Vėdinti
Vėdinti reikšmė
Žiūrėti žodį "išvėdinti"reguliuoti oro kaitą patalpoje, šalinti drėgmę, tvanką, blogą orą, kvapą ir pangerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitąpranešioti ilgiau nenešiojamąprajodinėtivėsinti, aušinti, šaldyti, gaivinti (ppr. vėsioje vietoje, vėjuje ar vėduojant)atvėsinti, ataušintisureguliuoti oro kaitą patalpoje (ppr. pašalinant blogą orą, tvanką ir pan.)pagerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas (ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje, reguliuojant oro kaitą)atvėstiišvėtytisudūlėtiatgaivinti, atvėsintivėju nudžiovintinuvėtytikiek vėdinti, pareguliuoti oro kaitą patalpojekiek vėdinti, laikant ore, saulėje, vėjuje ir panpanešioti, padėvėtikiek vėsinti, aušinti, gaivintikiek pavėdinti, pravėdintikiaurai pravėdintiberiant prieš vėją pavalyti, pravėtytikiek pavėdinti (patalpą)pagerinti temperatūros, drėgmės ar švaros sąlygas, palaikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitąpranešiotikiek atgaivinti, atvėsinti, ataušinti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vėdi̇̀nti
Vėdinti sinonimai
atvėdintiišvėdintinuvėdintipavėdintipervėdintipravėdintiparvėdinti
Vėdinti frazeologizmai
bẽzdalus vėdi̇̀nti šokti: I vėdi̇̀na anos tus bẽzdalusbùrną vėdi̇̀nti kalbėti (ppr. be reikalo): Aš virėjui teip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnosnei̇̃ pū̃sk, nei̇̃ vėdi̇̀nk nieko gera: Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, nei̇̃ vėdi̇̀nknùgarą vėdi̇̀nti mušti: Negali žinoti, a tas geras [vyras], katras vėdi̇̀na nùgarą, a tas, katras leida apipelėtirūtàs (vaini̇̀ką vainikė̃lį) vėdi̇̀nti prarasti skaistybę: O ar žiedelį nešiojai, ar vainikėlį vėdinai. Nepraėjo vieni metai, išgirdau naujieną, kad jau mano mergužėlė rūteles vėdina. Ten žirgelį pagirdžiau, vainikė̃lį vė́dinau.atvėdi̇̀nti atvėsinti, ataušinti: Atvėdi̇̀nsu, palauk, nesrėbk. Druska subarsto tą mėsą (skerdieną) – tuoj atvėdi̇̀na. Padažą atvėdi̇̀ntą valgė. Druskos įdėsi į vandinį, virinsi aną, atvėdi̇̀ns, įpils an meisos. Negalėjo pastatyti tokius nušilusius [arklius], reikėjo atvėdi̇̀nti. Pirties oras negali iš žmogaus kūno besiveržiantį prakaitą sugerti ir atvėdinti. Pasimaudydamas atvėdina kūno karštį ir sustiprina sveikatą.Rudenio naktis atvėdino galvą, ir mintys viena po kitos ėjo per galvą kaip vėjas. Apkerpėjusią mergą kavalierius atvėdi̇̀no.Sušilau – reikia eit ant oro atsivėdi̇̀nt. Būt gerai atsivėdýt. Kojas vandenin inkišau, kad atsivėdýtau. Išeik laukan atsivėdýt. Tu mėgsti šaltą vandenį, tai pasinerk ir ten atsivėdinkišvėdi̇̀ntisureguliuoti oro kaitą patalpoje (ppr. pašalinant blogą orą, tvanką ir pan.): Išvėdiñ’ godniai pirkią. Išvėdýti kambariai. Labai svarbu karvių tvartus tinkamai ir reguliariai išvėdinti. Ponas reikalavo, kad ir jo kabinetas būtų pakartotinai sutvarkytas ir išvėdintas.Vėdina kambarį mergiotės, bet kaip išvėdins jo akis?. Vėjai mūso pasiutimus gal išvėdi̇̀ns, išpūs.1Atdãrai langelį, teišsivėdi̇̀na [pirkia]. Praverk duris, tegu išsivėdi̇̀na. Sugalvojo moterys palatą išsivėdi̇̀nt. Išsivėdi̇̀nos, uždaryk tą langąpagerinti temperatūros, drėgmės, švaros ir pan. sąlygas (ppr. laikant ore, saulėje, vėjuje, reguliuojant oro kaitą): Marti išvėdi̇̀no drabužius ant vėjo. Būdavo išvėdi̇̀nti mano rūbai išnešti, kai ievos, obelės žydžia. Aš patalynes išvėdinaũ. Sename mėnesė[je] tad reik drabužius išvėdi̇̀nti, nekandė[ja]. Atarišiau maišą, išvėdinaũ – jau buvo atsitaisęs, nebesmirdėjo. Ji išbaltina rūdymuosa, o išvėdi̇̀na patvoriuosa . Išvėdýk rūbus, ba gali supelėt. Tai pravėrė karietos langelį, išvėdi̇̀no geltoną kaselę .Visus skudurus išvėdỹs (apžiūrės). Bernelis … tik mano kraitelį išvėdino (iššvaistė). Randasi žmonių, turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą ir po miestus neprarūgintą. Be to, reikia ir tuos ožiukus palamdyti, išvėdinti jų makaules ir išpustyti visas tas idėjas idėjėles, kurios įsisiurbė kažkur šalia mokyklos.Durpes [trąšai] reikia parengti vasarą, kad jos išsivėdintų. Daba man jos (malkos) išsivėdỹs arčiau prie durių. Vė[ja]s puta, išsivėdi̇̀nas grūdai.Pavažiuok į Palangą, išsivėdi̇̀ns galvaatvėsti: Jau aš atsivėsinęs, išsivėdi̇̀nęs.išvėtyti: Išvėdi̇̀na išvėdi̇̀na [salyklą], da palaiko kokią savaitę [šiltai]. Tik diegiukai tokie išlindo – išskirdom, išvėdi̇̀nam [salyklą]. Dar kartą parmalsim, vėl išvėdýsim ir padarysim kruopas gražiausiassudūlėti.nuvėdi̇̀ntiišvėdinti 2: Motina, išėmusi iš spintos drabužius, išneša į orą ir nuvėdi̇̀na. Reikėjo gerai nuvėdi̇̀nti patalynęatgaivinti, atvėsinti.vėju nudžiovinti: Užtekėk, saulelė, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvė́dinki nuo žirgo raselę. Oi Dieve, Dieve, duok giedrią dienelę, kad nuvėdintų nuo žirgo raselę.nuvėtyti: Daigus [salyklo] nuvėdini̇̀, par vėją nuvėdini̇̀pavėdi̇̀nti1kiek vėdinti, pareguliuoti oro kaitą patalpoje.Nedãrai lango, tepavėdi̇̀nas [pirkia]kiek vėdinti, laikant ore, saulėje, vėjuje ir pan.: Drabužį pavėdi̇̀nk, teišvėsta. Kandėti kailiniai, kad nepavėdi̇̀no. Tokio[je] dieno[je] ką tu [patalus] pavėdi̇̀nsi – reikia giedrios dienos. Senoji pavėdinusi [drabužius] vėl grąžindavo į senąją vietą.Pavėdinant sėklas, pagerėja jų daigumas ir dygimo energija.Išnešiau kaldrą pasivėdi̇̀nti – kaip sutroškusi!.panešioti, padėvėti: Reiks tą skarikę naują pavėdi̇̀nti po miestąkiek vėsinti, aušinti, gaivinti: Neprašoma atsisėda, atsipučia, pavėdina veidą ir iš aukšto pasižiūrėjus klausia.Jisai nulipo, išeis lauk pasivėdintie. Kitos išėjo ant lauko pasivėdinti. Kiek pasivėdinusi pradėjo juos (plaukus) taisyti. Kai jau buvo viskas gatava, išėjo pasivėdinti. Basom kojom sveika, anos pasvė́dina.Sėjant ir nusisėdėjusias moteriškes kartais išvaro po laukus pasivėdint. Reik ir mun pasivėdi̇̀nti važiuotipérvėdinti párvėdinti;kiek pavėdinti, pravėdinti: Párvėdink javus, šiaip anie paplėks. Šlapią šieną párvėdintikiaurai pravėdinti.beriant prieš vėją pavalyti, pravėtyti: Tie sėmenai nešvarūs, reiks pérvėdintpravėdi̇̀ntikiek pavėdinti (patalpą): Ana stubą pravėdi̇̀no. Kambary tvanku, gal reikėtų langą atidaryti, pravėdinti. Atkasus duobę bulbių, turėjau pirma duobę pravėdyt, o tik tada bulbes semt.Gera giesmė: ir griebia už širdies, ir, pasakyčiau, pilvą pravėdina.Skylė kaupui prasivėdi̇̀nti. Jau prasivėdi̇̀no, uždaryk langą. 1Tylenis, užkliūdamas už suolų, priėjo prie lango ir atidarė, kad ligi ryto bent kiek prasivėdintųpagerinti temperatūros, drėgmės ar švaros sąlygas, palaikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: Žinant, kad graži bus diena, reiktų patalai pravėdi̇̀nt. Jam (sūnui) ponas prisakė tas knygas sutvarkyt ir pravėdint. Ben kiek pravėdinaũ kubilėlį, kad nepriplėkt. Kaupuose laikytas bulves prieš sodinimą naudinga kurį laiką pravėdinti.Pravė́dinsiu [supelijusias] kamanėles, į glitužę stodams. Pravėdi̇̀no dūdą, atidavė kitam pūst. Senis dėjo dėjo šniokšdamas bumažkas (pinigus) – reikia pravėdi̇̀nt (pašvaistyti, praimti santaupas). Nevažiuok [į vestuves], ir nereikės pravėdi̇̀nt pinigų. Vasara, nora iš miestų pravėdi̇̀nti vaikus po kaimus.Pelėsu smirda [audeklai], tegu prasivėdi̇̀na. Pavasarį [kambarines gėles] išmetu į lauką prasivėdi̇̀nti, o rudenį parsinešu į kambarį.pranešioti: Gal tau savos drapanos nusibodo, pravėdi̇̀nk mano. Tura tų škurlių, tik netura kada i kur pravėdi̇̀nti. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie, žalius šilkelius pravėdytie.Nelaikyk [drabužių] suslėgusi, išeik nors suknikės prasivėdi̇̀ntikiek atgaivinti, atvėsinti, ataušinti: Aficieris buvo išjojęs arklį pramankštyt, pravėdýt. Pravėdi̇̀na [alaus misą] ir užduoda gyventi. Gerant reik pravėdi̇̀nti erbetą. Vyras sako: pusrytį išviriau, pravėdináu. Tik pečių pravėdyk truputį, ba tiek pripalytan pečiun tau duona sudegs.Galvą sau pravėdinti liepk. Aš tau pravėdinsiu smegenis, tada tu ne tik gerai atsiminsi viską, ką esi girdėjęs ar matęs, bet savo paties akimis paregėsi tai, ką pasakos ar skaitys tau kiti.Nepravėdinęs nesakyk šaltas.Vienas gi neisi prasvėdýt. Ans išėjo prasivėdi̇̀nti, kad sušilęs. Išlėkiau iš klojimo į vėją prasivėdýt. Gremzdienė, peršilus nuo arielkos, išėjo prasivėdintie.Išleido vaikus į Kuršėnus prasivėdi̇̀nti. Kurgi tavo žmona, ka nė karto neprasivėdi̇̀na karvės pamelžt?. Jis lindžia lindžia toj seklyčioj užsidaręs, nebeišeina nė kiek prasivėdi̇̀nt. Nuo kudmento, iš po kakalio (pečiaus) ugnis išeinanti prasivėdinti.Kad tu kur ant šakos prasivėdintum!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas