Varinėti
Varinėti reikšmė
Žiūrėti žodį "varyti"Žiūrėti žodį "apvaryti"Žiūrėti žodį "atvaryti"Žiūrėti žodį "įvaryti"Žiūrėti žodį "išvaryti"Žiūrėti žodį "nuvaryti"Žiūrėti žodį "varinėti"Žiūrėti žodį "pavaryti"Žiūrėti žodį "parvaryti"Žiūrėti žodį "pervaryti"Žiūrėti žodį "pravaryti"Žiūrėti žodį "privaryti"Žiūrėti žodį "razvaryti"Žiūrėti žodį "suvaryti"Žiūrėti žodį "užvaryti"vaikyti, gainiotibaidytiganytistumdytisustūminėti į vieną vietąbraukytiversti tekėti, cirkuliuotigamtos stichijų jėga nešioti, stumdyti; plukdytiirkluojant, valdant gabenti, plukdytiirkluotiirkluojant plaukytipučiant plaikstyti, šiauštipučiant nešiotipersukinėti, pertvarkytišalinti kokią (ppr. blogą) būklę ar būsenąariant daryti tarplysvius, vagotiatarinėti vagas (kasant bulves)vairuojant vaginėti (važiavimo priemones)mergintivadovauti šokantšlitiniuoti, griuvinėtibent kiek nubaidyti, apnaikintiužkasinėti, užžarstytiatmetinėti į šalįišvažiuoti stumiantišeitiišsklaidyti, paskleistiišpūsti, iškelti;išbertiatarinėti vagas (kasant bulves)išraustiišsiuvinėtiišleisti, apvesdinti (duodant turto)ištryptivisus nusivarytipriversti greičiau tekėti, cirkuliuotiieškoti priekabiųvaryti prie koirtispagainiotiginti šalinraginti, liepti ką darytipriversti cirkuliuotiišvaikytipriartėti prie ko nors; nuvykti;daug atarti kasantdaug ko nors sukimšti, prigrūstidaug papasakotipučiant atnešti (apie vėją),atpūstisklaidyti, blaškytiišvaryti visusį vietą atstatytisuveržti užkalus (lankus)naujienas išsiaiškintisuplūktinuvažiuoti ir grįžtiužaugtirūpintisŽiūrėti žodį "varinoti"Žiūrėti žodį "apvarinoti"
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: varinė́ti
Varinėti sinonimai
apvarinėtiatvarinėtiįvarinėtiišvarinėtinuvarinėtipanusivarinėtipavarinėtipadvarinėtiparvarinėtipervarinėtipravarinėtiišpravarinėtiprivarinėtirazvarinėtisuvarinėtiužvarinėtiapvarinėti
Varinėti frazeologizmai
ámbas varinė́ti būti užsispyrusiam.ántis varinė́ti šlitiniuoti, griuvinėti (apie girtą žmogų): Jau atkrepalioja iš miestelio ir mūsų tėvas, keliu antis varinėdamas.bi̇́esus varinė́ti netinkamai elgtis, išdaigauti: Paskui visokių biesų i varinė́davai, ka mokytis neleido toliaučióringes varinė́ti niekus plepėti: Čióringes tik varinė́jat!Diẽvą (Pondiẽvą) varinė́ti į mẽdį per daug reikalauti, priekaištauti: Ko trūkstam, ko negyvenam, nevarinė́kiam Diẽvo į mẽdį. Tylėkiat, nevarinė́kiat Pondiẽvo į mẽdįkiaũlę (kiaulelès) varinė́ti žaisti tokį vaikų žaidimą: Kerėplą mušam, kiaũlę varinė́sam. Lazdeles pasiimam, padarom tokį ritinaitį ir tas kiaulelès varinė́jam. Einam kiaulẽlės varinė́tnãravas (ni̇̀kį) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Visi tik laksto aplinkuo, o ana tik nãravas varinė́[ja]. Ėsk tik nikio nevarinėjęs, – subarė motina vaikąóžius varinė́tiPs, Mrj, Skr, Gs, Jnš užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Óžius varinė́t pradeda jau, o dar be kelnių vaikas. Užkirsk su rykštike, neleisk ožių̃ varinė́ti.Šl pykti: Kad ji óžius varinė́ja an savo kaimynųGrv vemti: Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias óžius varinė́japasiuti̇̀mą (pasiutimùs) varinė́ti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Eik valgyt – užteks čia tau pasiuti̇̀mą varinė́t. Pasiuti̇̀mą varinė́[ja] [vaikas], neėda. Tokie mažileliai jau pasiutimùs varinė́[ja], nepasiduodapóras varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Poràs varinė́ja: sėdi pora, klausia – ar gera pora.susiẽdą varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Susėdę varinė́jom susiẽdątýčias (týčius) varinė́ti tyčia ką sakyti, daryti: Tai týčias varinė́ja. Ką tu čia su manim týčius varinė́ji, aš tau ne piemuo!už nósies (nósės) varinė́ti apgaudinėti, mulkinti: Sena, ir varinė́[ja] už nósėsvélnius (velniukùs) varinė́tinetinkamai elgtis, išdaigauti: Paleidai [vaiką] nu skreito, jau toks ir pradeda vélnius varinė́ti. Tokie tie proteliai, tik siunta, velniukùs varinė́[ja]NmŽ užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Tai ka ji vélnius varinė́ja, nieko nevalgosukčiauti: Tas irgi kokius vélnius varinė́ja – skolos jau kada neatiduodakeiktis: Kalbėk kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k.vė́žius varinė́ti papekliai̇̃s likti nevedusiam (netekėjusiai): Ta jau varinė́s vė́žius papekliai̇̃sžąsi̇̀s (žąsýčius, žąsiukùs ) varinė́ti svirduliuojamai eiti girtam: Eidavo namo linksmai dainuodamas ir žąseles varinėdamas. Pareita mūsų tėvelis žąsýčius varinė́damas. Eina žąsiukùs varinė́damasžvirblẽlį varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Atsimenu, žvirblẽlį varinė́jom: kap apsisuks, kap griūna!1 apvarinė́tibent kiek nubaidyti, apnaikinti: Žukų buvo an bulbų, ale kąsnį apvarinė́jom.1 apvaryti 5.Bačkos cypa lankais apvarinė́tos1 apvaryti 6.Išvarinė́ja bulbas, kai kasa, o apvarinė́ja, kai metas kapliuot. Su žambiais reikėjo tą sėjimą apvarinė́ti.Mes jau bulves apsivarinė́jom. Apsivarinė́jom daržus ir visa.užkasinėti, užžarstyti: Pakasė piningus ir apvarinė́jo žemėms. Apvarinė́ju su pelenais ugnelę ir pasakau: šventa, šviesi gabija, atsilsėk1 atvarinė́ti 11 atvaryti1 atvaryti 1: Jau piemuva atvarinė́ja [karves]. Bočia atvarinė́jo gyvį pavakarėn.Kad atsivarinė́ju kiaules nūnai, tai nėra jau josatmetinėti į šalį: Ta mergaitė tegu nu [kuliamosios mašinos] subinės šiaudus atvarinė́[ja]1 įvarinė́ti1 įvaryti1 įvaryti 6.Buksa kaladukėn insivarinė́ja1 išvarinė́ti 11 išvaryti 1: Išvarinė́k gyvolius į ganyklą visus. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules.Nebeliko jokių gyvulių – visus juos vokiečiai išsivarinėjo ar papjovę suvalgė1 išvaryti 1: Užsimiegojo ma[no] piemuo, neišvarinė́ja karvių. (Šumskas). Baltrų dar šį tą išnešė ir gyvulius išvarinėjo. Kap išvarinė́j[o] karves iš tvarto pirmąkart, tai apvirė delia piemenio pie kiek pautų.Avis išsivarinė́j[o] skerdžiu[i] kožnas.išvažiuoti stumiant: Kur dviratį išvarinė́t po tokius kelelius1 išvaryti 4: Muzikantai griežia, visi šoka, duoda garo, nė išvarinėjami nesiduoda. Ateina vasara, vėl tėvas visus klaiman gult išvarinė̃s. O inejęs į bažnyčią pradėjo išvarinėt parduodančius ir perkančius anoje.Anuo metu Jėzus išvarinėjo velnį. Ar ne per vardą tavo pranašavome, ar ne per vardą tavo čartus išvarinėjome?. Turėtų [mokytiniai] valdžią gydyt ligas ir išvarinėt velnius. 1Gundės vieną kartą Liuteris velino išvarinėt.Banditai kieksyk išsivarinė́jo iš gryčios, baidė. Išsivarinė́ji laukan kiaules.Kaimus buvo išvarinė́ję į viensėdžius, o daba varo į krūvą.Išvarinėjo vyskupus, kurie jam nepatiko1 išvaryti 4: Tas gi sūnus dairosi – što, jį išvarinė́ja iš pirkios!. Nenukalbės ir neišvarinė̃s jų niekas. Aš nebuvau tenai, kap juos išvarinė́jo. Mane iš šito namo išvarinė́j[o].išeiti: Kur tos bobos išsivarinėjo, kad nė vienos nėr1 išvaryti 5: Jo neišvarinė́si in darbą1 išvaryti 8: Trąšas išvarinė́jo iš karvidžių1 išvaryti 9.Vėjas duoda ir duoda antra diena, debesis visus išvarinė̃s1 išvaryti 10: Baisus ramatas, išvarinė́jo kaulus. Susukta, išvarinė́ti visi kauleliai. Rankos išvarinė́tos. Kẽliai išvarinė́ti, deda visokius kumpresus. Mama ramatikuota buvo, pirštai išvarinė́ti.Veizėk, kaip akmenai [važiuojančių mašinų] išvarinė́ti iš vietos.Išvarinė́ji, išnarstai su peiliuku [vyšnių] kauliukus.išsklaidyti, paskleisti: Dažant reikia dažus tepti plonu sluoksniu, teptuku vienodai išvarinėti ir išlygintiišpūsti, iškelti; 1 išvaryti 10: Pilvas puška, kai mielių išvarinė́jamas. Ot pastiko mielės geros, ogi pyragus akysa išvarinė́ja.Gyslos rankų išsivarinė́jusios.išberti: Ižvarinė́j[o] visą adra1 išvaryti 11: Sušalęs pareini, užgeri [degtinės], kad kraują ižvarinė́t. Ponas žino, kad dabar jis gali ilgai neužmigti, jei valandėlę nepasivaikščios ir neišvarinės sąnariuose kraujo1 išvaryti 12: Davė daktaras vaistų vočiai išvarinė́t. Medlievos žievės pritvertos putmenis išvarinė́[ja]. Votį taigi šutina, kad išvarinė́tų1 išvaryti 13: Arbatelė visų geriausiai – visas ligas išvarinė́[ja]. Ligas išvarinė́ti stabuklininkai moka1 išvaryti 1[Plūgas] verčia in abu šonu, kur bulbom ižvarinė́t. Kas man bulbes ižvarinė̃s – vaikai ižvažiav[o]. Baugu, kad n’imtų lyt – visas rugių laukas tebėra neišvarinė́tas. Kap rugius pasėji, reikia vagas išvarinė́t. Pavakare išvarinė́k rugius, rytoj gali lyt. Bernas kviečius sėjo, n’išvarinėjo, su vandeniu apleido.atarinėti vagas (kasant bulves): O dar išvarinė́jo, mes tik žarstom pieskas [rinkdami bulves]. Jau dešimtį vagų išvarinėjau, galit eiti kasti.Visai siaura [rėžyje] – išvarinė́ta, išsukinėta.išrausti: Kurmiai išvarinė́ja žemę, tai nė pjaut nesekas.Laukus, kur buvo bjaurūs (šlapi), tum triūbum išvarinė́jo, gal jau daba ir augs [javai].1 išvaryti 16.Ižvarinė́jo šnapso, turėjom [sodžiuj] tokią mergšę1 išvaryti 19.Pamatau raštą, pradedu varinėti varinėti ir išvarinė́ju, ir išaudu.išsiuvinėti: Pasiemi adatą, tankiai va peltakėlis, gražiai išvarinė́ji, būdavo1 išvaryti 2Pirmiau išvarinė́jo po tris šimtus darbadieniųišleisti, apvesdinti (duodant turto): Mama išvarinė́jo visitelius [vaikus] vargingai1 išvaryti 2Kokias tu dainų gaidas išdirbinėji, išvarinė́ji?vélnius išvarinė́ti kelti barnius: Ką ji yra išvarinė́jusi – visokių velnių̃vabalai̇̃ pil̃vą išvarinė́ja norisi valgyti.1 nuvarinė́ti 1 nuvaryti:Visi nusvarinė́jo [gyvulius į ganyklą]Nuvarinėti pagalį paėmus nematai tuos išdykėlius. Eik, nuvarinė́k žąsis nuo avižų!1 nuvaryti 2: Darže jų (vabalų) daug buvo, nuvarinė́jom.1 nuvaryti 18: Kaltūnas gi, sakė, nagus nuvarinė́ja1 nuvaryti 21: Taip varinėdamas tą arklį tikrai nuvarinė́si. Ponai nuvarinė́[ja] darbininkus, tarnaites.Taigi karvės tik nusivarinė́ja, o te teip išėsta, krūmuos ganyklaištrypti: Nuvarinėjo visas avižas terpūkelėj1 panusivarinė́ti visus nusivaryti: Panusvarinė́jo avis1 pavarinė́ti 11 varinėtiGalėdavo arklį ir vaikas pavarinė́t (minant linus). Bočia aria, o sūnus pavarinė́ja arklį.Bėda bėdą veja, bėda pavarinėja.Blogai, ka jau pradeda par nasrus mėšlai dribt [išputusiam gyvuliui], nebepavarinė́si, ka jis (gyvulys) nebenoria eit. Teip pavarinė́jom [išputusią karvę], tai grįžtę padegutuojam, įspraudžiam [į snukį]. Karvutę pavarinėjo po kiemą, paplakė šonus rykštele.Aptvarai aptverti būs, išvarysi kiaules, pavarinė́si. Vaikai pavarinė̃s karves. Kiaules reikėjo pavarinėt dar porą metų!1 pavaryti 3: Našlaitėlę kas nuog saũ pavarinė́ja. Ka jau nebūčia tikus [samdinė], gal mane būt pavarinė́ję1 pavaryti 14: Pri gyvenimo vyrai pavarinė́jami. Botagą turėjo ilgą, pats neganydavo, tik vaikus pavarinė́davo. Uždėjo jį žmonis pavarinė́ti.Da biskį juos pavarinė́ju, dar per laikraštį, tai da sumoka [bendrovė].[Lietus] pavarinė́ja svietelį: su šienu reikia krutėt.Pasivarinėdamas kremta muni vyras ir kremta1 pavarytiSu traktoriuku pasivarinė́[ja], vis kapeiką užsivaro.Vyrai išėjo po pietų į Nemuną pasivarinė́t1 pavaryti 5: Pavarinė́ji šiaudus, kopi in viršų. Gerai padengei, pavarinė́jai pavarinė́jai, vėl denk, kaip matai apdengsi stogą. Strikauka lygina ir pavarinė́ja šiaudus, kad būt gražus ir lygus dangtis. Ledas nedikčiai storas, tankiai mažų akikių (ekečių) tam tinkluo pavarinė́ti. Rašalo negal įtraukti – negal tos pompelės pavarinė́ti. Svarsčius pavarinė́ti. Narstytinės nytys yr pavarinė́jamos.Bačkai reikia pavarinė́t lankus, kad netekėtų.Mudu su senučiuku i šaškes pavarinė́sam (pažaisime).Dalgį pavarinėsi – valgiu nesibjaurėsi, bus gardi ir sausa duonapriversti greičiau tekėti, cirkuliuoti: Išgerk [degtinės], kraujį pavarinė́s1 varinėti 9.Dėku, ką bulbes pavarinė́jai. Regiu – pavarinė́tos bulbos1 pavaryti 1Šilima ir liūtys sparčiai augalus pavarinė́ja1 varinėti 14: Aš tau pavarinė́siu piktumus!ieškoti priekabių: Tai ko dar tu čia pasvarinė́ji?!týčias pavarinė́ti tyčia ką sakyti ar daryti: Aš tau týčias pavarinė́siu!už nósies (nósės) pavarinė́ti apgaudinėti: Pasiutęs, to senio už nósės nepavarinė́s!1 ×padvarinė́tivaryti prie ko: Piemuoj padvarinė́ja telaičius gyviop. Reikia karvę padvarinė́t zaras pas bernukąirtis: [Žuvys] padsivarinė́ja asčiukais (pelekais) itais1 parvarinė́ti 1 parvaryti.1 pérvarinėti 1 pervaryti.1 pravarinė́tipagainioti: Pravarinėjau, pragainiojau karvę, ir atsileido išpūtimas×1 pravaryti 4: Valdyba pravarinėjo klebonus. Jau pravarinė́ja (iškeldina) iš Pasalių×ginti šalin: Pravarinė́ju [muses] ir niekap nepravarau×raginti, liepti ką daryti: Rinksiu visa, rinksiu (valgysiu) – nereikia pravarinė́t!priversti cirkuliuoti: Valdišką mundurą parduok, bet kvortą po pirties išmauk, pasiutusį kraują pravarinėk. Apypietėm jis bando pravarinėti vandenį naujuoju vamzdynu1 pravaryti 8: Vėjas gal tuos debesis kiek pravarinė̃s1 ×išpravarinė́ti išvaikyti: Tep ateina milicija, išpravarinė́j[a].1 privarinė́ti 1priartėti prie ko nors; nuvykti; 1 privaryti 2 Niekap nedasrinkau prisivarinė́t Vilniun1 privaryti 15: Neprivarinė́k manęs, kaimyn. – Atduok ir atduok, – kap bus laikas, kap turėsiu, tai ir atduosiu. Jeigu svečias yra, reikia privarinė́tie: – Ėsk, ėsk!. Jo nereikia privarinė́t valgyt. Sakyk, kas jus privarinė́ja tep darbuit daugį.O jei susims muštis, in zgadą nėr kam privarinė́tdaug atarti kasant: Kad prisivarinė́jom bulbių, tai iki sutemų neiškasim vagųdaug ko nors sukimšti, prigrūsti: Sprogymes aslo[je] privarinė́[ja] molio ir suplūkadaug papasakoti: Vakar dėdė aplankė, tai istorijų privarinė́jopučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Kad ana šiltumos privarinė́tų1 ×razvarinė́ti1 razvaryti 1: Manę sūnus nerazvarinė́ja, unūkai škadinasklaidyti, blaškyti: Mergų sukneles vėjas razvarinė́ja1 suvarinė́ti 11 suvaryti 1: Jis (piemuo) ir dirbo su vyrais, o vakare dar pristatė suvarinėti karvių iš dobilienos. [Ganomos] žąsės leka po vieną, ne karvė – nesušauksi; kol anas suvarinė́ji į kupetą, turi lakstyti. Suvarinėjo visus šernus in krūvą ir parginė namo. Ji suvarinė́jo žąsis tvartan. Ar paukščius jau suvarinė́jai?.Adomienė surenka žodžius, lyg avis suvarinėja būrin.Onelė susivarinė́jusi vėl gano pūdyme. Vakarui užėjus, bėgo greitai namo prie gyvuolių susivarinėti1 suvaryti 1: Da gerai, kad supančioti [paršai], o kad ne – suvarinėt reikia. Tę visas sodžius suvarinė́j[a] tvartan [avis]išvaryti visus: Danut, susvarinė́k muses1 suvaryti 4: Suvarinė́[ja]u šieną voluosen. Tus akmenis sutvarkė, suvarinė́jo, buvo anie išsklaidyti tokie.Debesys šliaužia, susvarinė́[ja]u [šieno] plonumas.Lentukes suvarinė́ja, kad būt lygūs galai. Mat toki lenta būs plati, teip suvarinė́s, ka dailiausiai tas stogas stovės. Pakloja an grebėstų, suvarinė́ja gražiai [kūlius], priveržia [su vytelėmis]. Tiesi [šiaudus], kad lygiai būtų, paskui suvarinė́ji, subadai. Dešimties palų sijoną suvarinė́jau, kad kas neantliptų bažninčio[je]. Kvaldeles liuob teip dailiai suvarinė́s sijonams.į vietą atstatyti: Nė vienas vaikas neužauga negriuvęs, tas suvarinė́ja kaulus į vietas. Skučas išnirusį sąnarį suvarinė́jo, kamparu subraukė, surišo, greit sugijo.suveržti užkalus (lankus): Šiandien pabaigsiu didžiosios bačkos lankus suvarinė́ti.naujienas išsiaiškinti: Tai visas gimines suvarinė́si (apkalbėsi)?1 suvaryti 12: Reik sviestą suvarinėt, o ne tei[p] palikt sumušus. Da reik suvarinė́ti tus sviesto kruopukus.Žiūrėk, ka gerai sviestas susivarinė́tų braukštely1 suvaryti 15: Dar̃ tik suvarinė́jom kumelaitessuplūkti: Suvarinė́j[o] karvėm, avimi subrukė [kelią]nuvažiuoti ir grįžti: Toj pačioj dienoj sunkiai suvarinėtum du rozus, dėlto šmotas kelio. Aš norėjau suvarinė́t Dovydeliopužaugti: Rugiai pamažu susivarinė́jo1 užvarinė́ti 11 užvaryti 8: Kirvį neša ir ažvarinė́ja kuolą. Kuoleliai ažvarinė́ta visur, kad niekas nevažiuotų. Tosna juostosna (staklių skersiniuose) ažvarinė́jom klynukus, kad lygiai siūlai guldytųsi.Tokie pagalaičiai medžiaginiai ažsivarinėja rūčkon. Kalatkon (stebulėn) ažsivarinė́ja geležinė buksa.Šakalukus panagutėn ažvarinė́jo1 varinėti 2: Vaikai mane ažvarinė́ja. Kaip ana tą mergelę užvarinė́[ja] – dirbk tą, dirbk šią.Iš pradžių tėvas neužsivarinėjo, o vėliau, kai pamėgino Adomą prispausti prie darbo, pamatė, kad jo nugara kaulinė1 užvaryti 14: Važiodamos malkų, ažvarinė́jo arklį. Kur biednam žmogui bus kas galvoj, kad jis darbais žuvarinėtas. Ažvarinė́tas vaikas ir neauga1 užvaryti 16 Kap ir jaunas buvau, anta valgio labai neužsivarinė́[ja]u. Kapeikos užsivarinė́ja, tai priims gyvent1 užvaryti 15: Aš anus užvarinė́su, nebijok.Muni vyras užvarinė́[ja]. Pradėjo aną užvarinė́ti, tas nebtura ką sakyti. Vaikai vienas kitą ir užvarinė́s!. Užvarinė́[ja] seną motyną vaikai, neduok tu Dieve!.Ką aš tau blogo padariau, ko ažsivarinė́ji?. Neužsivarinė́[ja] vienas kito i sugyvena. Užsivarinė́ja in močios ana. Vyrui baika būt, tik močia labai užsivarinė́ja an kožno darbo. Užsivarinė́[ja] anie su žodžiais, nesutinka1 užvaryti 19 Dabar ir žąsys laikyt neapsimoka – varinėji varinėji jas ir neką parvasar teužsivarinė́ji. Iš šito užuodirbio negyvena; turi žmogus užsivarinė́jęs iš anksčiaurūpintis: Neužsivarinė́ju – jau vaiko kauliukai ir išsišovė. Jau dėlto ir bobos raganos: tas vienas vyras šeimynoj ir šitiek užsivarinė́ja su visais darbais1 užvaryti 18.Tau reiks rugienos užvarinėt
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas