Varvinti
Varvinti reikšmė
Žiūrėti žodį "varvėti"Žiūrėti žodį "užvarvinti"Žiūrėti žodį "apvarvėti"Žiūrėti žodį "įvarvėti"Žiūrėti žodį "išvarvėti"Žiūrėti žodį "nuvarvėti"Žiūrėti žodį "pavarvėti"Žiūrėti žodį "privarvėti"Žiūrėti žodį "suvarvėti"Žiūrėti žodį "užvarvėti"daryti, sunktitaupytileisti sušlapti, šlapintivarvinant aplieti (viršų)aplieti skysčiu, apšlapintivarvinant ištuštintivarvinant pagamintinusišlapintipermerkti, perdrengtipradėti leisti, varvinti, praleistivarvinant pasidarytigerokai įlašinti, įvarvintidaug prikalbėti, prišnekėtiiš paskutinio surinkti, sutaupytiužlyti, užlašnoti
Kalbos dalis: priežastinis veiksmažodis
Kirčiavimas: var̃vinti
Varvinti sinonimai
antvarvintiapvarvintiįvarvintiišvarvintinuvarvintipavarvintipravarvintiprivarvintisuvarvintiužvarvinti
Varvinti frazeologizmai
ãšaras var̃vintiverkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko. Martynienė ašaras kaip pupas varvina. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo?skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vinanósį var̃vinti smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat?prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsiséilę var̃vintilabai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigųžavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavopavydėti: Kai apsirišiu [skarele], tai séiles var̃vystasnárglį (smùrgą smùrglį snùrglą) var̃vinti žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą!. Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?!. Ko čia smùrglį var̃vini?!. Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą?antvar̃vinti užvarvinti: I begavo bulvę vieną, o an tos bulvės antvar̃vino tokio pysalo. Antvar̃vinu kamparo lašą – i praei̇̃ta gelti žandasapvar̃vintiapvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius.Apsvar̃vino [v]andeniu nešdamas iš balos šienąvarvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vinsaplieti skysčiu, apšlapinti: Straktelėjo ji nuo suolo, užvertė knygą ir ėmė smulkiais žingsneliais bėgioti po trobą lyg apvarvinta skruzdėlė.įvar̃vinti įvarvėti 1: Taukų įvar̃vink biškelį. Nebeteka verdulis, o gal dar man įvar̃vintumei nors truputį. Invar̃vyk jai lašukų nuog nervų, – nebesdraskis. Nuomarin numirus, reik į mažąjį pirštelį kryžkryžiais įpjauti ir tą kraują įvarvinus tam pačiam duoti sugerti. Invar̃vink gi košėn aliejaus – gardžiau bus. Invar̃vyk biskį [degtinės], nesgailėk. Nėkas neįvar̃vina tokiam ponuo.Įsivarvino į taurelę vyno. Jis įsivarvino lašųišvar̃vinti1išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom. [Medaus] nesukdavo, teip išvar̃vydavo, teip sutraiškydavo [korius].Reik didelios šilimos sniegą visą išvar̃vinti (ištirpinti) išvarvėti 3: Žmogus yra palinkęs už 1 rublį galvą guldyti, o už 30 ir visą savo kraują išvarvinti.varvinant ištuštinti: Išvar̃vindavo korius, spausdavo par skurliuką lininįvarvinant pagaminti: Iš vienos bangžuvės galvos išvarvina tepalo už kelis šimtus rublių.Nėr degtinės – patys iš ko išsivar̃vina[daũg, kẽletą] ãšarų išvar̃vinti (daug, kiek) verkti: Iš gailesio išvarvink ben keletą ašarų. Ir iškukavo daugel vargelių, ir išvarvino daug ašarėliųpaskuti̇̀nį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis benga mun paskuti̇̀nį kraũjo lašą išvar̃vinti. [ki̇́ek]prãkaito išvar̃vinti privargti sunkiai dirbant: Par rugpjūtes ki̇́ek prãkaito esam išvar̃vinusios. Kiek čia prūnijom, ki̇́ek prãkaito išvar̃vinom!nuvar̃vinti nuvarvėti:1Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildoGiją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk!. Nuvar̃vinsi [varškę sūriui], įdėsi druskos, išmaišysi. Nuplauna [virtus grybus] šaltu vandeniu, nuvar̃vina ir tada druskos įpiliaVaikas rašydamas netyčia nuvar̃vino kelis lašus rašalo ant savo knygos. Boba, žalty, nuvar̃vink nu žolių šimtą gramų (įpilk degtinės)!.nusišlapinti: Nu vyrai, nusivar̃vint i gult!permerkti, perdrengti: Visų vėjų [piemuo] nupūstas, visų lytų nuvar̃vintasapi̇̀varas nuvar̃vinti rasti prieglobstį: Ar negalėtumėm čia sustoję ir pailsėti čia pas tamstą, noris apivaras nuvarvinti.ãšarą nuvar̃vinti kiek verkti, paašaroti: Motyna mirė, nėkas ir ãšaros nenuvar̃vino, buvo atsibodusikójas nuvar̃vinti (-yti ) rasti prieglaudą, poilsį, prisiglausti: Turėsi kur kójas nuvar̃vint. [daũg]prãkaito nuvar̃vinti daug vargti dirbant: Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęsséilę nuvar̃vintisakoma negavus ko norimo, geidžiamo: Ans (ponas) už plikos motriškos pamatymą šimtus devė, jei turėjo, o jei neturėjo, ta séilę nuvar̃vinonumigti: Biškį séilę nuvar̃vinau – tujau svietas kitaip atrodopavar̃vinti pavarvėti 1: Pavar̃vino lašus į akis tris dienas – ir akys daba sveikos.ãšaras pavar̃vinti paverkti, paverkšlenti: Úaras pavar̃vina – gauna iš tėvo rublį kokįnósį (séilę) pavar̃vinti paspoksoti, pažiopsoti: Nuo upės skardėjo šūviai, tad Andrius veikiausiai nubėgo pavarvinti seilės prie šaudyklospravar̃vintipradėti leisti, varvinti, praleisti: Ateik, pravar̃vinsim bačkelęvarvinant pasidaryti: Ar jau turi pravarvinęs kokį kaušelį?.Prasivar̃vina i numinės – sruoba visi. Iš kur tiek litrų valstybinės nupirkai? Reikia ir namie prasivarvinti [naminės]smùrgą pravar̃vinti kurį laiką žiopsoti, spoksoti: Pusdienį smùrgą pravar̃vino pry varstoto, o nėko neišmokoprivar̃vintiprivarvėti1Medį įkirtus smarkokai kirviu, galima prisivarvinti sulos. Su bitims ana užsiema, bačkas medaus prisivar̃vinagerokai įlašinti, įvarvinti: Į medų metylių sunkos privarvinodaug prikalbėti, prišnekėti: Aš jum jau privar̃vinau tų poterių, gal ir klausyt atsibodosuvar̃vinti suvarvėti:Iš kelių buteliukų suvar̃vinau vaistus ir daviau išgerti. 1Suvar̃vinau visą pienelį.Suvar̃vino do kiek pieno.1Mat nakčia smarkiai lietus lijo, stogas čia pravarvėjo, ir jį visą suvarvinoiš paskutinio surinkti, sutaupyti: Abudu su tičiu suvar̃vysva kelias dešimtis, nuneši į taupomą tujau. Kap tik suvar̃vinau sėklą. Iš to nėsančio suvar̃vinau i daviau.Čia žmogus džiaugies an druskos skatikelį susivar̃vinęsužvar̃vinti 1užvarvėti 1: Aš užvar̃vinsiu taukų ant košės. Kiaulės kraujo ant duonos užvarvinę rudenyj pjaunant laiko par metus ant prireikimo nuo dieglio užduot.Dievo galybė užvar̃vina kelius lašus (truputį palyja), viskas tvaska, žmogus liek neliejęs.1Užsivar̃vinu kelius lašus valerijono in cukraus, suvalgau – ir palengvėja.užlyti, užlašnoti: Kiek čia lijo, truputį užvar̃vino. Užvar̃vino, a čia lijo?.ant dantiẽs užvar̃vinti kiek išgerti: Eime truputį ant danties užvarvinti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas