai nuvaliau.Ir tu tad nuvalyk širdį tavą. Nuvãlomoji šventė, nuvãlomosios iškilmės. Paskui ir prieštaravusieji džiaugsis turėdami nuvalytą gražią lietuvišką pavardę.nuvalýtinai Nenuovalytinai. Valgis tur būti nuovalytinai pritaisytas, kaip reikiant išvirintas arba iškeptas.Nusivalýti batus. 1Nusivalýk kojas, eidamas į vidų!. Nusivalýti batus, pušnis. Daba čia pat pirtis y[ra], nueinam, nusivãlom, nusiplaunam. Man dar reikia akinius nusivalyti ir baigti giesmę. Turu uogų – reik nusi̇̀valyti. Noru uogas nusi̇̀valyti – reik virti. Liepos pliusiniai medžiai turi būti tiesiu, lygiu liemeniu, aukštai nusivalę sausas šakas.nuimti, nukraustyti, nurinkti (ppr. stalą): Nė stalo nenuvalei̇̃ ligi pietų. Tai tu viena nuvalýk stalą. Paliko viską ant stalo – kitas turia nuvalýt. Mergos nuvalė stalą ir išėjo į virtuvę.Nusivalýkit dabar stalą, mergaitės, o aš eisiu pramigt.padaryti gryną, pašalinti priemaišas: Plaučių darbas yra inkvėpauti švarų orą ir iškvėpauti sugadintą ir tokiu būdu nuvalyti kraują, kad vis būtų tyras.Nusivalęs plaučiuose kraujas grįžta į kairįjį prieširdį.atsiskirti grūdus nuo pelų, išsivėtyti: Ka vė[ja]s pūs, greitai nuvalýsias grūduspašalinti (sniegą ir pan.): Nuvãlė sniegą nuo kelių. 1Jei kas apdulkėję, tai reikia nuvalyti dulkės. Nuvalýk sniegą nuo tako – sunku praeit. Še lupatą, nuvalýk vaikui punkį (snarglį). Dažai taip įsėdo, kad sunku būs nuvalýti. Nuvalýti nuo pievos krūmus. Gėlė išimama iš vazono, ir medine mentele atsargiai nuvaloma senoji žemė.Kas nuodėmių dulkes nuvalę, įsėsit į sostą žmogaus?. Tu paniekinai lavoną laimingojo, kuriam šventas krikštas nuvalė visas nuodėmes. Turėjo išeit nesuteptu, idant nuvalýtų sutepimus visų žmonių.Smurgus nuo nosies nusivalýk. Nusvalyk purvyną nuo čebatų, ba kap pridžius, priskres, tada nenuvalysi. O tu pirmiau snarglį nusivalyk, – atšovė jis man.O mano siela vargiai kada įstengs nusivalyti visus tuos sielvartus, ašaras ir aimanas, kurie it hieroglifai į akmenį, taip į mano širdį ir mąstymo būdą įsigraužė. Teeina skaistyklon ir nusivalo puikybės.Nusivalýk pieną nuo lūpų (sakoma nesubrendėliui) nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): Jau viską nuo laukų nuvãlėme. Ypačiai, kad javelius nuvalýt prisiartino čėsas. Šieną nuo pievos nuvalýti. Vasarojų reikėjo nuvalýti ir javus išsikulti. O šįmet našios avižos – ka tik nuvalýt duotų. Javai, bulbės ir daržai, viskas nuvalyta. Aš ir neturiu kur ganyt – šienai da nenuvalýti. Padėjo pasėti [bulbes], padės nuvalýti.Lauką nuvalýti. Dar mano nenuvalýti laukai. Gyvuoliai be piemens paklaidais vaikščio[ja] rudenį laukus nuvãlius. Dienininkų prisamdė, kad laukai laiku būtų nuvalýti. Pjūties čėse niekaip negalėjo savo lauką nuvalýti. Tam tarpe laukai pasiliekt neapdirbti ir nenuvalyti…, kadangi nėra darbininkų. Rėžiūs gano, kai laukus nuvãlo.Miežiai ir avižos, kurios su pagada nusivalė nuo lauko, turės gražius grūdus. Teipogi norėjo i bernas savo javus nusivalýt. Šienas jau nusivãlė. Visi daržus jau nusivãlėpasišalinti nuovaloms: Karvė jau seniai nusivãlė, tik nuovalai da tebestovi [tvarte]. Ta karvė nenusivãlė, tai daktaras išėmė nuovalas. Karvei po veršio reik duoti atsigerti vandens su ruginiais miltais, tumet karvė greitai ir gerai nusivãloapiplėšti, apgrobti: Tus ponus Blinda nuvãlė labainukristi (apie žvaigždę): Čia žvaigždė nusileido, nusivãlė.1 pavalýtišalinant nuo ko ar iš ko nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga padaryti švaresnį: Pavalýti langus. 1Gal turit tepalo batam pavalýt?. Nunešk paršiukams, pavalýk loviuką. Miestūse bent šaligatviai pavalýti, o čia…. Pavalýti reik – nudulkėję. Pašluostytie reikia, pavalýtie – vis reikia moteriškės rankų. Pašluoji, pavalai̇̃ – ir tvarka. Eik nuog stalo – aš pavalýsiu. Rytoj, jeigu labai neprilis, reikės griovį per pievą pavalyti. Skubykimės pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, o paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalýkim. Išeinam i bulbių parinkti, i runkelius pavãlom rudinį. Kaltais iškala, pavãlo tokiu padarytu skaptu [kelminius avilius]. Pabaigt, išbraukyt, pavalýt juos (linus) galėdavo i moterys. Spaliai išbiro [iš minamų linų], moterys juos da švariau pavãlo.Pasivalýk batus. 1Profesorius atsivertė knygą, pasivalė akinius ir įniko skaityti.Kas iš tų obligacijų: kiek jau su anoms užpakalius pasivãlėmpašalinti iš kur (ką nereikalinga): Leisk, aš pavalýsiu skiedras, kad nesipainiotų po taką. Iškirtus reikia pavalýt [miške] šakosnuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių): Pavalaũ javus nuo lauko. Pavãlo visą [sodos] lauką, ganyti emi.Rudenyj ūkininkas viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdamas.nuskriausti atimant, nusavinant: Visus pavãlė – atsėmė arklius [į kolchozą įstojus]godžiai suvalgyti: Prie valgymo ir gėrimo yra verti pagyrimo, ba viską pavalo.numarinti: Pijuką pavãlė biesas. Nevalgyk nevalgyk – pavalýsim ir pakavosim.Griekus jei man gesysi, tai nieko nebijaus; dangun pamivalysi, o ten man bus geriauskad (jį, juos…) velniai̇̃ pavalýtų toks keiksmas: Kad juos velniai̇̃ pavalýtų! – ir vėl daržą nuganė!tè balà pavãlo toks keiksmas: Jei neduod mums – teneduoda! Te bala pavalo!.1 pravalýti 1šalinant nuo ko paviršiaus ar iš ko vidaus ką nereikalinga, trukdantį padaryti kiek švaresnį: Seniau buvo du vairuotojai – kelią žiemą pravalýdavo. Reikia pravalyti, pagilinti įtekančios [į Žuvintą] Bambenos vagą – tuomet vanduo toliau tekės į ežerą.Prieš pamokslą, lietuviškai sakytiną, lenkintojai kumščiojimais ir grūmojimais pravalo bažnyčią.Turbūt jau prasivãlė vamzdis. 1Dabar jis prasivalė vieną kamputį tos duobės .padaryti švaresnius (organus): Vaistai viduriams pravalýti. 1Įdūrus adatą, trachėja pravaloma mandrenu ir prapučiama tuščiu steriliu švirkštu.padaryti grynesnį, be priemaišų.Kraujas prasivalytų tyru oru.kiek atskirti nuo pelų ar kitų priemaišų: Pravalytos dobilų sėklos toliau valomos ir rūšiuojamos paprastomis valomosiomispašalinti (ką nereikalinga): Prasivalę kelmus, akmenis, vienur sklypelį išsiarėm, kitur…aki̇̀s pravalýti imti, pradėti suprasti, suvokti: Tegu žiūri senis – akis pravalys1 suvalýtipadaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą: Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau.Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep. Krūvas burokų susivãliusisurinkti, sutvarkyti (ką ne(be)reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan.): Eik, Jane, pavalgyt, bo suvalýsiu, tiek ir gausi. Reikia pjaunant medį didžiai žemai pasilenkti, viršūnę ir šakas suvalyti. Vėjų išverstiejie medžiai nebuvo suvalyti ir puvo girėje. Brolis drėkė visus daiktus po kojų ir išdrėkęs paliko nesuvãlęs. Tuo vaikus, kurie jo (Dočio) stervą (vėmalus, mėšlą) buvo suvãlę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas.Visus [laukų] akminus suvãlė gelžkelis (buvo sunaudota tiesiant geležinkelį). Jūs visą mėšlą suvãlot (imate, ką tik duoda). Iš miesto ka ateina, viską suvãlo (visus grybus surenka). Kiti turtus suvãlė, o ma[n] tik utėlės liko. Kunigo naudą reik suvalyti. Jonas suvãlė pinigus!. Šis darbas visą mano laiką atliekamą nuog kitų reikalų suvalo.Kai du pešasi, trečias naudą suvalo.Tegu ji nusineš į kapus tuos tūkstančius, ką ji susivãlė, tegu pasiima viską.suburti, suvienyti: Buvo suvalytas prie savo žmonių. Kurs (gelbėtojas) juos kaip aveles į vieną kaimenę suvalysiąs bei ant žaliuojančios lankos ganysiąs. Kristus ėryčius į savo glėbį suvalys ir savo antyje nešios.Tesusivalo Aaronas prie savo žmonių.nuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių): Javus suvalau, suvokiu, sukopiu. . Suvalaũ javus nuo lauko. Pasisekė suvalýti javus ir gražų šieną. Bėkim, skubykimės greit suvalýt vasaroją. Kad norėdavai suvalýt javus, tai jau negulėsi: anksti kelt, vėlai gult. Ka da tei[p] lys, tas lytus padarys badą – negalės žmonys suvalýt javų. Anie tus grūdukus sausus suvãlo, nė varpikė nepražūs an dirvos. Vieni nepajėgėm suvalýt – tę ūkis buvo. Padėdavo ir šienus suvežt, ir suvalýt. Jau suvãlėm ir vėlyvą vasarojų. Suvãlo tei suvãlo [derlių], ale kiek i liekta. Savo dirvą geriaus įkrečia, ir daugiaus javų kas mets suvalo. 1Žmonės … šieną suvãlo iš pievų. Žmonės dabar meldžiasi, kad Dievas gražų orą duotų rugiams suvalyti. Parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo. Suvalýkit, būrai, šieną, susigadys jumis žiemą. Suvalysiu visa, kas man užderėjo. Laukai balti, bet nėr gana pjaujančių ir suvalančiųjų.Savo darbus nuo laukų būsi suvalęs.Tą šieną suvãlo, ir vėl iš galo.Gražiai susivãlėm miežius, be lietaus. Viską susivãlęs, gali kulti. Aplink numus kas yra, turi pats susivalýti, bet tas viskas par menkai yra, neužtenka [šieno]. Kitų seniai susivalė, o jie vis paskutinieji.išimti, iškopti (medų): Išmintingai bitininkaudamas gali per šitą įtaisymą daugiausiai medaus suvalytigodžiai suvalgyti, suėsti: Kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė. Aš plutas visada suvalaũ. Jiems javus suvãlė tie bikonai. Kiek aš išmečiau (išvėmiau), tiek tas šuniukas suvãlėpaimti, pasiimti iš gyvenimo (apie mirtį): Dievas tą žmogų suvãlė. Dievas jį suvalė. Teisus buvo Dievas, suvãlęs mano vyrą pijuką ir rūstą anytą. Dievas muni suvalýs. Jėzau, rėdyk mus su viernumu, ik smertis mus suvalo. Kad smertis man jau artysis, sumivalyk, ak mielasis. Širdies stabo ištikimas jį nemislytinai staiga į anus amžius suvalė. Su didžiu blagnijimu atgalios savęsp suvalydlavo. Oi žeme žeme, žemele siera, suvalei tėvą ir motinėlę.Žemė juoda viską suvalo.vesti, paimti į žmonas: Visi anos kratės, o Jūzapelis suvãlė, apsikorė su tokiu velniu. Tokia paliko, gerai, ka tas vaikis suvãlė. Džiaukias, ka suvãlė – ką su vaiku būtų dariusi?!. Pačiam [našlė] liko – galėsi suvalýti. Kaip našlys liks, tai dar katrą suvalỹs. Tokios negražios mergos – kas jas be pinigų suvali̇̀skad (tave, jį…) suvalýtų toks keiksmas: Kad tave suvalýt! – už rankų imas [šaltis]. Kad tave suvalýt, kap tu man daėdei in gyvam kauli!. A, kad ją (vištą, užlėkusią ant gėlės) suvalýtų!ki̇́ek širdi̇̀s vãlija iki soties, ko tik norima: Ėda, kemša, ki̇́ek širdi̇̀s vãlija, i vis urza2 apvãlyti1 apvalyti 1: Tokią šeimyną turu apvãlyti aš viena. I gyvolių turėjo, i apiplauti, apvãlyti [namus]. Kaupai (kapų viršūs) taisomi, reik apvãlyti. Jei y[ra] kas apvãlija, gerai. Apvãlysu tus įpuvusiūsius [burokus]: paduosi karvei – dar susirgs.Išnešė vel[nia]s į Kazakstaną [smarkuolį], Dievas kaip apvãlijo sodą (sodžių).Jaunesnė – švaresnė, o aš sena nebapsivãliju. Pats nebgali išsišluostyti, apsivãlyti – blogai. Eisma šieno grėbti, kaip apsivãlysu.Teka netyras kraujas venomis plaučiuosna ir čia apsivalijęs, orui padedant, grįžta arterijomis atgal į visą kūną1 apvalyti 3: Atvažiavo – ir apvãlijo butą2 atsivãlyti 1 atvalyti 1 Valijam, atsivãlijam patys, teip par žiemą išvežam2 išvãlyti1 išvalyti 1: Gražiai viską išvãlyjau, išploviau. Lango dar aš neišvãlijau. Išvãlijau jau tus drabužius, anam išprosavojau. Juo gyvolis senas, juo aną geriau šera, aną išplauna, išvãlija. Išvãliji, patepi iš naujo [laikrodį] – i tvarka yra. Tus grobus jau išvãlijai, jau išplovei. Karosus išvãlys, an sviestu pakeps, – skaniai. Ka norėsi, iš girės nūsipirksi išvãlyti nūdžiūvusiūsius. Išvãlyti negalėjo – pasibaigė pečiaus degimas. Daržinę jau išvãlys, jau patvarkys i šoks.Išsiplaunu tą trobą, išsivãliju. Mumis įvarė į tokį mėšlyną, išsivãlijom i buvom. Reik išsivãlyti, išsiardyti dviratįpašalinti nuovalas: Pavadinau tėvą – karvę išvãlijo1 išvalyti 5: Nerašėmos į kulkozą, stribokai i miegas išvãlijo2 nuvãlyti 1 nuvalyti:Nūskuręs buvo, nūvãlijo, utėles nūkrapštė. Nu i nuvãlysi, nušluostysi, nuplausi, nu i tuo ginklų tepalu ištepsi. Tus arklius gerai šera, nuvãlija, pakinko. Nūvãlijo [užmuštą veršį] ir atdevė į Švėkšnos valgyklą. Nuvãlyk lopetą, a paliksi tokią moliną?!.Senam sunku daržus nūvãlyti (nuravėti).Nusivãlijau pusbačius tus savo, tokius kamašaičius turėjau.Parsinešti iš miško, anus (grybus) nuvãlyti, nušvarinti, nuplauti i pamirkyti į miltus i kepti sviesteIki tėvo grabo atkasė, tas žemes čystai nuvãlijoJei taip lys, laukai paliks nenūvãlyti. Nė tų daržų neina nūvãlyti. [Šventė] rudenį buvo, javus nu lauko nuvalijus ir pasėjus.Prasidedas darbai, laukai nūsivãlijas. Rudenį javus nu lauko nuvalijusis, par kelius trūkius arba mylias važiavo viešėti į gentis ir giminęNenūsivãlijusi kumelė dar tebė[ra]. Nenusivãlys tie veršuko numai, būs toks grobgalys ištįsęs, būs i būsČystai vokytis buvo nūvãlijęs, ir arklį išvedė2 pavãlyti 1 pavalyti 1: Numus reikėjo pavãlyti. Pagulėk, aš pavãlysu stalą. Tiek įgaliu – pavãliju, pašluostau. Vamzdį buvau pavãlijusi – ir vėl laša2 pérvalyti šalinant nešvarumus, šiukšles pavalyti: Aslą párvalysu.šalinant priemaišas, gryninant per ką perleisti, pervaryti: Pri muno augimo iš Papilės vežė degtinę, čia párvalijo2 pravãlyti 1 pravalyti 1: Turi pravãlyti [pečių], o teip užrūksta ans, i nė[ra] kur lįsti.Kairiąją pravãlijo akį – geriau mato2 privãlyti pripjauti dorojant: Pripjauti, privalyti rugių, miežių2 suvãlytivalant susirinkti, susišluostyti: Turėjo miltų nū girnų susivãlijusi1 suvalyti 3: Suvãlyti varstą: sugrėbti, suvežti į daržines, iškulti1 suvalyti 5: Šimtais tūkstančių žmonių iš šio svieto [badas] suvalijo.2 užvãlyti valant, krečiant sugadinti: Anie valija valija [pečių] ir užvãlija teip, ka nedega iš viso
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas