Vartyti
Vartyti reikšmė
Žiūrėti žodį "versti"Žiūrėti žodį "apversti"Žiūrėti žodį "atversti"Žiūrėti žodį "įversti"Žiūrėti žodį "išversti"Žiūrėti žodį "nuversti"Žiūrėti žodį "paversti"Žiūrėti žodį "parversti"Žiūrėti žodį "perversti"Žiūrėti žodį "priversti"Žiūrėti žodį "suversti"Žiūrėti žodį "apvartyti"Žiūrėti žodį "užversti"daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šonovartaliotis, griuvinėtidaugelį, viską, visa griauti, ardytivisus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, keltidaugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusęsklaidyti (knygą, popierius)sklaidant skaityti, skaitinėtivisaip, į visas puses sukioti, sukaliotikraipyti, judinti į šalissuptis, linguoti į šalisgulėti, gulinėti, raitytis, voliotissanguliautirangantis judėti, raitytisraičiotis (per galvą)verčiant žemyn mėtyti, kratytivožiant darinėti, vožytiatidarinėti ir uždarinėti, varstytikiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko)purenti, rausti, artidaužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam)smarkiai plakti, tuksėtimokėti naudoti, vartotiišnaudotiturėti savo nuosavybėje, valdytileisti į apyvartąkeisti, mainytikeisti kur nustatytą tvarkąversti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiuneteisingai, melagingai pateikti, iškraipytimaivytis, vaipytis, darkytisverstis, manytisgyventi, suktisdaug kartų paversti į ką, kuolinksniuotivirstant apdaužyti, aptrankytiį visas puses, visaip pasukioti, pasukaliotikiek pasisklaidyti (knygas)pasikeisti, pasimainytipakeisti pažiūras, tapti kitokiuapkalbėti, apmeluotibūti, trintis, bastytisapsitrinti, apsidaužytiveiksmo intensyvumui, smarkumui nusakytiviską, visus atvožti, atidarinėtibaigti vartyti į kitą pusęvartant į kitą pusę kartu apverstisugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužytiišblaškyti, išmėtyti, išdaužytiišsibarstyti, išsimėtytiverčiant išmėtyti, išsvaidyti laukį visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukiotiį visas puses pasukiotivisą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusękurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kitoišsivoliotikurį laiką išgulėtipakankamai išgulėti, išsigulėtisklaidant išžiūrinėtivisus, vieną po kito iškilnoti, išrautivisiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššoktiatvėpti, atkartivisus, daugelį atvožti, išvožytiišnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėtiišarti, išraustiapžiūrinėti iš visų pusiųvartant įžiūrėti, pamatytiišraityti, išvingiuotiapšmeižti, visaip išvadintineteisingai, netiksliai pateikti, iškraipytipakeisti pažiūras, tapti kitokiunuolat, dažnai paversti kuoišsiversti, išgyventiištvertiištyrinėtiišprotautinugriauti, sugriautiapvartytivartant nuvarvintivartantis nuvargti, nusibaigtinumirti, nusibaigtisugriauti, sunaikintiį visas puses, visaip pasukioti, pasukaliotipakraipyti, pajudinti į šalispasklaidytivartantis pagulėtipanaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko)paliesti, pajudinti, pačiupinėtikaitaliotipakraipyti, iškraipytismarkumui nusakytiišsklaidyti, persklaidyti (knygas)pasikeistiįvertinti, pasvertikurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kitokurį laiką sklaidyti (ppr. knygą)darinėjant, varstant apgadintidaug vartyti į kitą pusępakankamai pasklaidytipakankamai prisisukiotipakankamai pagulėti, prisivoliotipriversti, prispirtiišvartytipasivartytipakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas pusessujaukti, suraustisučiupinėti, sugraibytisusiimti, susikibtisukeisti, sukaitaliotisutvarkytiiš naujo pasirodyti, grįžtiilgai vartantis nugaišti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vartýti
Vartyti sinonimai
apvartytiatvartytidavartytiįvartytiišvartytinuvartytipavartytiparvartytipervartytipravartytiprivartytirazvartytisuvartytiužvartytiapvartomaiapvartytinai
Vartyti frazeologizmai
aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýtipiktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkasmaivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko.stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?!. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?!. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęsãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs.gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytasgalvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnasi̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi?káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai!. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitaskójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštąliežùvį (liežiùvį) vartýtikalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik. Nevartyk liežuvio be reikalo!. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to. Girtas, liežùvio nebvar̃tonenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?!liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt?márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃topiniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta. Dabar žmonės piniguosè var̃tosimeškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis.skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃totur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsivisai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýtiesapvartýti 1apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom.virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelėapversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom.Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė.apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai.apvartýtinaiPirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė. Mes noriam ganyklą apsivartýt. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹsį visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo). Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai. Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistraskiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baigapasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivartopakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkimanapkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusėsbūti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to. Nežinau, kur tavo apsivar̃tomaapsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęsveiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią.Valgo apsivartýdamas. Miega iki ryto apsivartýdamas. Duoda su kultuve apsivartýdamas.atvartýtiatversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti. Šieną iš pradalgių atvartýti. Einu šieno atvartýt. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst.viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas.×davartýti baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūstaįvartýtiįverstivartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienanišvartýti1išversti 1: Ižkratau, ižvartau. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę. Vėjas išvar̃tė gubas. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti. Miškas buvo išvartýtas. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė. Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja. Išvartýtas krėslas. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą .Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė!. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo.O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses.Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra]sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti. Altorius netikrų dievų išvartėišblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo. Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius.išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemėsverčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus!į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai.į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýtivisą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas]. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti.Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijokurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesiišsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo.Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartėkurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn.pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie.Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je]sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado. 1Išvartyti leiterius – knygas. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiauvisus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus]. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos!visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to.atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tęvisus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos.išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando!. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks. Sąšlavynus išvartýti. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tėišarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygiosapžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį.vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu.išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sauišraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai.Visep išsivar̃to gyvenimasapšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tėneteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta.pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm!nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliuišsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikaisištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai.ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų.išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliuį vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko]juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektosnuvartýti nuversti:Vėjas nuvar̃tė medžius. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃toNenuvartýk nuo stalo žvakių. 1Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgaliusnugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužėapvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta?.vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadinevartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu.numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtųkálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsipavartýti 1paverstiVienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo.sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas]paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot.Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus]. Reiks eiti šieno pasivartýtiį visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko).Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę.Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas. Gražiai pasivar̃to ant skersinio. 1Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo. Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko.pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai pavartỹs pavartỹs. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė.Akies obuolys nepasivarto1pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs.11vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je]. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutępanaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvąpaliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano.Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestųkaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austipakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýtismarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietusliežùvį pavartýti 1galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvįsmãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būsparvartýti parversti 1.pérvartyti 1pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė;perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus. Pakūgius šieno párvartyk. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegėišsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas. Pervartyti laiškus. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksąpasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartėįvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį.pravartýtikurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũkurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius.privartýti priversti:Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžiųTenai akmenų privartýta krūsnys didžiausiosdaug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šienopakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą.Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektųpakankamai prisisukioti.pakankamai pagulėti, prisivolioti.priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai×razvartýti išvartyti: Nuejau šieno razvartýtsuvartýti suversti:Medžiai suvartýti kryžkryžiais. Vėjas visus rugius suvar̃tė. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos.Susivar̃tę rugiai. Miške medžiai susivar̃tę į visas pusesKaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių]apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina.pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama .pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt.Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėnsujaukti, surausti: Žemė suvartýta. Suvartytas kelias. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta.Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytassučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũsusiimti, susikibti: Du girti susivar̃tėsukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą.Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiausutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė.Ana gerai susvar̃to su pinigais.Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamasužvartýtiužversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtasilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tėklùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens. Visi kojelès užvartýsma
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas