Važiuoti

Važiuoti reikšmė

Žiūrėti žodį "nuvažiuoti"Žiūrėti žodį "suvažioti"judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemonevairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius)judėti sausumos susisiekimo priemonebūti keleiviujudėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vyktijudėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vietatinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėmsjudėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumukurį laiką judėti susisiekimo priemonetrauktijudėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę)judėti kokia vietovekursuotijudėti laivu, valtimi, plauktiplaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vyktiplaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.)judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones)tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkysteislinkti vandens paviršiumi pasroviuiskristi, vykti lėktuvu, raketajudėti oru (apie lėktuvą, raketą),skristitinkamas judėti oru, skristislinkti orujotivykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvyktikeliautirengtis išvyktibūti tremiamamišvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustytieiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę)traukiamasnaudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasisvaldant (arklius) varyti, vesti, stumtipravažinėti, įpratinti važiuotispausti važiuojamaisiais padargais, trypti, mintivežtijudėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožtivelkamu judesiu slinkti, ropoti, rėpliotišliaužtisunkiai eitigausiai judėti oru (apie vabzdžius)slinkti, slystijudėti ratu, suktissuktis apie savo ašįveržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdvetekėti, lietis, plūstikristi, byrėtikristi, retėti, slinktiirti, lūžti, dužti ir pantrenkti, smogti, kirstismarkiai ką darytiliepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant koleisti kortą lošiant, eitileisti pirmyn, stumtissėkmingai ką darytisektisvaryti (amžių), gyventieitibūti laidojamam; mirtisakyti, kalbėti, pasakotiaštriai, užgauliai sakyti, rėžtidarytis žinomam, plistibūti nėščiaivažiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkoptitinkamas užvažiuotivažiuojant atsitrenkti, užkliudytivažiuojant partrenkti, sužalotiprivažiuotivažiuojant pavyti, sutiktisuvažiuotivažiuojant apsukti lankuvažiuojant aplink išvengti kliūtiesvažiuojant aplink apžiūrėtivažiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę),apriedėti, apšliuožtiapiplaukti laivu aplinkpabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliautivažiuojant visus, daugelį aplankytivažiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęsapgauti, apsuktivažiuojant priartėtivažiuojant įveikti tam tikrą atstumąvažiuojant atvyktivažiuojant parvykti, grįžtivažiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones),atriedėti, atšliuožtiatplaukti (laivu)atplaukti vandeniu (apie laivą)atskristi mosuojant sparnaisateiti, atbėgti traukiant vežimąvažiuojant atvaryti, atstumti, atvairuotiparvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvusatvykti gyventi, atsikelti, atsikraustytiateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą)gimtiatjotidaugeliui atvažiuotiprivažiuotivažiuojant patekti į kokią vietąvažiuojant patekti į vidųvažiuojant įkristipavykti nuvažiuoti kokį atstumąvažiuojant atvykti, užvažiuotivažiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę),įriedėtiplaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumąvažiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumtigalėti važiuoti, pavažiuotipravažinėtivažiuojant įmiklintiįsileisti greit važiuotivažiuojant atsitrenkti, įsirėžtiatvykti gyventi, įsikelti, įsikraustytiįeitiužimti, įsibrautiįskristi mosuojant sparnaisįlisti, įkištitrenkti, smogti, kirstiįsismaginti, įsileisti (ką daryti)sulaukti (kokio amžiaus)įkristi, įbyrėti, patektivažiuojant išjudėtivažiuojant patektivažiuojant apsilankytivažiuojant pasišalinti, išvyktipasišalinti iš kur (ppr. iš namų)pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietąkurį laiką važiuoti, važinėtivažiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuotiišvykti laivuišplauktiišvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliautiatlikti (kelionę)išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų)išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustytibūti ištremtamgalėti važiuotivažiuojant sugadinti (kelią)važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežtivažiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobtiįsismaginti, įsileisti važiuotipačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumiišsliuogti, pralįsti, prasispraustislystant išsikišti, išlįstislystant iširti, išsiskirtiišeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus)išbėgti, ištekėti, išsilietiišsklistiišvaryti ruožą, palikti žymęišleisti kortąsėkmingai ką padarytibūti prarastam, dingti, pranyktibūti išleistam, išeikvotambūti palaidotam; mirtivisiems, daugeliui išvažiuotivisam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventivažiuojant nutoltinutolti kuria kryptimi, pasuktivažiuojant įveikti kokį atstumąvažiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę)važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tiksląvažiuojant nusileistivažiuojant įkristivažiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežtivažiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobtivažiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėtivažiuojant nuvargintivažiuojant suniokoti, išvažinėtivažiuojant nuplėšti, suvažinėtinujotiplaukiant nutolti, nuplauktivažiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą)nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi)toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliautinuvykti gyventi kitur, nusikeltinučiuožti tolyn slidžiu paviršiuminuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūstinukryptinuslinkti, iškristi (apie plaukus)dėvint nukleiptinuplyšti, nuirtiišperti, priluptinukrypti nuo temos, nukalbėtiniekus nukalbėti, pasakyti nesąmonęprastai padainuoti, nudainuotidingti, pranyktibūti nugyventam, nusmuktinusigyventinetekti vertėsmoraliai pakrikti, ištvirktinusileistidaugeliui nuvažiuotivisam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventitruputį važiuotivažiuojant įveikti kokį atstumąnuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam)nuvažiuoti šalin, tolynpasitraukti, ribai pasistūmėtivažiuojant atsidurti po apačiavažiuojant atsidurti prie koprivažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę)kurį laiką važiuotigalėti važiuotitinkamas judėti susisiekimo priemonėmstinkamai važiuotitinkamas, skirtas važiuotitinkamas rodytis važiuojantkiek važiuotipasivažinėtipavažinėtivažiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuotivažiuojant pastumti po apačiavažiuojant padėvėtipaskristi (lėktuvu)plaukiant atsidurti po apačiatoli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliautislystant palįsti (po kuo)atlikti žaidimo, lošimo veiksmąpašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištautiprivažiuoti (prie ko nors)nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tiksląkiek pavažiuotipašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištautivažiuojant grįžtipanaudoti grįžtant namogrįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvustrumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje)grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabentivažiuojant pargabenti, parvežtistumiant, ridenant parsigabentiateiti (kokiam laikui)parjotisrauniai atitekėti (apie upę)visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžtivažiuojant per ką patekti į kitą pusętruputį ar netoli pavažiuotipravažiuotivažiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankytidaugeliui užsukti, pabūti, apsilankytigalėti važiuotivažiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskytivažiuojant suspaustivažiuojant sužaloti, suvažinėtivažiuojant nuvargintiplaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplauktikeliaujant patekti į kitą pusęmažiau važiuoti, liautis važiuotipersikelti kitur gyventiperbrauktisuduoti, sušertipersiristi per kokią amžiaus ribąvažiuojant priartėtivažiuoti pro šalįvažiuojant aplenktivažiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kitovažiuojant įveikti kokį atstumątruputį važiuoti, pasivažinėtigalėti pervažiuotipadaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžesįpratinti važiuoti, išlavintipirmą kartą pamėginti važiuotiskirtas važiuotiskirtas įvažiuoti ar išvažiuotipradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę)praplauktikiek pajoti, pajodinėtikeliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsuktinuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laikąnuvykti kur kitur, persikelti, persikraustytipraeiti, pralėkti (apie laiką)paviršutiniškai ką padarytivažiuojant priartėtidaugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones)daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones)daugeliui atvykti gyventi, atsikraustytinuvažiuotigalėti atvažiuoti, nuvažiuotivažiuojant priartinti, privarytiplaukiant (laivu) priartėti, priplauktipriplaukti (laivu) prie krantovažiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėtivažiuojant padaryti slidų, nuslidintipakankamai važiuoti, prisivažinėtiprilįsti, prilėktilabai prirūkti, prieiti (dūmų)daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas)daugeliui atvažiuotivažiuojant išsiskirstyti, išsivažinėtiišvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustytiperplyšti, išsiskirti, išsižiotiįsileisti šnekėti niekus, nusišnekėtiišsivažinėtivažiuojant susirinkti į vieną vietąatvažiavusiems susitiktidaugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietądaugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikeltipradėti kartu gyventi, susimestinuvažiuoti ir grįžtivažiuojant sukristivažiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietąvažiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėtivažiuojant susidurtivažiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėtivažiuojant sudėvėti, sudilintispėti važiuotipatekti (į vieną vietą)sulįsti, sulėktistaiga atsirastisutekėtibūti godžiai suvalgytam, sulįstisukirsti, suduoti, sušertisubarti, sugėdintivisiems atvažiuotivažiuojant patekti už kovažiuojant patekti ant ko, užkoptivažiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuotivažiuojant pasukti, įsuktivažiuojant užtverti, užstotistumiant užtverti, užstumti, užgriozdintigalėti važiuotivažiuojant atsitrenkti, užkliudytivažiuojant partrenkti, sužalotivažiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistotiskirtas apsistoti, užsuktitrumpam atvažiavus, apsistojus užimtijudant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones)atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustytinetikėtai atvažiuotiprivažiuotivažiuojant rasti, sutiktivažiuojant pavytivažiuojant aplenktiatvažiavus trumpam paliktiužstumti, užvaryti, užridenti (ant ko)važiuojant uždirbti, pelnytiužskristi (lėktuvu, raketa ir pan.)atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.)perbrauktiužslinkti, užgriūtisuduoti, supliekti, užkirstidaug duoti, suteiktiaštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžtiįsikišti, sutrukdytipagadinti orądaugeliui atvažiuoti

Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis

Kirčiavimas: važiúoti

Važiuoti sinonimai

antvažiuotiapvažiuotiatvažiuotipaatvažiuotidavažiuotiįvažiuotiišvažiuotipaišvažiuotinuvažiuotipanuvažiuotipavažiuotipadvažiuotiparvažiuotipaparvažiuotipervažiuotipievažiuotipravažiuotiprivažiuotipaprivažiuotirazvažiuotiparazvažiuotisuvažiuotipasuvažiuotiužvažiuotipaužvažiuotiapvažiuojamaiišvažiuojamainepervažiuojamaiprivažiuotinai

Važiuoti frazeologizmai

Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s. Alijošius važiuoja per dangų. Alijošius su ratais per akmenim važiuoja.atbulai̇̃s rãtais važiúoti priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúotiatgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúotidevyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėraį (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs. Visi važiúosma in Adomė̃lįį ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė.į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot. Greit jau reiks važiúot Amèrikon. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų!į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegóniųį kálną (į kalnãlį, kalnẽlin į kalniùką į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs kapúosen ) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną. Turu važiuoti į kalnalį. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana. Jau greitai važiúosu į kapiniùs. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõsį miegónis (miegonỹs), į miegóniusį lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą. Važiúosiam į lóvą. Aš jau miegonỹs važiúoju. Važiuosim į miegonius.ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúotį mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstąį molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnęį Rỹgą (Rygõn ) važiúoti vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot?. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš toį (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas]. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi]. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnęį [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius.į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot. Važiúot an žemẽlęnamõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia. Važiuõs ir ana tuoj namõ. Dien po dienai reiks važiúot namõ. Parsenau, važiúosu jau numõ. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ. Senas – važiúosu į numùs. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽnąpakálniuo važiúotilengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuomirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuopas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt!. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliuper káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš josper kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuojaper nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti.per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvompo beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúotpo kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balsopo velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčiųpro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósįšárkoms važiúoti mirti.šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliuteñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė!žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹnantvažiúotivažiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną]. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją.tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvovažiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo.važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna. Mašyna antvažiãvo, gatavasprivažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarąvažiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis . Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs.suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės?. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmasapvažiúotivažiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą. Mūs čia trys eilės apvažiúota. Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną).apvažiúojamaivažiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia. Apvažiúojamas kelias.Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi.važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo. Apvažiúoti laukusvažiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštęapiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesiuspabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos.Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė.važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Daniąvažiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs!atvažiúotivažiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną.važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuosevažiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras. Atvažiuok su vežimu. Atvažiúoja svečių. Atvažiúoti traukiniu. 1Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė. Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos. Lei atvažiúona į svečius. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu. Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai]. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko). Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi. Daugiau anas neatvažiãvo. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o]. Atvažiãv[o] svotautis. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus. Jo sesuo bit atvažiãvęs. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo. Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot?. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo. Padabot reikia, kas atvažiã[vo]. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus. Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin. Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant). Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis. Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai. Atvažiúok, berneli, subatos dienelę. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai. Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų . Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais. Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt. 1Ankstyvas šaltukas atvažiãvo. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė?. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene.Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo. Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja. Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų. Beguliant duona neatvažiuos. Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias. Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė). Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda). Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas).Surasias darbo, atvažiúosias. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais.važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė]. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų?. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus. Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės]. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs. Šiandien anksti atvažiúosim namon. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo. Tadaik aš atvažiavaũ namop.Paskui atsivažiãvom namovažiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių]. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkasatplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks. Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelęatplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čionatskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvoateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais. (Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėtivažiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias. Atvažiuok arklį prie vartų. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius.Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų. Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris×parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės. Už ketverių metų namo atvažiãvoatvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent. Atvažiuõs gyventienai. Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodinoateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kastgimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė?. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas]×atjoti: Raitu aš atvažiavaũAlijõšius atvažiúoja su rãtais griaudžia.bi̇̀zdas (bizdùkas ) [su puodẽliais]atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvogrãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kadamiegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvoponi̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai laukuspi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs norisi miego.paatvažiúoti daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai. Ir iš kur paatvažiãv[o] any?×davažiúoti privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit. Lig Rimdžiūnam davažiãvom. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin.Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõsįvažiúotivažiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja]. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį]. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė . Anvažiãvo anas an kiemo. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų]. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų. Invažiavau labai tiršton girion. Anas invažiav[o] klanan ir stovi. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys . Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas. Aš invažiavau in žalią girelę . Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį.Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent.Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio).važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti.važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu]. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot. Ravan girtas mat invažiavo. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė.Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovįpavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai . Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį . Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančiąvažiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo .Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavovažiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis.Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijosplaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryjvažiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin.Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemągalėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o]. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃.Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėdapravažinėti: Mašina jau įvažiúotavažiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks.įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažovažiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris]. Įvažiúoti tvoronatvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietosįeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui). Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotuužimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo!įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvoįlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam).Kažkas į mano galvą įvažiãvo.Mes tep kampe insivažiãvę ir būnamtrenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu!įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis!. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepiasulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metusįkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta). Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenęį dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą!išvažiúoti 1važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk!. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu].važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia!. Mes ant pievos išvažiãvom. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi.važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúojavažiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota. Aš radau jį beišvažiúojantį. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį). Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja]. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo!. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų). Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota. An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo. Išvažiãvo su šieno uore. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo . Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas. Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot. Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus. Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami. Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai.O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią.išvažiúojamaiIš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų. Paėmė ir išsivažiãvo.pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo?. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃?. Jaip duktė išvažiãv[o]. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o]. Musi išvažiãvę kur. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo. Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo. Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą .Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos.pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų. Jis išvažiavo revizijos. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom. Juodu išvažiavo pas jį. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves]. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti]. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą. Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti . Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis.[Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo.Tuoj išvažiúosi telyčia [v]andenio. Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės. ) kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis. Trisdešimt dienų išvažiuotivažiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžtišvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo . Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške. Anys išvažiãvo mariom . Akrūtu išbėgu, išvažiuoju. .Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros.išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja]išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą. Jie netrukus vasaros išvažiuosią. Išvažiúos visą savaitę į miestą. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin. Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti . Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo. 1atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot.išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo.Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysiišvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)?. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą. Lenkijon išvažiãvo ir numirė. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon. Až vyro išejo ir išvažiãv[o]. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį. Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie. Renkies, sesute, laikas išvažiúot . Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės.Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur .Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti.Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias.būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą]. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos!. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminiųnuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvigalėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi. 1Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias?. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai?. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo. Su arkliais kaip išvažiúosi?. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys. Paežeriu da negalima išvažiúot. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?!. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt.Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs.išvažiúojamai Prilijo balos neišvažiúojamaivažiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias.važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]?. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro.Išsivažiúok arklį iš dienadaržio. Arklį kaimynas išsivažiãvo. Dviratį išsivažiãvo.važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái!. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai. Na jau mun išvažiãvo tus arklius. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato.Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkoząįsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalimapačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis]išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo.Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?!slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą).Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą). Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji!.slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) .Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvoišbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos. Duona ažmaišyta i išvažiavo.Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo.išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúojaišvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė!.Išvažiúota kai su akėčiomišleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriusėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų!. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúotbūti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja]. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai]. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja.būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o]. Pinigai išvažiuõs peržiem. Pinigas greit išvažiúoja iš rankųbūti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti . Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu. Be laiko niekas neišvažiúoja.Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamasant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvęį lankàs išvažiúoti nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvotį miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvoį ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ numiẽ pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi. Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvoprie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃!sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúojapaišvažiúotivisiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upėsvisam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn. Giminių daug paišvažiãvę. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvęnuvažiúotivažiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme). Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios. Du gražiu bernu nuvažiãv[o]. Ateinu, o jo jau nuvažiúota. Nuvažiavo kap grauzmu. Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta . Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį.Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais.nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą. Antlink Norvaišų nuvažiavo. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio!. Miestan nuvažiúojant bus upelė. Nuvažiavo ant miestą.Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja).važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie. Buvo toli nuvažiãvę. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni. Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami .Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli.Gulom šėręs toli nenuvažiúosi. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi. Neteptais ratais netoli (netolie. ) tenuvažiuosi. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi. Meluosi – toli nenuvažiuosi.važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasniąvažiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk. Norėčia namo nuvažiúot. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti. Nuvažiãv[o] girion. Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta . Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie. Vyras nuvažiãvo in karves. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt. Nuvažiãvo pas dukrą. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas]. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko]. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin?. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo. Tadaik diedas nuvažiãvo girion. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno?. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada?. Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata]. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo . Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis . Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio. Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas. Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti. Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta . Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų?.Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago.Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius.Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru).Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą.važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome. 1Žemyn nuvažiuoju. . Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo.važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens. Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeranvažiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas. Jam liepė arklius nuvažiúot. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų.važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo. I jiem du dviračius nuvažiãvovažiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi. Belėkdamas vištą nuvažiãvo. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina]. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota.važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena.Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystesvažiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúotavažiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė×nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o]. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitasplaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúojavažiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvonuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinantoli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten]. 1Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų.Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop.Mamos nerasi nuvažiãvęs.Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbtinuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu]. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta. Duktė nuvažiãvo Polskonnučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugarosnuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys]. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine . Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis.Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon!.nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęsnuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavodėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną.Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos.nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdangaišperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo.nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt.Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau.niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką.Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja?. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta….prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles…. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti).būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia. Ūkis yra nuvažiãvęs.Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo.nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės.netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj palikomoraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio). Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas.Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai!. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęsan kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvogelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt.į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikonį ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna ) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]!. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima]. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu. Be laiko į kapùs nuvažiãvo. Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta ligaį lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs. Jau tu nuvažiavái į lankàs. [kai̇̃p]į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais. Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai!į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna.į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčiąkai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto.kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajųnamõ nuvažiúotimirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõnusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvonuo kópėčių nuvažiúoti niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių.pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo.po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržupõteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]!panuvažiúotidaugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo. Vyrai panuvažiãvo medžian. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėjvisam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyrupavažiúotitruputį važiuoti: Pavažiúok į šalį. 1Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra. Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt. Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės .važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero]. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalosnuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio. 1Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų. Pavažiúona kur, pasiperka geriau. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba. Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o]. Su bernėku pavažiúosiu šieno. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų]. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim. Pavažiuoji̇̀t Bokštan. Pavažiúot reiks Vidžiúosna. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt. Toliau buvai pavažiãvus. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų). Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manimnuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka.pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvovažiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina.Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos.važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo .Pavažiuoti tiltąprivažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta. Automobilis pavažiavo po namų durimiskurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim.galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs. 1Ar jau pavažiuojama su rogėmis?. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi!. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi. Roge retą metą pavažiúoji. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu. Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja]. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm.tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias. 1Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami.tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis). Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu.tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai. Brikos dabar pavažiúojamos.tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęskiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm.pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti.pavažinėti: Mane pavažiuok, mane!važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji. Pavažiavo arklį prie durų. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę?. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo.važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais. 1Pavažiúok ratus į pastogę. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnęvažiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirktipaskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek!.plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivaitoli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti). Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliauslystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lovaatlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis). Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis]pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis. Ji moka bernam pavažiúotvélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs×padvažiúotiprivažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump. Padvažiúok arčiaunuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktoropkiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliaupašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykuiparvažiúoti 1važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus. 1Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu!. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis]. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina. Pavakariais parvažiãvo ir anas. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė]. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot!. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį . O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie. Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus.A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)?.A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot?.Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus. Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja. Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi.panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negerasgrįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma!. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią.trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti]. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna. Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo. Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža. Parvažiãvęs yr penkias dienas. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu. Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtėsgrįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima]. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios. Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo?.Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot. Aš pats dviratį parsivažiúosiu. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele.stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvoateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar.Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja]×parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namosrauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknėiš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelėnamõ (numiẽ) parvažiúotimirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kadadingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvopaparvažiúoti visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus. Vyrai paparvažiãvo iš medžiopérvažiuoti pervažiúotivažiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt. Per tiltą reiks pérvažiuot. Reikė pérvažiuot upelė tokia. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas]. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą]. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė . Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža . Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos.Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenųtruputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu!. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna. Pérvažiuok šiandiej Utenon. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúotpravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio. 1važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų. Gerai pérvažiuot pažiūrėt. Jis visą kraštą pérvažiavęs. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus]. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias.daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumirštigalėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti.nepérvažiuojamai Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamaivažiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais.Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras).važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratuvažiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo. Katineliuo kojelę párvažiavo. Prisigėrė i párvažiavo. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi). Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio. Guli ant kelio parvažiúota višta. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę.važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomasplaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą]. Akrūtu pervažiuoju. .Su cėbru per upę sunku pérvažiuotkeliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietijąmažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavopersikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl. Pérvažiavo, mūruos gyvena. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos.perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnonsuduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlupersiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį. Par septyniasdešimt párvažiavęspievažiúoti važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie. Ans pyvažiãvo žiburį. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgiuspravažiúoti1važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok. Jų pravažiúota nesustojus. Pravažiúojamos stotys. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus?. Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai]. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas. Kariuomenės tai daug pravažiãvo. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o]. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai.Karas, tai ne motina pravažiãvo.važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúosvažiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją. Pravažiúoti pro tarpeklį. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus.važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo.truputį važiuoti, pasivažinėti.galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans. Tę liūnas, nepravažiúosi. Čia stačiai galima pravažiúot. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti.Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja]. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi.padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas. 1Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja.A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiausįpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas.pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs.skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn.skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate.pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuotipraplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs!. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras×kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumeliokeliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimisnuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiunuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyventpraeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuojapaviršutiniškai ką padaryti.privažiúoti1važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus. Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo). Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė. Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė . Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis. Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo. Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė. Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą . Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį. Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo . Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių. Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja. Privažiúojamasis kelias. Privažiúojamoji vieta.Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?!.Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi. Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi.daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges]. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo. Pilnas kiemas buvo privažiúotas. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus]. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia!. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių . Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių.Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių.Prisvažiúoja svieto, nepereisidaugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavodaugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusiųnuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius]. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdytagalėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo. Privažiúot in juos sunku, šlapia. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot.privažiúotinaivažiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko. Privažiuok arklius arčiau. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėjplaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų.priplaukti (laivu) prie kranto.važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos.Bene privažiaváis koją, kad raiši?. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežįvažiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti keliąpakankamai važiuoti, prisivažinėti.prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių]. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių.labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmųdaugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?!paprivažiúoti daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę×razvažiúotivažiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą].Žmonės razvažiãv[o] po namusišvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčiųperplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúotįsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai.×parazvažiúoti išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o].suvažiúotivažiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių. 1Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo]. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis). Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt!. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų. Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių. Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių. Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo . Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą.Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia. Suvažiavo karalaičių balius.Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos.1Tankiau susivažiúodavo kaimynai. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę. Anąsyk susivažiãvom visi giminės. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti). Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu. Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių.atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai. Kame judu susivažiúosiatav?. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]?. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti. Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiudaugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių.Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankosdaugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kurpradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietąnuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti. Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną.Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja]važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusivažiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską= suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malkąvažiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio. Tris žmonis girtas suvažiãvo. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina.važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvovažiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegąvažiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks.spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotaupatekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutiktisulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja]. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos!. Skrudėlės kad suvažiuõs!.staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriaisutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimąbūti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne.sukirsti, suduoti, sušerti.subarti, sugėdinti.pasuvažiúoti visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų. Daug pasuvažiúoja kunigų. Stov[i] pasuvažiãvęužvažiúotivažiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno1važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúojavažiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot. Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot.važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais. Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis.Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃?.važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią.stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeitgalėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojamivažiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto. Ant minos užvažiãvo ir žuvo. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti). An kelmo neužvažiúok.Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversmavažiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo. Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiuvažiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių]. Subatoj kas in mane užvažiuõs. Ažvažiúosim seserès pasdairyt. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt. Į tetą buvot ažvažiãvę?. Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose]. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja!. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius]. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob . Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj . Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt . Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit. Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto. Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi.Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos.skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai. Užvažiúojamas kiemas. .trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radaujudant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių. Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paimsatvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvonetikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių.privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams. Dabar kokią stotį užvažiúosim?. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį .važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią.važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom.važiuojant aplenkti:Dveigys užvažiavo treigįatvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogausužstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką]. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai!.Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotųužskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonysatskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudėperbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir geraiužslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvosuduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga. Tokiam reik į ausį užvažiúoti. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi!. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi!. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs!. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?!. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis!. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis!. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu.Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu. Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus.daug duoti, suteikti:Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo. 1Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃!. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]!. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėtiįsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúotipagadinti orą: Kas čia užvažiãvo?ant akių̃ (ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriauspaužvažiúoti daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z