Varvėti
Varvėti reikšmė
lašais ar srovele tekėti, lašėtilyti, lašnoti, lynotisunktisdarytis, būti šlapiam, drėkti, šlapiuotipraleisti skystį, tekėtibūti permirkusiam, šlapiamžibėti, blizgėti, tviskėti, spindėtiverkšlenti, knirktivarvant aplašėti, susiteptiapvarvintilašant, varvant patekti į ką, įlašėtiprasisunkti į vidų, pratekėtiįnikti lyti, įsilytilašais ar srovele ištekėti, išbėgti, išlašėtivarvant pasidaryti sausam, be skysčio, apdžiūtiišsisunktipasidaryti šlapiuojančioms, traiškanotoms (apie akis)pasišalinti varvant, nutekėti lašais ar srovele nuo koapdžiūti išvarvėjus, nutekėjus skysčiuinulašėti, nutikštivarvant nutįstivarvant nušlapti, apvarvėtiaptirptikurį laiką varvėti, tekėtikiek palyti, palašnotikurį laiką padžiūti varvant, sunkiantis skysčiuipasausėti, apsektipo truputį praleisti skystį, tekėti, prasisunktikiek šlapiuoti (apie akis)kurį laiką verkšlenti, knirktivisam ar daugumai perlašėti kurištisai, nuolat apvarvėtipraleisti skystįvarvant kiek pasausėti, pasektinuvarvant skysčiui pradžiūtivarvant prisipildyti, pribėgtiprilašėti, pritikštivarvant subėgti, sutekėtivarvant aptekėti, sušlaptisumerkti, sušlapintivarvant užlašėti ant koužlytiaptekti kuo, aptekėti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: varvė́ti
Varvėti sinonimai
apvarvėtiįvarvėtiišvarvėtinuvarvėtipavarvėtipervarvėtipravarvėtiprivarvėtisuvarvėtiužvarvėti
Varvėti frazeologizmai
ãkys var̃vaUt, An ima pavydas, pavydi: Ãkys var̃va, kai kitus pamato valgant. Mato, tai i ãkys var̃va, kad daug turi. Varvès jiem ãkys, kai matis, kad Balys gerai gyvenažavisi: Bernam ãkys var̃va žiūrint in tokią mergąãšaros var̃va gaila, skaudu: Úaros var̃va į agurklus veizant (labai menki). [net]séilė (séilės) var̃va sakoma labai ko norint: Net séilė var̃va an tą druską žiūrint. Tas tai nuo pat mažumėlės: traktorių pamatis, tai net séilės var̃va. Lekiam pro sodą, pravedu mergaites greit, o séilė var̃va (norisi obuolių). Ana nora gerti, séilės var̃va. Nuvažiuoju į Klaipėdą, mun séilės var̃va, ka pilnos lentynos visokio velnio (prekių) y[ra]apvarvė́ti, àpvarva (àpvarvi api̇̀varva apvar̃va ), -ė́jo 1varvant aplašėti, susitepti: Po lašniu apvarvė́jo sūdas, drabužis. Ji kalba iš virtuvės, stovėdama prie ilgo kraujais apvarvėjusio stalo. Apvarvė́ta kelnės krauju.Degė vienas apvarvėjęs žvakigalis, įspraustas į tirštai aprūkusį žibintą.Nekabink palto, o tai apvarvė̃s, kai lis.apvarvinti: Kruvinas prakaitas apivarvėjo visą šventą kūną jo.įvarvė́ti, į̇̃varva (įvarvi ), -ė́jolašant, varvant patekti į ką, įlašėti: Nuo karvės papo įvarvėjo sruta į pienąprasisunkti į vidų, pratekėti: Tas skyles stoge reikia užkišt, par jas įvarvaįnikti lyti, įsilyti: Įsivarvė́jo, daba neužkiši, viskas pažliugs. Įsivarvė́jo, kad tik nesupūdytum bulbiųišvarvė́ti, i̇̀švarva (i̇̀švarvi išvar̃vi išvar̃va ), -ė́jo1lašais ar srovele ištekėti, išbėgti, išlašėti: Kraujas jam visai išvarvėjo. Išvarvė́jo medus iš korio. Išpjauna korius, padeda šiltai ant šakaliukų, ant lėkštės, kad tas medus išvarvėtų. Išvarvė́jo visas verdulis, vanduo iš verdulio. Sūrymas taigi išvarvės, o be sūrymo kokie tau lašiniai?. Iš dešros visas riebumas išvarvė́jo. Išvarvė́jo molis, išbuvo, [tvarto] langas su visais rėmais su visa, šitai ažukišė šiaudais.Meilė kaip seilė i̇̀švarva greitai.Teisybės akės išvarvė́jusios, nėko [teisybės] nesurasi.Ant tokio pagalio užmeti [mėsą], kad vanduo išsivarvė́tųvarvant pasidaryti sausam, be skysčio, apdžiūti: Kitas kiaušinis visiškai išvarvė́jęs, kitas dar ne. Kokią porą dienų paliekta [bužę], kol ji i̇̀švarva.Teišsivarvỹ siūlai pakarti. Išsivarvès [nuplauti] agurkai kašikeišsisunkti: I seilės išvarvė́jo bestumant. Eita veizėti: pieno cielas latakas išvarvė́jęs iš to apnasrio . Silkės buvo riebios – i taukų išvarvė́s. Kruopas (sriubą) su terba padėjo, ir tos žemėn išvarvėjo, šunes išlakė. Jis išsiėmė šmotą sūrio, suspaudė – vanduo išvarvėjo.Ižvarvė̃s iž jo pinigų, tu tik lauk!pasidaryti šlapiuojančioms, traiškanotoms (apie akis): Senas, akys paraudonavusios, išvarvė́jusios. Kam tos kningos? Ar akims išvarvė́ti, kad nėr lempos nė žvakės. Nuo skaitymo ir akys išvarvėję. Akys jo jau išvarvėjo, sau tako nebmato. Dar vienai ir antrai pabraukęs per akis su tom tamsiausiom žolėm, tuoj akys išvarvėjusios.Kad tau akys išvarvėtų ir danteliai išbarškėtų. Sako, reik teisybę sakyti, o teisybės išvarvė́jusios akys. Išvarvė́s ir akės belaukant. Belaukiant ir akys išvarvėjo.nuvarvė́ti, nùvarva (nùvarvi nuvar̃va ), -ė́jo1pasišalinti varvant, nutekėti lašais ar srovele nuo ko: Nuo rugių nuvar̃va greit [vanduo], išdžiūsta. Pakark megztinį in karties – tegul nuvarva vanduo. Padžiauk šlapią skudurą ant virvės, kad nuvarvė́tų vanduo nuo jo!. Nusunkia par sietą [grūdus], kad vanduo nuvarvė́t smagiai. Reik nuplauti tus kanapius į kokį retą skudurą, ka nuvarvė́tų [v]anduo. Šiltas pavasaris buvo, tujaus sniegai nu stogų nuvarvė́jo. Dar nuo prusnų vandens lašai jam (avinėliui) nenuvarvėjo.Kap lietus tau nùvarva! (sūnus nieko neklauso) 1apdžiūti išvarvėjus, nutekėjus skysčiui: Drabužiai iš vandens ištraukti nuvarvė́jo. Pakabink sruogas, kad nuvarvė́tų. Į eilikes ten anus (linus) išmeti, anie nùvarva. Spąstūse suspaudi, nùvarva parūgos, i turi varškę. Nūsipurtinęs vandinį, nūvarvė́jęs ir nūbėgęs.Kai įkišo – nugarmėjo, kai ištraukė – nuvarvėjo (šulinio kibiras).Marškiniai nusivarvė́jo, galės pabaigt džiūt gryčio[je]. Reikia rugius pamerkt, a dvi, a tris dienas mirkyt, po tam išpili, ka nusivarvė́tų. Neturiu varškės nusunktos: sūrmaišely tebė[ra], nenusivarvė́jus da.Nelyja, tik dangus nusi̇̀varva.Jau nelyja, tik nusi̇̀varvanulašėti, nutikšti: Bepilant rašalą nuvarvė́jo keli lašai žemėn. Garsingi varpai degant varpyčiai sutirpę, it lytus žemėn nuvarvėjo. Nusgąsti, vanduoj tau nùvarva per visą. Tegu pasimankština, vis gramas taukų nuvarvės. Kaip tu gražiai valgai: kas nuvarva, palaižai palaižai, stalan skylę išlaižai . Ištuštinusi stiklelį, davė nuvarvėti į burną paskutiniam lašeliui ir tada jau pagyrė. Slankio[ja] debesiai, o ka nors lašelis nuvarvė̃tų.Iž vaikų nenùvarva man ir lašas. Nuog jo nenùvarva!. Jis šykštus: pas jį nenuvarvė̃s.Meilė kaip seilė: nuvarvė́jo par barzdą – i nebė[ra]. Patys atskirai ėdė, o šeimyna – tik kas nū barzdos nuvarvė́jo. Kas nu barzdos nuvarvė́s (kas atliks), ta tevie duos. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva (menkai).varvant nutįsti: Visa kramė šitai nuskaldyta, čia kraujo nuvarvė́ję.Nuvarvė́ję (nutįsę) tokie uostai, nusiskusk nors tus užsirietimusvarvant nušlapti, apvarvėti: Kaip dubo[je]: sienos nušlapusios, nuvarvė́jusios.aptirpti: Nuvarvė́ję ledai – suės vaikainuo lū́pų pi̇́enas nenuvarvė́jęs sakoma apie dar jauną, nepatyrusį: Šito Usevčiūčia (Usevičiūtė) tai do gatavai piemenė – nuo lū́pų pi̇́enas nenuvarvė́jęspavarvė́ti, pàvarva (pavar̃va), -ė́jokurį laiką varvėti, tekėti:Dar pavarvės jam ašaros per apivarus!.kiek palyti, palašnoti: Aną dieną tik pavarvėjo, bet nelijokurį laiką padžiūti varvant, sunkiantis skysčiui: Aptempiu pančeka kumpius, lašinius, pavar̃va – geraipasausėti, apsekti: Tas kiaušinis įsispaudęs, o tas jau pavarvė́jęspo truputį praleisti skystį, tekėti, prasisunkti: Kai kur pàvarva [stogas] – nėra teip baisu, možna gyventkiek šlapiuoti (apie akis): Jos ir akys pavarvė́jękurį laiką verkšlenti, knirkti.pérvarvėtivisam ar daugumai perlašėti kur.ištisai, nuolat apvarvėti: Gilūs raudono mūro namai žiojėjo tamsiais kiemais su numurusiom sienom, varvėjusiom ir pervarvėjusiom durų staktompravarvė́ti, pràvarva, -ė́jopraleisti skystį: Dar iš vakaro ėmė lynoti, ir kraigas pravarvėjo. Ana (statinė) apkaustyta, kad nepravarvė́tumvarvant kiek pasausėti, pasekti: Kiaušiniai buvo pravarvė́jęnuvarvant skysčiui pradžiūti: Vežimo neįtraukėm į klojimą, tegu, sakom, prasivarvė̃sprivarvė́ti, pri̇̀varva (pri̇̀varvi privar̃vi ), -ė́jo 1varvant prisipildyti, pribėgti: Taigi čia reikia tykot, kol pri̇̀varva viedras [vandens].Pri̇̀varva penki litrai to degutoprilašėti, pritikšti: Ka tau privarvė̃s tę nuo tų lapų, tai tu pamatysi!. Privarvėjo ant žemės taukų, vandens. Ogi būdavo tokių [numirėlių], kad pri̇̀varva, prilaša te iš grabo. Krūtinėje gergždė, lyg deguto storai privarvėję, prirūkę tošies dūmų suodimisuvarvė́ti, sùvarva, -ė́jovarvant subėgti, sutekėti: Medus suvarvė́jo į puodynę. 1An knatuko galo sùvarva tų avitaukių, tus nugnaibai šalin (dirbant žvakes).Suvarva raidės krūvon, žodžių nepagaunu1varvant aptekėti, sušlapti: Taukais suvarvėję pirštai. Lijo, suvarvė́ję drobužiai. Apsileja, sùvarva lapai su uogoms. Medžiai šlapi, suvarvė́ję – negal ugnies įkurtisumerkti, sušlapinti: A tę (kluone) nesùvarva judu?kad tù suvarvė́tum toks keiksmas: Kad tù suvarvė́tum, kaip nepasisekė!. O kad tù suvarvė́tum – tiek man padarė iškadų!. Visur plika – o ka tù suvarvė́tum!užvarvė́ti, ùžvarva (ùžvarvi ), -ė́jo1varvant užlašėti ant ko: Par lubas užvarvė́jo ant galvos. Tę panašiai užvarvė́ta ko – reikia plaust.Iš žmogaus prakaito viskas ùžvarva (uždirbama).užlyti: Pasėjus nelyna, kažin kaip būs – rėkant reik, ka užvarvė̃tųaptekti kuo, aptekėti: Ale šitas [langas] kad užvarvė́jęs va iš anos pusės. Langai užvarvėję, sienos drėgnos. Sukumpęs, suklypęs, akims užvarvėtoms. Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas