Važinėti
Važinėti reikšmė
Žiūrėti žodį "važiuoti"Žiūrėti žodį "važioti"Žiūrėti žodį "apvažiuoti"Žiūrėti žodį "pravažinėti"Žiūrėti žodį "atvažiuoti"Žiūrėti žodį "atvežioti"Žiūrėti žodį "įvažiuoti"Žiūrėti žodį "išvažiuoti"Žiūrėti žodį "nuvažiuoti"Žiūrėti žodį "parvažiuoti"Žiūrėti žodį "parvažinėti"Žiūrėti žodį "pervažiuoti"Žiūrėti žodį "pravažiuoti"Žiūrėti žodį "išvažinėti"dirbti kokį važiuojamą darbąlankytis važiuojantdalyvauti važiuojantvis kitoje vietoje, pervažiuojant dirbtipramogai važiuotišliaužytistumdyti, tampytiapvežiotibent kiek padėvėti važinėjantvažinėjant aptrinti, suplūktiužtektinai važinėtiatlikti važiavimo prievolęvis važiuotivažinėjant suplūkti, sukietintiįpratinti važiuotiįsismaginti važinėtisvažiuojant įvargintivažinėjant uždirbtibūti ištremtamrengtis išvažiuotikurį laiką važinėtikurį laiką vairuotidaug kartų važinėtidaug važinėtiapvažiuoti, apkeliauti daugelį vietųapvežioti po daugelį vietųkurį laiką čiužinėtivažinėjant sugadintivažinėjant sukietinti, suplūktiįpratinti (arklį) važiuotivažinėjant išgabentivažinėjant išleistiišlandžioti, išvarpytiariant padaryti, išartivisiems išvažiuotivažiuojant išsiskirstytivažinėjant sudarkyti, sugadintivažinėjant nudilintivažinėjant nuslidintivažinėjant suplūktivažinėjant nupjautivažinėjant sugesti, sudiltivažinėjant nugabentikiek važinėtigalėti važinėtikurį laiką važinėtikiek pakeliautikiek paplaukiotikiek paskraidytipramogai pavėžinti, pavežtikiek važinėti dirbantkiek pavaryti arklį (iš vienos vietos į kitą)ištremtikiek suplūkti važinėjantpadėvėti važinėjantvažinėjant nuvargintivažinėjant sudėvėtipraleisti laiką važinėjantišleisti kelionėmsdaug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuotidažnai atvažiuoti ar nuvažiuotidaug kur vežiotivažinėjant įsigyti, įsitaisytivažinėjant suplūktisuakėtivažinėjant sutrinti, sutryptiprisičiužinėtinuvažiuoti kur ir sugrįžtivažiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visurvažiuojant partrenkti, užmuštisužeistivažinėjant sudaužytiper keletą kartų suvežtivažinėjant susirinktivažinėjant sukietinti, suplūktivažinėjant išgadintivažinėjant apdirbtivažinėjant nuvarginti, nukankintivažinėjant sudėvėtivažinėjant įsitaisytinuvalkiotisuduoti, sukirstivažinėjant užsuktivažinėjant užlygintivažinėjant uždirbtivažinėjant užkankintiužjodinėti
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: važinė́ti
Važinėti sinonimai
apvažinėtiatvažinėtidavažinėtiįvažinėtiišvažinėtipaišvažinėtinuvažinėtipavažinėtiparvažinėtipaparvažinėtipervažinėtipravažinėtiprivažinėtirazvažinėtisuvažinėtiužvažinėti
Važinėti frazeologizmai
per nósį važinė́ti išnaudoti, stumdyti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosįapvažinė́tiapvažiuoti1apvažiuoti 4: Senolis liuob sakyties, kad ans jaunas pusę svieto apvažinė́jęs. Apvažinė́[ja] [korespondentai], apmato i praneša. Apvažinė́jau ir aš pasaulį. Kermošius apvažinė́davom ir pėsčios aplėkdavom. Sulygom, ka apvažinė́tų visas įvairiąsias vietas. Apvažinė́j[o] visur, rado [pirkti]. Ir jis pats ne kartą yra apvažinėjęs šį kraštą savo vežimėlyje.Kol apsivažinė́si po malūnus, verčiau malkiam grūdus par kilbasinę mašiną. Visą Rosiją apsivažinė́jau, i gyvaapvažiuoti 5: Aš sirgau penkelius metus, visus daktarus a[p]važinė́jau. Dar po švenčių kilsiu ir apvažinė́siu visus giminesapvežioti: Ir mane visur apvažinė́jo ir išrodė.Aš tą mamą visur apsivažinė́jau, i niekas nepadėjopravažinėti 3: Kada pirmą rozą apvažinėja arklį, tai, sugrįžus namopi, jį muša su riebaluotu samčiu, tada būva arklys riebus. Neapvažinė́tas1bent kiek padėvėti važinėjant: Apvažinė́ti ratai, o prašo kaip už naujus. Dviratis jau gerokai apvažinė́tas.Kap apsvažinė́ja kuoleliai, geriau akėt [medinėmis akėčiomis]važinėjant aptrinti, suplūkti: Tę jau apvažinė́ta, galima privažiuot. Kelias apvažinėtas, tai slidu. Augo paaugo da du berželiai, kataras augo prie kelelio, to šaknelės apvažinėtosatvažinė́tiatvažiuoti 2: Pernai atvažinė́j[o] anas mūsip. Tai nemiršti̇̀ Švendubrės, atvažinė́ji?. Sūnus dažnai atvažinė́ja, mačija mamai. Atvažinė́ja čia ančių mušt, pavaikščiot. Atvažinė́ja vaikai in ją. Buvo pradėję atvažinė́t tokie tolimesni giminėsatvažiuoti 2: Seniai mačiau – kol neatvažinė́ji?. Jis atvažinė́jo kiemuosna čionai. Regi – atvažinė́ja boba Avidėnuosa. Atvažinė́k, tavę lauksiu. Mergutos atvažinė́ja jop apsdairytieužtektinai važinėti: Davaliai atvažinėjau, nusbodo vis ant ratų. Atvažinė́tos dienos – reiks mirt.Tai atsivažinė́ji traukiniu i tu. Aš tai atsivažinė́jau šią vasarąatvežioti.atvažiuoti 4: Atvažinė́j[o] pievon, su čaikomi pievosnaatlikti važiavimo prievolę: Negi už visus stuikas atvažinė́si×davažinė́ti vis važiuoti: Kiek gali davažinė́t Varėnon senas. Apsiryzavau ryzais ir tris dienas davažinė́jau, kol kapus aptaisiau žiemos metu, kad tiej enkavedistai nesuprastų, iš kur aš.Nedavažinė́tas, netikęs velnias (apie kvailai besielgiantį vyrą) įvažinė́tiįvažiuoti 1: Kluoniena, kur kluonan invažinė́javažinėjant suplūkti, sukietinti: Kaimynas įvažinė́ja visus kelius. Kelias yra didesnis, invažinė́tas. Kelias invažinė́tas, bet sniego šonuose [daug].Insvažinė́[jo] keliasįpratinti važiuoti: Įvažinė́ti arklį. Koks arklys kai išsiranda, tai negalima ir įvažinėt. Jaunutį arklį reikia gražiai invažinė́t.Įsivažinė́jęs arklys nepaklystaįvažiuoti 8: Kad mašinų detalės prisiderintų viena prie kitos, mašinos įvažinėjamos. Prieš derliaus nuėmimo pradžią kombainas įvažinėjamasįsismaginti važinėtis: Vaikai išleisti oran kaip įsivažinė́jo ragelėmis, kad nebenori eit vidunvažiuojant įvarginti.važinėjant uždirbti: Ir man yr pinigų įvažinėtaišvažinė́ti 1išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinė́jo. Išvažinė́jo vaikai, nė vieno nebėr.Jau svečiai visi išsivažinė́jo. Vyrai miškan išvažinėjo. Svečiai, tai pamatę, išvažinėjo namon. O to pono vaikai išvažinė́ję buvo jau kitosna karalystėsna . Visi lenkai išvažinė́ję Lenkijoj.Išsivažinė́ję dar̃ visur jaunimas. Nūnai iškriko visas sodžius, išsivažinė́j[o] kas kur. Kiek čia žmonių yra išsivažinė́jusi.būti ištremtam: Už pliauškėjimą kiek žmonių prapuolė, po Sibirus išsivažinė́jorengtis išvažiuoti: Aš tada išvažinė́jau darban. Mes jau išvažinė́jom namo, tai labai skubinau. Duktė ižvažinė́ja, reikia bulbių pakasinėt. Kai išvažinė́ja kitan galan [per vestuves], vištas vagia ir kitus daiktusišvažiuoti 2: Kap išvažinė́jom, palikom šešetą avelių ir šešetą kiaulių. Kas pirks, kap išvažinė́sit. Pernai tuo metu aš Vilniun išvažinė́jaukurį laiką važinėti: Išvažinė́ti visus metus. Išvažinė́t visą dieną negãli [negėręs], nebus šoferis.Visą mėnesį išsivažinė́jau į Raudėnus parsirišti [žaizdos].kurį laiką vairuoti: Septyniolika metų išvažinė́tas, dilęs i sudilęsdaug kartų važinėti: Kelias buvo gerai žinomas, šimtus kartų išvažinėtasdaug važinėti: Keliai užpustyti – išvažinė́ji, iššąli, arklius privargini [veždamas malkas]1apvažiuoti, apkeliauti daugelį vietų: Visus doktorius išvažinė́[jo], i niekas nemačijo. Su svotu išvažinė́j[o] visas selas. Žmonys išvažinė́[ja] plačių plačiai. Išvažinė́jo visur, niekur nerado tokios gražios . Išvažinėjau visas karalystes, ir netiko man niekur mergaitė.Tėvas buvo atvažiavęs, ko čia išsivažinė́s, ko vargs?!. Svetaunas žmogus – visur po svietą išsivažinė́jęs.apvežioti po daugelį vietų: Vaikus visur išvažinė́[ja], aprodo, anie pragudrėskurį laiką čiužinėti: Insikišam medžiuokliais, išsivažinė́jam kiek dienos stoja [ant ledo]išvažiuoti 10: Su gelžiniais ratais neleisdavo važiuoti į pievas, ka neišvažinė́tum. Išvažinė́ta dirvos. Keliai buvo labai išvažinė́ti. Tę tai negerai eit, grubu, išvažinė́ta.Toji jau rogėm išvažinė́ta (susiraukšlėjusi). Veidas išvažinė́tas, kur čia begyvensi.važinėjant sugadinti: Stebulę išvažinė́ti. Palikai mane siratą, kaip išvažinė́tą ratą. Išvažinė́tas ratas1važinėjant sukietinti, suplūkti: Sunkus kelias, tebėr neišvažinė́tas. Kelias buvo nors ir gerokai duobėtas, bet išvažinėtas, platus ir kietasįpratinti (arklį) važiuoti: Arklys geras, bet tik da neišvažinė́tas. Reik išvažinė́ti arklius, kad eiklesni būtųvažinėjant išgabenti: Kareiviai visus arklius išvažinė́jovažinėjant išleisti: Reikia išvažinė́t pinigus.Išvažiuo[ja], visus piningus išsivažinė́[ja] i parmaunaišlandžioti, išvarpyti: Obūlai kirmėti, kirmėlių išvažinė́ti.ariant padaryti, išarti: Su tokia žagrute išvažinė́jo vagas, o paskui kaupėmpaišvažinė́ti visiems išvažiuoti: Iš namų paišvažinė́jam. Išsipardav[ė], paišvažinė́j[o] visi.nuvažinė́tivažiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinė́kit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsimnuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinė́jat in Kauną?. Aš galiu nuvažinė́ti kelias dienas gėles svadinti. Kur čia mes seni žmonės nuvažinė́smanuvažiuoti 3: Vičvisi nuvažinė́j[o] akmenų vežiot in kelio1važinėjant sudarkyti, sugadinti: Nuvažinė́[ja] kiemą traktorius. Per karą nuvažinė́jo laukus, vienos vėžės buvo.važinėjant nudilinti: Nuvažinė́ti ratlankiai. 1važinėjant nuslidinti: Baisiai nuvažinė́tas rogių kelias – slidus. 1važinėjant suplūkti: Kelias vasarą dulkinas, žiemą lygus kaip stalas, slidus ir nuvažinėtas.Teip nuvažinė́ja sniego aukštai kaip tie gluosniaivažinėjant nupjauti: Paprašysiu kaimyną, ir nuvažinė̃s man tas avižėles su mašina bežiūrintnuvažiuoti 7: Teip greit arklelį nuvažinė́jo, o koks strainas buvo.Dvidešimt metų tu, o kaip tave gyvenimas nuvažinėjo. Kur vaikų yr, tai mažus šuniukus tūjau nuvažinė́s.Buvo arklys, ale nusivažinė́jo.Nusivažinė́jęs kaip žydo arklys.važinėjant sugesti, sudilti: Taip važinėjantys i nusivažinė́[ja] tos mašinelės; kas ten – blėkelė!važinėjant nugabenti: Paskui nuvažinė́siu po vieną, po kitąpavažinė́ti1kiek važinėti: Pavažinėjo, paieškojo sau pačios, negali išsirinktigalėti važinėti.Jei [bilietų] toks brangis, nepasivažinė́si, neturėsi ko ėstikurį laiką važinėti: Mėnasį pavažinė́jo in močią, paki sirgokiek pakeliauti: Visur pavažinė̃s, gerai, kad gali išvažiuot. Kai jau Amerikoj pavažinė́jęs buvo, tai pinigo turėjo. Per atostogas pavažinėsiu po gimines.Anie išvažiavo teip pasivažinė́dami [po ekskursijas]kiek paplaukioti: Su laivu pavažinė́jo po ežerą. Sumanė abudu ant marių pavažinė́t.Ateik pas mumis, pasivažinė́siam su lugekiek paskraidyti: Pasivažinė́t orlaiviu pasinorėj[o]1pramogai pavėžinti, pavežti: Pavažinė́k vaiką rateliūse, gal greičiau užmigs. Išeikit, broliukai, bent vienas, pavažinėsiu rateliais. Liekariukui ragana liepė pavažinėti tą vaiką. Sėsk ratuos, pavažinėsiu!.Norėtųs kur išvažiuot pasivažinė́t, al kad mes darbų pririšti. Būlo, ažnet rogelėm, klabučiais basi pasivažinė́jam. Važiuosim pasivažinė́t. Jei nori, kad linai gerai augtų, per Užgavėnes reikia pasivažinėt.kiek važinėti dirbant: Kai pavažinė́jo po girias, tai tik kojos kadaruoja. Metus pavažinė́jo prikabinėtoju ir sako: sunku. Pavažinė́jo su nuodais – nė vieno svėrio nebėra.Akėčiomis laukų nepavažinėsi, duonos neturėsi.kiek pavaryti arklį (iš vienos vietos į kitą): Kai mėšlą veš, tai Jonas turės pavažinė́tištremti: Pavažinė́j[o] žmones po kari.Buvau pasvažinė́tas, kiek buvau, nepražuvau. Anie yr pasivažinė́ję, stipri ūkininkai buvo.Kam liežuvis panižo, pasivažinė́jo už dykąkiek suplūkti važinėjant: Bet jau pavažinė́tas tas kelias, galima važiuotpadėvėti važinėjant: Biškį ratus pavažinė́jo ir pardavė. Pirkom pavažinė́tą mašiną. [Brička] jau buvo pavažinėta ir iš mados išėjusi. Pavažinė́tą mašinelę i pigiaus gal nupirkti. Mašiną te gal kokią pavažinė́tą pirksparvažinė́tiparvažiuoti 1: Mergaitė kas šeštadienį parvažinė́ja namo. Parvažinėdamas į tėviškę, Antaną susitikdavau jau kaip gerą bičiulįparvažiuoti 1: Mokytojas parvažinė́j[o] pas seserį. Nebuvo vakaran mašinos, parvažinė́j[o] taksiukuparvažiuoti 2: Parvažinė́jo namiepi iž Lenkijos, te būna. Jis buvo viršinykas, kelisroz parvažinė́j[o] iž Lietuvos [į lenkų okupuotą tėviškę]važinėjant nuvarginti: Su ta giria visus arklius parvažinė́jom. Tavo šyvus žirgelius parvažinėjo.važinėjant sudėvėti.paparvažinė́ti parvažinėti 2: Svietas paparvažinė́jo iš bažnyčiospérvažinėti1pervažiuoti 1: Pérvažinėj[o] tep per upę, tilto nebuvo. Aš pérvažin[ėj]au po Vilnių kiekkartpervažiuoti 7: Pérvažinėjau aš tą vežimą par ilgą važinėjimą.Traktoriai pársivažinė[ja], o žmogaus širdis tiek laikopervažiuoti 8: Tavo žirgus bėrūnėlius pati pervažinėj[o].pravažinė́tipravažiuoti 3 Su Grase išvažiavo prasivažinėti. Apsirgo pati, paprašė ana pakinkyt arklius prasivažinėtpravažiuoti 5: Su mašinoms plačiausius kelius par laukus visur pravažinė́[ja]. Pravažinė́jo pakluonėj kelią ir važiuoja, kas užmislijęs. Gal pravažinė̃s kokį keliuką – dangu gi neišlips jie!. Kelias pravažinė́tas.Neturėdamas tam tikro kalbos mokslo pagrindo, Jaunius lengvai iškrypo iš mokslo pravažinėtų vėžių.Dabar prasivažinė́ja keliai, tai jau visur galima išeit ir išvažiuot. Pats vėžas prasvažinė́k, kitų nelaukęs1pravažiuoti 6: Jauną ašvienį pravažinė́k. Kumelius pravažinė́ja, kad nešioja an vadelių [per Užgavėnes]. Kap suauga arklys, tai būtinai pravažinė́ja [per Užgavėnes] kaimo jaunimas. Arklį pravažinė́ji, būdavo, ir gauni kelius litus. Reikės pravažinė́t kumelys. Nenorėk, kad tokio iširos da arkliai būtų gerai pravažinė́ti. Tavo šyvus žirgužėlius su kitais pravažinėjo.Mašina dabar jau buvo pravažinėta, tai galėjau leisti po 60–70 kilometrų per valandą. Pirmąkart pravažinė́dami savo mašiną nuvažiavom paršų pirkt. Reiks prašyti brolio mašiną pirma pravažinė́tipraleisti laiką važinėjant: Tėvas taip veltuo ir pravažinė́jo visą dieną. Tiek dienų pravažinė́jau!. Pravažinėjo Girdvainis visą rudenį. Kiek aš pravažinėjau su karalium, tokios jau nemačiau gražios kaip ta saulės duktė .1išleisti kelionėms: Visus pinigus pravažinė́jau. Par vasarą daug piningų pravažinė́jau.Mes važiojom, telyčią (parduotos telyčios pinigus) pravažinė́jom, – daktaras negydis be nieko.Važinėdami daug pinigų prasivažinė́jomprivažinė́ti1daug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuoti: Kiek privažinė́ta, [būta] visokių kelionių. Prisejo gi per darbais privažinė́t. Privažinė́[ja]u po Lietuvą, visa ko regė[ja]u. Mano visur privažinė́ta.Labai patiko [ekskursijoje], prisižiūrėjom, prisivažinė́jomdažnai atvažiuoti ar nuvažiuoti: Kur tu privažinė́si tiek toli darban. Vaikai tura savo vaikus, vargus, ar anie pri tavęs privažinė́s. Kurgi te privažinė̃s daktarai. Gana privažinė́jau mediniais [ratais] miškan. Aš toli gyvenu, negalėčiau dažnai privažinė́t.Balčikonis tai prisvažinė́j[o] pas mumi. Mana martelė prisvažinė́jo daktaropdaug kur vežioti: Tas vyras visur ją privažinė́jovažinėjant įsigyti, įsitaisyti: Važinėjo važinėjo ir privažinė́jo tris šimtus skolos.Važinėjo Latvijon ir prisivažinėjo latviokąvažinėjant suplūkti: Privažinė̃s sniegą, bus geras kelias. Kol viešiakelio neprivažinė́ja, žvyrius kojas bado. Privažinėtais keliais lengvai čiuožė rogės.suakėti: Po kartą privažinė́jo.važinėjant sutrinti, sutrypti: Man labai nesikenčia – privažinė́tų yr dobilų, ataduok man, aš susitvarkysiuprisičiužinėti: Su čiūžėm kad prisvažinė́jom!×razvažinė́ti išvažinėti 1: Vaikai razvažinė̃s svietansuvažinė́ti1nuvažiuoti kur ir sugrįžti: Jau jis suvažinė́jo kelegą. Žiemą trumpa dienos, dvejų vėžių nesuvažinė́si. Jei gerai sarčiai bėgs, tai suvažinė́siu viena diena. Vilniun suvažinė́t – reikėj[o] centnerį grūdų parduot. Lydon savažinė́jau ketriskart. Kad žinotau, aš pats suvažinė́tau te pažiūrėt. Vieną kartą suvažinėjęs atsisakiau nuo tarnystės. Savažinė́j[o] pas dukterį ir sūnų. Arklys buvo tik kermošiun suvažinė́t. Dvyleka medinių tekinių išeina, kol į Rygą suvažinė́[ja]. Šiandien turgų suvažinėjau visiškai be reikalo. Veždami rugius, lig pietų suvažinė́jam keturis kartus ant lauką. Tokį kelį kol suvažinė́si, i vakaras ateis. Karalius su karaliene suvažinėjo kelionę sveiki.Kol suvažinė́sias, suvargsiasvažiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visur: Tai kai[p] jūs dabar visi susivažinė́jot?. Ižg visų šalių suvažinėjos ir suėjos ant parašo.važiuojant partrenkti, užmušti: Par aguonos krislą būt suvažinė́ję [vaiką]. Pastaiko, kad ima ir sveiką suvažinė́ja. Dviračiu žąsuką suvažinė́jo. Tu mano šunelį suvažinėjai. Nelįsk kaip varlė po ratais, – suvažinės.Daržinė[je] velnias mamą suvažinė́[jo] (toks erzinimasis). Kad mano toj sveikata, nesuvažinė́t nei arklys (toks sveikas).Susivažinė́jo jaunas vyras su traktoriu.sužeisti: Suvažinėjo šun[iui] kojas.važinėjant sudaužyti: O jis pasikinkė ketvertą arklių in bričką, atvažiav[o] an rinkos, suvažinėjo jai visus tuos puodus.per keletą kartų suvežti: Šieną suvežti, suvažinė́ti.važinėjant susirinkti: Pervažiavęs per ūlyčias vis da susvažinė́siu grūdų duonaivažinėjant sukietinti, suplūkti: Kelias geras, suvažinė́tas. Grumtai kai plytos – suvažinė́ta buvo [žemė]. Iš žiemos suvažinėti keliai.Palaukim, iki keliai susivažinė̃s.važinėjant išgadinti: Suvažinė́ta pieva, nėr kas šienauna. Nepaspėjai nuspjaut, ir suvažinė́ja pievas, veždami šieną.Čia tai susivažinė́ja žolėvažinėjant apdirbti: Lig pusdienėlio ir suvažinė́jau aš tuos pūdymusvažinėjant nuvarginti, nukankinti: Tas vėjavaikis paėmė ir suvažinė́jo gerą arklį. Vieną arklį, kitą suvažinė́jo, sulakstė paėmęs iš žmonių. Kadaste buvo geras arklys, ale dar̃ jau suvažinė́tas. Gailis, mergele, gailis man tave, aš suvažinėjau žirgelį, važinėdamas in tave .Buvo arkliukas nieko, ale susivažinė́jovažinėjant sudėvėti: Dviratį jau visai suvažinė́jau. Aš keturis suvažinėjau dviračius, buvau važiuotoja, oi!. Čia jau senas balnelis, suvažinė́jo kiti. Su tais šliperiais visai suvažinėjau šlajas.Mano leidimas labai suvažinė́tas (daug kartų su juo važiuota).Mašina ir ta susivažinė́ja.A, jau susvažinė́jo peilis.Varge ir klapatuos gyvenant, greit gali ir protas susvažinė́t. Buvo gražus, ale susvažinė́jo (juok. paseno) važinėjant įsitaisyti: Važinėja važinėja ir nesuvažinė́ja jokios (neranda žmonos).Važinėjo važinėjo merga i susivažinė́jo bėdąnuvalkioti: Kokia čia be mergiotė, bernelių suvažinė́ta.Paskui tep greit ir susvažinė́ja [mergos]suduoti, sukirsti: Kad suvažinė́jo jam per ausį, tai tas ir žnegterė[jo]kai̇̃p suvažinė́tas apie netikusį ko elgesį (kalbą, darbą): Ir pašnekėjo kaip suvažinėtas: ne į torą, ne į mietą. Šneka kai̇̃p suvažinė́tas. Dirba kai̇̃p suvažinė́tasužvažinė́tivažinėjant užsukti: Pro šalį tę pas juos užvažinė́davo kunigaivažinėjant užlyginti: Greit sugadinama kelio sankasa ir užvažinėjami šalikelio grioviaivažinėjant uždirbti: Tėvas pasiturintis, zenkis su traktorium užvažinė́ja. Su arkliais dvarą užvažinė́jo.Užsivažinė́jo [vairuotojas] pinigų ir pirko motocikląvažinėjant užkankinti: Važinė[jo], kolei ažvažinė́[jo] arklįužjodinėti: Piktos dvasios arklį tvarte užvažinėja.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas