Varžyti
Varžyti reikšmė
Žiūrėti žodį "veržti"Žiūrėti žodį "apveržti"Žiūrėti žodį "atveržti"Žiūrėti žodį "apvaržyti"Žiūrėti žodį "išveržti"Žiūrėti žodį "nuveržti"Žiūrėti žodį "paveržti"Žiūrėti žodį "praveržti"Žiūrėti žodį "priveržti"Žiūrėti žodį "suveržti"Žiūrėti žodį "įvaržyti"Žiūrėti žodį "užveržti"kraipytis į šonus, kreivintisriboti veikimo laisvę, neleisti, drausti ką daryti, kliudyti, trukdytineleisti tvarkyti, valdyti, naudoti ką savo nuožiūraginčytis dėl to, stengtis pirmauti, paveržti, laimėti, gauti; rungtis, konkuruotiimtis, rungtisparduoti varžytynėsedalyvauti varžytynėsenesmagiai jaustis, drovėtis, gėdytisbartipasirąžytivaržytynėse atgautiįtempti varžantpakelti kainą varžytynėse iki kokios ribosnusikamuotisusivirškintipaleisti iš varžytyniųlaimėti, gauti varžytynėsepavargti, pailstinuskriaustinugalėti varžantisįgyti teisę varžantisatimti varžantis (ppr. varžytynėse)paveržti, pavilioti ką iš konusitrinti (ppr. ką veržiant, varžant)pasiraivytikurį laiką neduoti laisvėspalenktyniauti, pakonkuruotipasirungti, susiimtipasidrovėtiiš naujo suvaržytivaržantis nurungti, nugalėtisuvirškintipasirąžyti, pasiraivytikiek varžyti, riboti veikimo laisvępakankamai varžytis, lenktyniauti, konkuruotipakankamai drovėtis, prisidrovėtisukraipyti, sukreivinti, sulankstyti, išklibintiapriboti veikimo laisvę, draustineleisti tvarkyti, valdyti, naudoti, vartoti savo nuožiūrasusiginčyti, susipešti dėl konesmagiai pasijusti, susidrovėti
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: varžýti
Varžyti sinonimai
apvaržytiatvaržytiįvaržytiišvaržytinuvaržytipavaržytipervaržytipravaržytiprivaržytisuvaržytiužvaržytinevaržomaivaržytinai
Varžyti frazeologizmai
dū̃dą varžýti be reikalo, tuščiai kalbėti: Geriau nevaržýk savo dū̃dosapvaržýtiapveržti: Aš apvaržiaũ vežimą, tik prikimškite šiaudų.Ką čia vargsti, diržais apsivar̃žęs?! Eik gult!pasirąžyti: Nėr laiko lažioj apsivaržýt – iššokai iš miego ir bėk darbandū̃šią apvar̃žė pasidarė sunku, liūdna: Dūšią vis apvaržėatvaržýtiatveržtivaržytynėse atgauti: Kap bus varžytinės, tai ir tau kiek pinigų atvarži̇̀sįtempti varžant: Jau aną reik atvaržýti, tą audeklą reikįvaržýtiapvaržyti 1: Diedas insupė bobą ryzuosna, inrišo, invar̃žė ir išstūmė pro duris, kad vilkas negalėtų suplėšt .Kam guli visa įsivar̃žius, nusireñk!pakelti kainą varžytynėse iki kokios ribos: Ar tu bepajėgsi užmokėti, kiek įvaržei?. Žydas už arklį įvar̃žė šimtą litų.Jei bus kam, tai insivarži̇̀sišvaržýtiišveržti 1: Šitam skiete jau nemožnės aust, ba visas išvaržýtas. Alų par anksti sukošė – ir išvar̃žė bačkas.Nuo sunkaus stogo siena išsivar̃žo.Šaltis išvar̃žė visus žiemkenčius. Rugiai šiemet šalčio išvaržýti. Dobilai apiplikę lopais – plikšalos pavasarį išvaržėnusikamuoti: Aš sunkiai, labai sunkiai, par daug sunkiai [gyvenau] – labai išsivar̃žęs. Išsivar̃žę esma su darbaissusivirškinti: Valgyk daugiau – iki vakaro išsivaržỹspaleisti iš varžytynių: Jį už skolas išvar̃žė, atėmė ūkį. Kad kaip anie laikai būt buvę, tai žemelę būt išvar̃žę. An varžytinių triobas išvaržýdavo.Eina kai išvaržýtas.laimėti, gauti varžytynėse: Jos tėvo namelius ir žemelę išsivaržė kaimynai. Juodikių kaime Matizas turėjo išsivaržęs ūkelįnuvaržýtinuveržti 1: [Arkliams] patrakus, žioslos lūpas nuvaržo.pavargti, pailsti: Rankos nusivar̃žė šluotas berišant. Nusivar̃žo pirštai visą dieną nėrusnuskriausti: Darbininką tą buvo nuvar̃žę didžiainugalėti varžantis: Nu, sakau, jegu tu mañ‘ nuvaržai̇̃, tai niekas gi nevaro – kaip gyvenai, taip ir gyvenk.įgyti teisę varžantis: Kas benusivar̃žė paštą važioti?. Nu tai aš iš penkiolikos hektarų tik an penkių nusvaržiaũ. Nūsivar̃žėm į pamiškį, gavom daugiau žemėsatimti varžantis (ppr. varžytynėse): Nuvar̃žė dubą žemėspaveržti, pavilioti ką iš ko: Bičiuliais pavydnykai neturi būti renkami, nes tad nuvaržo sau bites iš kaimyno.pavaržýtipaveržti 1: O šitie vėl, kurie tuos tinklus gerai pavaržyt turi, tad tur turėt tėvą su savimi aldijoje.Papai pavaržyti, pečiai pastatyti.Gražus darželaitis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė žmonių pašlovyta. Linksmus vakarelis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė suole pasodyta.paveržti 4: Nereik parsegti, užteks tik uknolius pavar̃žiusnusitrinti (ppr. ką veržiant, varžant): Pasivaržiáu rankas su atvarslais, o nirstantį arklį nepataisiau. Pasivar̃žė pirštas – nuejo skūrapasiraivyti: Kap pasvaržaũ, tai net kaulai braškakurį laiką neduoti laisvės.palenktyniauti, pakonkuruoti: Ta teip i pasivaržýdami sušutysiam po cielą dešimtį kiaušių. Turėjau su kitais dėl meistro pasivaržýti. Aš drąsiai galėjau su juo pasivaržyti [savo gražumu]!.pasirungti, susiimti: Einam pasivaržýti, matysma, katras stipresnis esampasidrovėti: Miegojo ant pliauskų: pasivaržė žmogus net seną ligoninės skrandą pasidėti po galva. Prašyčiau ramiau, o tai nepasivaržysiu duris parodytipérvaržyti pervaržýtiiš naujo suvaržyti: Reikia pervaržýt [kombainą], kur atsileidėvaržantis nurungti, nugalėti: Tada atėjo pirkliai, atidarė pasiūlymų vartus už tuos medgalius ir pervaržė vienas antrąpravaržýtipraveržti 4[K], suvirškinti: Pilvas pravar̃žo (sugromula, sumala) visokius valgius: vienus veržia į kraujį, kitus į taukus, kitus į vandenį, kitus į mėšlą. Nepravaržytas. Nesuvirinamas, nepravaržomas.[K], pasirąžyti, pasiraivyti.privaržýtipriveržti 1: Jeigu gerų kūlių stogas, gerai privaržýtas, tai kerpėm apauga ir ilgai laiko. Kledaruojas [sagos], ištrūks – reiks privaržýti. Privaržė [Jėzų] virvėmis prie stulpokiek varžyti, riboti veikimo laisvę.Galėtų gyventi prisivaržydamapakankamai varžytis, lenktyniauti, konkuruoti.pakankamai drovėtis, prisidrovėti.suvaržýti 1suveržti:Aš užsegiočiau šilkų suknelę ir suvaržyčiau šilkų juostelę. Ei, broliai, broliai, mano brolužėliai, jūs suvaržýkit aukso kilpužėles. Tai pataisyčiau jam kepurėlę ir suvaržyčiau jam šilkų juosteles. Bet jog tasai tinklas, didumu negerų žmonių apsunkintas, turėjo būt iždraskytas, tad reikia ir tų kitų, kurie jį vėl pataisytų ir suvaržýtų.Tu pasileidi, nesusivaržai̇̃ drabužiųSuvaržýk kojas išsklidusias, t. y. stipriai surišk. Sutraukė ryšius, kuriais suvaržytas buvo. Kai kuriose šalyse motinos taip suvaržo bevystydamos vaiko galvutę, kad kaulai treška net. Mažilelį vaiką suvytursi suvytursi, suvaržýsi. Tekinius priseis duoti suvaržýti – jau pradėjo klerti. Vargais negalais suvar̃žė bačką lankais. Sukausto, su geležim suvar̃žo [roges], taigi vežimus didžiausius prikrauna, būdavo. Aš da norėjau suvaržýt tą plūgą, – jis pasigriebė: geras!. Reik išplakti dalgį, suvaržyti vežėtis, patepti ratus. Nau[ja]s staliukas, o kledar kledar – reik suvaržýti. Čemidanai tokie drabužiniai padirbti, su šikšnoms suvaržýti.Drūkta pana, visa suvaržyta (statinė). Liežuvis šlapio[je] vieto[je], nesuvaržýtas (šnekama, kas ant seilės užėjo).Visur susivar̃žęs, tai ir nešalta. Ana nenorėjo išsiduoti, kad ana yr nėščia, ana y[ra] susivar̃žiusi dideliaisukraipyti, sukreivinti, sulankstyti, išklibinti: Tas oras [sprogus bombai] suvar̃žė lovą i koją sulaužė.Gurbų sienos jau visiškai susvar̃žę. Netrauk stalo – susvarži̇̀s, tiesiai tegu stovi. Mano pusė lentų susvar̃žė. Pirštai kokie susvar̃žę, visi kulnuoti kokieapriboti veikimo laisvę, drausti: Motriškos buvo labai suvaržýtos: tupėk numie, aple numus trinkias, i tiek. Vaikis laisvesnis, merga suvaržýta žmonių kalbų. Mes tarnavom – suvaržýti buvom. Suvar̃žė mergelkas – nebleida į šokius. Dabar miesčionis su maistu labai suvar̃žė.Kūnas, kurio pusiausvyros padėtis ar judėjimas yra apriboti, vadinamas suvaržytu. Suvaržyto taško pavyzdys – mažų matmenų kūnas, judąs lenktame vamzdelyje. Yra kalbos, kurios akcento dalykuose suvaržytos. Mūs jau ir kalba suvaržýta.Šiandien aš susivaržau, kad senatvėje būčiau ponas. Reikia susvar̃žius būt, reikia neskoliot, su žmonėm gerai būt. Vyrai nesusivar̃žę – anie tik savęs veiza.neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti, vartoti savo nuožiūra: Seniau buvo suvaržýta ant visko: ir ant kningų, ir ant laikraščių. Degtinę pradė[jo] suvaržýt, mažiau girtų, i vė atšaukė – gerkit. Vyriausybė suvaržė visuomenės ir kultūros gyvenimąsusiginčyti, susipešti dėl ko: Kazimieras su kunegaikščiu mozūrų susivaržė tarp savęs lenkų karalyste. Du vaikinu beeidamu rado ant kelio knygas ir susivaržė. I ta nora [žirnelių], i ta nora – i susivar̃žė. Susivar̃žė, žinai, kokio daikto – ir susipyko. Susivaržiaũ su žydais pirkdamas karvę. Dėl mergos susivaržýs i mušis vaikiai. Trys vaikiai susivar̃žė, ka reikėjo žanyties. Ne gegutės kukavo, ne raibosios balsavo, o tik susivar̃žė trys jaunos mergelės vieną jauną bernelį . Susivar̃žė bobos dėl nėkų. Vaikai dėl titilių (žaislų) susivar̃žėįvaržyti 2: Jeigu varžo šimtą litų, tai jau suvar̃žo iki pusantro šimto [statybinę medžiagą]nesmagiai pasijusti, susidrovėti: Prie jo samdiniai neišdrįsdavo ką nors blogo išsitarti apie savo darbdavius ir apskritai susivaržydavoužvaržýti užveržti:Buvo užvar̃žę abrūsais [imdami kraują]. Nunyksta karpos, užvaržytos su karvės uodegos ašučiu
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas