lietuviuzodynas.lt

Vanoti

Vanoti reikšmė

Žiūrėti žodį "išvanoti"perti pirtyje vantamazgoti, prausti, maudytikapstytis, kuitinėtis, plunktisturkštissmarkiai mušti, plakti, pertimušant varytidaužyti į ką nors, blokštimojuoti, mosuoti (sparnus)smarkiai barti, vainotiapkalbėtivadinti, pravardžiuotidaug riekti, pjautidalgiu pjautismarkiai valgyti, kirsti, srėbtigerti (ppr. alkoholinius gėrimus)kiek pasiperti, pasivanotigana smarkiai apmušti, apkultivanta atpertivanojantis pasveiktismarkiai mušti, atkulti, atpiltidaug atriekti, atpjautiatsikirsti, atrėžtiišsiperti vantasmarkiai primušti, prilupti, supliektismarkiai įsipjautidaug įdėtiišperti su vantavanojant išgydytiišprausti, išmaudytiišsipurtinti, išsipurinėtismarkiai išperti, primušti, priluptiišskalbti (žlugtą)smarkiai išbarti, išplūstiapkalbėtipadaryti ką didelįišpjauti, iškirptiišnaikintismarkiai išėstidaug išgerti (alkoholinių gėrimų)nuperti su vantavanojant sudėvėtinuprausti, numaudytismarkiai primušti, priluptinumušti, nudaužtidaug nupjautikiek paperti vantapapraustipamušti, paluptipabarti, pavainotiapkalbėtiuždrožti, suduoti, permuštismarkiai perpjauti, perkirsti, perkirptikurį laiką vanotisvanojantis pramuštivanojant suminkštinti (vantą)priperti su vantasmarkiai primušti, priluptipadaryti, pridaryti ko didelį kiekį, prikrautidaug prisigerti (alkoholinių gėrimų)vanojant vanta išgydytivanojantis vanta sunaudotivanojantis susidėvėtismarkiai sumušti, supliekti, sušertigodžiai suvalgyti, sukimštiper daug, per ilgai perti su vantasmarkiai užkirsti, sušerti, užtvoti, suduotinegyvai užplakti, užmuštididelį ką padaryti, uždėti, užkrauti, užvarytidaug užgerti, prisigerti (alkoholinių gėrimų)užeitiužsmardinti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vanóti

Vanoti sinonimai

apvanotiatvanotiįvanotiišvanotinuvanotipavanotipervanotipravanotiprivanotisuvanotiužvanoti

Vanoti frazeologizmai

galvõj [bizùkai, žvi̇̀rbliai] vanójasi apie žmogų, kuris sunkiai protauja, kvailai mąsto: Galvõj bizùkai vanójas. Jam šiandiej galvõj vanójas. Jau galvõj žvi̇̀rbliai vanójaskáilį (šónus) vanóti mušti, plakti, perti: Tokiam verkiant reik káilį vanóti. Tada medžioklis pačiupo žmogelį už kupros ir ėmė vanoti šonus. Nu, vaikeli, tai tavo káilis vėl buvo vanójamasliežùviais vanóti apkalbinėti, liežuvauti: Pasiskųst kam sarmata, sakis – ana išdurnėjo an senatvės, ir ims visi žmones liežùviais vanótapvanótikiek pasiperti, pasivanoti: Aš jau biškį apsivanojau – užteksgana smarkiai apmušti, apkulti: Autu moma, būdavo, vaikus apvanója. Apvanoti bernai kap žvirbliai in visas puses išlekiojo. Kai tėvelis peržinojo, su kačerga apvanójo[visùs] šónus apvanóti apmušti, apkulti: Žmogus užpyko, kad taip kvailai kalba, primušė, apkūlė, apvanojo visus šonus. Aš tau, išdykėli, apvanósiu šónus!atvanótivanta atperti.vanojantis pasveikti: Jo buvo pusiau (pusiaujas) ažuimtas, tai vanojos vanojos, i atsivanójosmarkiai mušti, atkulti, atpilti: Ai atvanó[jo] šikinelę man tėvas. Kap paimu pagalį, kap atvanóju, tai tada klauso. Atvanók tu jam gerai, tai nesius. Nors senas esu, bet gerai būtau atvanojęs prakeiktą [giltinę]!.daug atriekti, atpjauti: Ale kai atvanójo storiausią riekę [duonos], tai kur aš suvalgysiu. Kaip ubagu[i] abišalę kad atvanójo ir valgyk. Kad atvanóta kokiu neaštriu peiliu!. Lašinių brizą kad atvanójo ir padavė.Atsivanójo duonos griežinį per visą bakaną ir valgo. Ateis iš darbo, atsivanója pusę bakano, užsibarsto druskos – jam ir gerai. O kad atsivanójau – kaip už čielą valakąatsikirsti, atrėžti: Kap barties – tai gali dovanot, ė gali ir atvanótkáilį (šónus per šónais) atvanóti prilupti, primušti: Atvanok gerai kailį su diržu, tai nebekiš nagų kur nereikia. Ejo ubagas per ūlyčią, nešė duonos ir bulbyčių, kad gaspadorius atsižinotų, tai jam per šónais atvanótų . Jau motulė sužinojo, lazda šónus atvanójo. Tol Kaulakys ponavojo, kolei šonus atvanojoįvanótiišsiperti vanta.smarkiai primušti, prilupti, supliekti: Kai invanósiu gerai, tai žinosi. Kai invanójau gerai, tai nereikia daugiau liežiuvį kaišiotsmarkiai įsipjauti: Tai insvanójau peiliu pirštądaug įdėti: Da šaukštelis geras [cukraus] invanót, ir bus geraiišvanóti1išperti su vanta: Išvanók mane seną (pirtyje). Lipkit, vaikai, katras noriat ant plautų – išvanósiu. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai.Neik su velniu pirtin – be [v]antos išvanos. Neik su vilku pirtin, ba išvanõs.1Pirty išsivanójom visi devyniolika. Išsišutinu, išsivanóju pirty, tai guliu kai suvystyta. Išsikaitinę, išsivanóję lekiam pravarėlin atvėst. Kurgi be anksti [pirtis]: pakol moteriški išsivanója. Aš an pirtį einu tik dėl to, ka čia gali karštai išsivanót. Kai užpylė garo, tai net ausys raitės: ot išsivanójom!. Kai pradedi gripu sirgt, tai spirito paėmei, išsivanójai gerai, i sveika. Paskutinį kartą prieš smertį noriu gerai išsikaitinti ir išsivanóti, kad būčia baltas ir grynas.vanojant išgydyti: Vanoja pirty – ką gi (kaipgi) tu išvanósi vidurių ligą?!. Tik pirty dieglį išvanójau. Nu ale stiprūs buvo žmonės – išvanódavo visas ligas [pirtyje].išprausti, išmaudyti: Lyk, lyteli, dar lynok, piemenėlius išvanok . Kiek tu ašarėlių per tą laiką išliejai? Turbūt jose išvanotumi savo Jonelį?.Visus rietus išsivanojo. Kubile da geriau išsivanóji, kokio nori karštumo pasidarai. Išsivanójęs neik į lauką – vė[ja]s parpūs.išsipurtinti, išsipurinėti: Smėly karštam vištos išsivanója išsivanójasmarkiai išperti, primušti, prilupti: Ką išvanóti rykštėmis. Paimk lazdą ir ižvanók. Aš tave kad išvanósiu, kad tu priešais šneki. Parejęs kuolu išvanók gerai. Vienas mušeika terp būrio bernų kap insisukė, visus bernus lazda išvanojo. Do gaideliai negiedojo, motinytė sužinojo, su kačerga išvanójo . Jau man buvo keturios dešimtys metų, kai mane paskutinį kartą tėvas iena išvanojo.Ir bėga akis nuleidęs, kaip išvanotas šuva.išskalbti (žlugtą): Gerai išvanojau baltinius su kultuvesmarkiai išbarti, išplūsti: Ana mañ’ visaipos išlojojo, išvanójo.apkalbėti: Nugi ir išvanójo tos moterys mūsų Vandą prieš pačias veselijaspadaryti ką didelį: Sakiau, ben kiek tik prakask, o anas baisią duobę išvanójo. Kad išvanójo (išarė) vagą gilumo lig kelių!. Daktarka kai išvanójo vagą (operavo) par pilvą!.Tokią trobą išsivanójo – o, o!išpjauti, iškirpti: Skadais išvanóta plaukai.išnaikinti: Vištos visus miežius išvanójo (labai iškapstė) smarkiai išėsti: Ale pamislyk, kad išvanóta pelės. Pririšiau in pakraščiuko karvę, kai nutruks, išvanõs kopūstusdaug išgerti (alkoholinių gėrimų): Išvanójo vyrai butelį, kaip už ausies užmetėkáilį (kùprą, nùgarą, skùdurus, šónus ) išvanóti primušti, prilupti: Kai išvanósiu aš tau káilį, tai žinosi, kaip reikia klausyt tėvo. Už tokį darbą tau gerai reikia káilį išvanót. Išvanók gerai káilį – matysi, bus kai šilkinė. Tokiam tik gerai kùprą išvanót. Kam nùgarą išvanóti. Aš jam kad išvanósiu skùdurus, tai jis bus man spakainas. Tik ateik – aš tau šónus išvanósu. Kai paėmęs kas pagalį šónus išvanõs, – tai žinosit landžiot. Argi tu tiems vaikams savo neišvanotumei šonų?liežuviù išvanóti išbarti, išplūsti: Ižvanójau ją liežuviùnuvanóti1nuperti su vanta: Duok vantą, nugarą nuvanosiu. Kunigas susigadijo ir liepė slūgom savo pakūrint pirtį, nuvanót tą viršinyką (kerdžių).Ilsisi kaip nuvanotas.1Nori paskūrint [pirtį] ir nusvanót, aukštai ant plautų užlipt?. Vantos buvo nusivanót. Nusivanóję šokdavom kūdron pasimaudyt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti, ir išėjo.vanojant sudėvėti: Kai nuvanója [šluotą], su ta kiemą šluoja.nuprausti, numaudyti: Šeimininkė pati nuvanós [vaiką] medinė[je] geldo[je]. Musintais kur nabaštiką nuvanójėt, to[je] vano[je] ir suminkėt tą tešląsmarkiai primušti, prilupti: Aš jį lazda kaip šunį nuvanósiu. Nuvanójo taip tą vaikesą gerai. Kad nuvanósiu taũ su vytele, tai net kilbasos stovėsnumušti, nudaužti: Rėžė ir nuvanójo nagą. 1Kur dabar teip tą pirštą nuvanójai?. Peršti nuvanótas pirštas.1daug nupjauti: Nuvanójai tiek daug, kurgi dėsi.Nusvanójo pačią stórumą [lašinių]káilį (šónus) nuvanóti primušti, prilupti, nuperti: Kai nuvanósiu káilį, kituokart žinosi. Tėvas jam nedovanojo, diržu šonus nuvanojo.pavanótikiek paperti vanta: A buvo kas tau nugarą pavanója?. Duok, marčiut, dabar aš taũ pavanosiu.Aš tau [v]antą turiu surišęs, pasvanósi. [V]anta pasvanók, do geriau miegosi. Pasvanoji, ir kitas pavanoja – pirty gerai. Da pabūkit, pasvanókit, da baltesnės būstat.paprausti: Lyk, lieteli, palynok, piemenėlius pavanok!pamušti, palupti.pabarti, pavainoti: Išeidamas jis ruošėsi pavanoti kaimyną už jo vakarykščius juokus.apkalbėti.pérvanoti, pervanótiišvanotiuždrožti, suduoti, permušti: Kad pervanósiu šluotražiu, tai daugiau nelįsi. Nešniuršk, o tai su diržu parvanósiusmarkiai perpjauti, perkirsti, perkirpti: Tik (vos) nepérvanojau kojos va šitam daikte. Kaip sujudėjau, kaip davė [kerpama avis], tai skersai pervanójau visą pirštąnùgarą pérvanoti prilupti, nuperti: Tie apsakė, … kaip vėlei ponas koks jiems nugaras pervanojo, kaip jaunąją nusitvėręs išjojo, ir nieks jo nepavijo.pravanótikurį laiką vanotis: Visą naktį prasvanójo pirty su [v]antavanojantis pramušti: Gana gi jum vanotis, ir šonus pravanóstatvanojant suminkštinti (vantą): Pravanók man vantą, dabar labai kietaprivanótipriperti su vanta: Užlipk atsigult, tai kad privanója davaliai.Da ir moterys sočiai prisivanójosmarkiai primušti, prilupti: Saugokis, kad neprivanótų. 1Tą labiausia kad primušė su šluota, kad privanojo. O šitas kalvis su lazda kad ėmė duot, teip privanójo, teip privanójo [velnią], kad jau privargo .padaryti, pridaryti ko didelį kiekį, prikrauti: Kai privanójo vežimą mėšlo, tai nei iš vietos. Man daug dulkių privanósit (pridulkinsite). Privanósiu (daug prisirišiu) skarelių, kažno, galva nenuluš?.Privanójo (pridergė) šuva. Iš nakties kad privanóta (pridergta) didžiausia krūva po durim. Ateini, didžiausias klanas privanóta (prišlapinta).Prisivanójom medžių vežimus ir palaukėm parvažiavom – nė lapė nelosdaug prisigerti (alkoholinių gėrimų): Pareina prisivanójęs, ką tokiam rupūžei daryt!?suvanótivanojant vanta išgydyti: Gumbą suvanódavo, subraukydavo; ne kožnas mokėdavo suvanótvanojantis vanta sunaudoti: Užsipylė [vandens ant pirties krosnies] i susvanó[jo] garąvanojantis susidėvėti: Kai vieną [v]antą susivanóji, kitą emi. Jau visai susivanójo šito [v]antelėsmarkiai sumušti, supliekti, sušerti: Suvanójo su lazda vaiką. Kap močiutė sužinojo ir kačerga suvanojo. Kap paimsiu aš tau brūklį, o suvanósiu per pečius!. Anas visu beržu kai suvanos išilgai arklio, tai tas ir gatavas. Nelįsk nelįsk, teta, nes spragilu suvanosiu, – graso bernas.godžiai suvalgyti, sukimšti: Apiriekė vieną riekę, suvanójo. Atpjoviau vieną šmotą paršo – suvanójo, atpjoviau kitą – suvanójo, net baisu pasdarėužvanótiper daug, per ilgai perti su vanta.smarkiai užkirsti, sušerti, užtvoti, suduoti: Kad užvanósiu gerai, tai būsi ramus. Užvanojau piemen[iui] lazdiniu per kuprą. Anam vakaruškoj gerokai užvanójo par snukįnegyvai užplakti, užmušti: Trise supuolė, tai aną dabar visai užvanõs.didelį ką padaryti, uždėti, užkrauti, užvaryti: Kad užvanójo (uždėjo) lopą, net baisu. 1Ažvanójo (suvertė) vagą su vogiu. Jau kai ažvanójo darbo, tai negaliu pakeltiedaug užgerti, prisigerti (alkoholinių gėrimų): Užvanójo – šnapsą visą išrijoužeiti: Rytų Prūsijoje nekart pasitaikydavo užsivanoti ir ant „slaptų prarajų“užsmardinti: Kad užvanójo šuva!
Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas