lietuviuzodynas.lt

Vedžioti

Vedžioti reikšmė

Žiūrėti žodį "vesti"Žiūrėti žodį "apvesti"Žiūrėti žodį "atvesti"Žiūrėti žodį "įvesti"Žiūrėti žodį "išvesti"Žiūrėti žodį "nuvesti"Žiūrėti žodį "pavesti"Žiūrėti žodį "parvesti"Žiūrėti žodį "pravesti"Žiūrėti žodį "privesti"Žiūrėti žodį "suvesti"Žiūrėti žodį "išvedžioti"Žiūrėti žodį "užvesti"nuolat padėti vaikščiotikurį laiką ar nuolat versti eitikartu einant vis lydėti kurgloboti (jauniklius)vaikščioti, draugautikurį laiką klaidinti einantįvaiduokliams rodytis, vaidentistiestirašyti, braižyti, paišytibraukant kuo rodytitraukyti ką kokiu paviršiumitvarkytigražinti, daryti apvadusmojuoti, mosuotikraipyti, sukiotidainuoti pirmu balsuringuojant dainuotibėgtisnuolat vesti jaunikliusperėtidažnai gimdytiimti žmonąskirti, pirštidaryti išvadasgundyti, viliotipasibėgtivedžiojant įpratinti (ppr. arklį)kurį laiką vedžiotiiškraipyti, išraitytiišmarginti, išgražintiišpaišyti, parašytiužauginti (vaikus, jauniklius)nusivalkioti, nueiti šunkeliaisnualinti, paleisti vėjais (ūkį)paklaidinti; pasivaidentipakratyti, patampytipadėti rašytipagražinti, pamargintibalsu tęsti, drebintipadraugauti, pabūti kartuatgabentivisus parsivestipo vieną nuvesti į kitą vietąpalydėtipramankštinti, patreniruotidaug arba dažnai vedžiotipakankamai ilgai vedžioti, klaidintiprisidraugauti, prisibendrautisurašytiįsivelti į apkalbassuvilioti, nuskriaustiprigimdytikviesti su savimivedžiojant užaugintiapgaudinėti
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vedžióti

Vedžioti sinonimai

apvedžiotiatvedžiotiįvedžiotiišvedžiotinuvedžiotipavedžiotiparvedžiotipaparsivedžiotipervedžiotipravedžiotiprivedžiotisuvedžiotiužvedžioti

Vedžioti frazeologizmai

akimi̇̀s (aki̇̀s) vedžióti 1įdėmiai stebėti, sekti žvilgsniu: Jis mane akim̃ vedžiója, i gana. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą. Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitosapiẽ ker̃tę vedžióti apgaudinėti, mulkinti: Nevedžiók ãpie ker̃tę, aš tavo mislią kiaurai matau.griekai̇̃ vedžiója nuodėmės neduoda ramybės, verčia bloga daryti: Tėvo griekai̇̃ i vaikus vedžiója. Jų tokia šeimyna: anas tėvą uždusino pirty, tai juos griekai̇̃ vedžiója.grūšẽlėmis vedžiótis būti girtam: Jau tu, tatuti, grūšẽlėm vedžiójiesjuokùs vedžióti juokauti, pokštauti: Moma labai juokùs vedžiója, ka žmonių sueinaliežuviùs (liežiuviùs, pletkùs) vedžióti apkalbinėti: Bobos tik liežiuviùs vedžiója – reikia nereikia. Varusia nekruta, tik liežiuviùs vedžiója. Ėmei ir iškorei visus liežiuvnykus, tai nors ramiau būt gyvent, kai nebūt kam liežiuviai vedžiot. Nemoka verpti, nemoka austi, nei staklelių taisyti, tiktai temoka pas susiedėlius liežuvėlius vedžioti. Nereikia vedžiót plẽtkai; neturi̇̀ ko šnekėt – tylėk. Šitų plẽtkų nevedžiója ana.privi̇̀lijas vedžióti priekaištauti, mokyti: Pradėk pradėk man privilijas vedžioti, – pertraukė vyras, – jei nori gerą žodį išgirsti!.šiūtkàs (štukàs) vedžióti juokauti, pokštauti: Šiūtkàs vedžiójam. Vyras sėdi pirmagaly ir štukàs vedžiója.už ausių̃ vedžióti valdyti: Ana jį (vyrą) ažù ausių̃ vedžiója, tai jo visa kas padarytauž kaklų̃ vedžiótis muštis: Begerdami pradėjo už kaklų̃ vedžiótisuž kasų̃ (už kaltū̃nų) vedžióti mušti: Už kaselių vedžiojo, per petelius kapojo. Diedą až kaltū̃nų vedžiójauž nósies vedžiótiBŽDŽ, NdŽ mulkinti, apgaudinėti: Man nereikia vedžiót už nósies, man nereikia an juoko laikyt. Jis papratęs žmogų už nósies vedžiót. Aš tau kad duosiu, tai tu manęs už nósies nevedžiósi!. Prastą žmogų visi už nósies vedžiójo. Apgausi ten savo senį kiekviename žingsny, vedžiosi vyrą už nosies kaip veršį. Nesikišk į politiką ir nesileisk vedžiojamas už nosiesviską smulkiai nurodinėti, tvarkyti: Až nósies vedžiójau [vyrą], tai gyveno. Šūdas ne vyras, kad boba už nósies vedžiója. Až nósies tik asilus vedžiója.už plaukų̃ vedžiótis muštis: Bobos in lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiójas už plaukų̃. Giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliuapvedžiótiapvesti 1: Atvažiuotai, apvedžiótau apie ežerąapvesti 3: Apvedžiójo mane visą miestą. Aš tave apvedžiósiu po savo laukus. Tėvelis apvedžiójo visurapvesti 4: Davė mosties [nuo rožės], paseilino pirštą, apvedžiójo, kažką kalbėjo, ir ta votis užgijo. Rūkiama ir aplink kaklą triskart apvedžiojama švento Blažio žvake.Mongolas žengė į prieangį ir savo lempute rūpestingai apvedžiojo visus kampusapvesti 5: Sodas tvoromis apvedžiotas. Balakonas nors nešiotas, naujom tesmom apvedžiotas. Tos burkos trisiūlės buvo, ir tokiais juodais raikštukais apvedžióta buvo. Sermėgą da apvedžiódavo juodu kasnykėliu. Davė gražius kailiniukus, geltonai apvedžiótus.Vikšrai melsvai žali, su gelsvai oranžinėmis juostelėmis ir juodomis raudonai apvedžiotomis karpelėmis.Apsivedžiójau sijoną dviem eilėm. Pasisiuvo, apsivedžiojo [kailinukus]pasibėgti: Karvė vedžiojos ir neapsivedžiójoatvedžióti; atvesti 1.įvedžióti įvesti:Po kits kito įvedžioti.Įvedžiójau po vieną arklius paupin per kamšą.vedžiojant įpratinti (ppr. arklį): Vedžiot vedžiot [ėmiaus] ir invedžiójau arklįišvedžiótiišvesti 2: Kai paskėlau, buvo jau visų karvės išvedžiótos. Rasi rytoj stainelę atdarytą ir bėruosius žirgelius išvedžiotus. Išvedžiosme žalas, margas karveles. Tai išvedžiosiu tavo margus jautelius ir išvežiosiu tavo aukštus kraitelius. Parsivedė iš Ančiulių dvi karves, – kitos buvo išvedžiotos pas gimines arba parduotos.Jau išsivedžiójau gyvulius. Kaimynai išsivedžiodavo šėryboms padegėlio gyvuliusišvesti 3: Druskiuvienė amžinuotilsį išvedžiójo [po uogynus] ir žinau. Po daržą veršis išvedžióta, ištrepenta gerai. Liepia vedžiot [šunį], kur aš naktį jį ižvedžiósiu.An visus daktarus išvedžiójo mane.Bet jis išvedžioja minią.Išsivedžiójo vaiką visą dieną, išsivedžiójo po visą miestą.Jas (mergaites) greit išsivedžioja už pačias po visą pasaulę.kurį laiką vedžioti: Išvedžiójau visą dieną. Visą naktį mes tą senelį išvedžiójom po krūmus.išvesti 6: Daug draugai išvedžiója.Kam duodasi išsivedžioti tos mergos, kam puola jos taip ant vyrų?išvesti 7: Seniau į mišką įlįsi i nematysi nieko, daba tai keliai po miškus išvedžióti. Dabar mat po tiesumai čia išvedžióta [keliai]. Apyžalius dobilus suriša, triūbos išvedžiótos, kad jau vėjas eitų – tai ir išdžiovina. Jug tie tilifonai buvo neišvedžióti pagal kelių̃, buvo po laukus, visur.Vanduo išvedžiotas atskirais upeliais į visas puses.Yra išvedžióta elektra.Ir žmonės savaip kiekvienoje žemės raukšlelėje ar gūburiukyje jaučiasi: savaip kelius išsivedžioja, pirkias susistato. Siūlą išsivedžiója po gryčią, siūlą timpt, o bulvė pririšta buft.Pats išsidažė [namą], pats elektrą išsivedžiojoiškraipyti, išraityti: Visi sąnariai išvedžióti.Išsivedžiója kanalasišmarginti, išgražinti: Jokia kaimo mergina nemoka tokiais nuostabiais raštais išvedžioti rankšluosčius. [Vainikas] žalių rūtelių pintas, aukseliais išvedžiotas. Sermėgėlė išvedžióta mašastu. Mano munduris auksu išvedžiotas. Balta graži jos suknelė šilkais išvedžiota. O rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvedžiota. Eilėmis gulėjo gėlėtos arba auksiniais brūkšniukais išvedžiotos lėkštelės.[Senutės ranka] buvo tokia sausa, tartum džiovinta ir gyslomis lyg virvelėmis išvedžiotaišpaišyti, parašyti: Povilas pasitiesė naują sąsiuvinį ir švaraus lapo pakraštėlyje išvedžiojo: 1940 m.. Po anos lengvos, giedrios rašysenos galės išvedžioti eilę sunkių, riebių raidžiųišvesti 10: Jy (mama) man visus [uždavinius] išvedžiodavoišvesti 11: Kleomedas išvedžiojo žvaigždes esant tolimomis saulėmis.Kol visas linijas išsivedžiojoišvesti 13: O pirmai piršlį ka kardavai, tai tas piršlys ko neišvedžiódavai. Vilkas primerkė įdubusias akis ir toliau išvedžiojoišvesti 14: Jis turi gerą balsą, išvedžioja visokias melodijas. Kad aš linksmai išvedžiočia skambančiu balseliu kaip aukso varpeliu. Žiūriu, klebonėlis eina pro daržus mosikuodamas – žinok, dainelę išvedžioja. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojusišvesti 16: Neišvedžiójus būt šitiek vaikų, kad nesveika buvus.išvesti 17: Jiems (paukščiams) terūpi vaikučiai mūsų krašte išvedžiotiužauginti (vaikus, jauniklius): Marjona, vaikus išvedžiojusi, tapo labai pamaldi. Vaikus išvedžiójau – nepasisiuvau.Lapė vaikus išvedžió[jo] i urvą užuvertė. Vaikus išvedžiós, ana (višta) vėl perės.Vilkai jau vaikus išsivedžiójo. Paukščiai vaikus jau išsivedžiójo, iš lizdų išsileido į orą. Jei kregždė vaikus prieš šventą Petrą išsivedžioja, bus sausa vasara.iš kẽlio išvedžióti klaidinti, versti nedorai elgtis: Kam tu vaiką išvedžióji iš kẽlio?. Kas gi, ar ne girtybė išvedžiója iš kẽlio?nuvedžiótinuvestinuvesti 9: Iš didesnių tvenkinių galima nuvedžioti vandenį kur nori po pievas, prakasant vagas.nusivalkioti, nueiti šunkeliais: Vedžiojosi vedžiojosi ir visai nusivedžiójonualinti, paleisti vėjais (ūkį): Toki gaspadoriai – nuvedžiójot gaspadorstvą ik tarbos, ik lazdospavedžióti pavesti:Išvedam [paralyžiuotą mamą] oran, tai paguldžiam kai kur ant oro, tai pavedžiójam. Pavedžiójo mum po miestą, po muziejus. Vedėjas sutiko pavedžiot mane po žvėryną.Geriau nepaleiskite rankos: mes jus tvirtai pavedžiosime gyvenimo takais į vieną tik laimę ir džiaugsmą.Lenkai suprato, jog lietuvių nepavedžios savo pavadžiu.Vakar pasvedžiójau vaiką, tai lyg ir buvo geriauTata išejo bulbų vagotų, eik pavedžiósi arklį. Moma pavedžiõs arklį [kaupiant bulves]. Par mėšlavežį piemuo galės pavedžiót arklius. Paki tik jaunas [jautis] yra, nu tai tada pavedžiõs pavedžiõs – i šitas išmoksta.Mėnasį pavedžiõs ančiokus [antis], ir vėl deda kiaušiniuspaklaidinti; pasivaidenti: Da ir strielčius pavedžiója, kai po tą mišką medžioja . Te dažnai pavedžiójapakratyti, patampyti: Pirminyką až kriūtinės pavedžiójo nustvėręs – i iškėlė iš čia jį. Taip rūpestingai už ausies pavedžiotas iškaliau visus prisakymuspadėti rašyti: Sako, jos ranką tik pavedžiójo, darė dokumentus. Mano ranką pavedžiójopavesti 16: Pavedžió[ja]u ranka per galvą. Turįs dedervinę turi patrinti pirštu šaką lentoje, o paskui tuo pirštu pavedžioti po dedervinę. Kapone (kauptuku) pavedžiója pavedžiója – ot ravėjimas!pagražinti, pamarginti: Pavedžióta apačia suknelės karunkelėmbalsu tęsti, drebinti: Kap užves sena vilkė, tai vilkynai pavedžiódami kad suims staugt, tai net ant galvos plaukai stojasipadraugauti, pabūti kartu: Mėgo su ja pasivedžiót. Pavaikštai [per mugę], pasivedžióji su draugėm, su draugais. Pasivedžiója pasivedžiója te laibą, te kokią, ir pameta – neina į ranką (neprisirenka žmonos) gai̇̃dį po pùsnį pavedžióti apie menką darbininką: Gaidį po pusnį pavedžiojo ir pavargo.už nósies (už panósio) pavedžióti apgaudinėti: Až nósės ne kožną pavedžiósi. Iki šiol Felicija tarpais mulkino tik savo dvariškius, o dabar, ko gero, pavedžios už nosies visą karalystę. Nepavedžiósi tu mane už panósioparvedžiótiparvestiatgabenti: Sunku bus parvedžioti jos didi pasogelė. Ai, žente žente, jaunas vaikeli, tu neparvedžiósi jos didžiosios pasogelės, neparvežiosi jos didžiųjų kraiteliųpaparsivedžióti visus parsivesti: Paparsivedžiójo ana karves, klakt ir griuvopérvedžioti po vieną nuvesti į kitą vietą: Vieną šeštadienio naktį atrišo jie kiekvienas savojo kiemo šunį ir pervedžiojo į kitus kiemuspravedžiótipravestipalydėti: Kur tu mane vedi, kur tu mane pravedžióji?pramankštinti, patreniruoti: Pravedžiója arklį, jaunas do, aplink ratu lekiaprivedžiótidaug arba dažnai vedžioti: Turės gi ana (senutė) sylos privedžiot vaiką darželinpakankamai ilgai vedžioti, klaidinti: Ir ne mum vieniem toks įvykis: daug ką ant tos kryžkelės yra privedžioję [velniai].privesti 15: Privedžióti, parsergėti. Privedžioja, kad degtinės negertų×privesti 17: Mudu jaunus šliūbavojo, meilius žodžius privedžiojo. Kaip ims privedžiot, net ausys linksta. Kunigai iškalbingai sakė šventus daiktus, gražiai privedžiojoprisidraugauti, prisibendrauti: Maža jauna prisvedžiojau su slaunom savo tavorškėlėm.plẽtkų privedžióti daug apkalbėti: Sueina tada bobos, nu taigi plẽtkų privedžiójasuvedžióti suvesti:Svečius tai kaimynai susivedžiódavoRuošos pakanka davaliai: visa suvedžiók, ir aveles, ir daržas, sakau, jų šiemet nebelaikysiu. Nu, eit suvedžiót gi gyvuliai, tada – silsėt. Suvedžiókit karves į namą (tvartą), geriau milžtsuvesti 10: Su medžiais suvedžiódavo, surišdavo tuos kuolus [darydami medines akėčias], kad laikytųsis. Nusimezgi tai rundinus, tai keturkampus [gabaliukus], paskui suvedžiójisurašyti: Suvedžió[jo] knygosen visų pavardesišvedžioti 5: Elektros be tolko suvedžiótos. Suvedžióti šniūrai būdavo ant aukšto×suvesti 19: Tie žmonys suvedžioj[a], jie i mušas. Supynė, suvedžiójo kaip boba!.Pasišneka, ant visų piktumus suvedžiója ir toliau laksto.įsivelti į apkalbas: Kada tu girdėjai, kad aš susivedžiójau su bobomsuvesti 20: Jauną žmogų ta greit suvedžió[ja]. Sako, boba velnią suvedžiõs. Plėšikas turėjo patylėjęs prisipažinti, kad jis buvo suvedžiotas. Anksčiau jis tame mieste buvo žynys ir suvedžiodavo Samarijos gyventojus, sakydamas esąs kažkas didis.Gėrimas žmones suvedžiója.Tai tau, Kase, mane susvedžiótie, tai tau už kito nueitie . Jei nemislinai pinigų paskolyt, tai kam dar reikėjo susvedžiótsuvilioti, nuskriausti: Aš dar nė vienos mergaitės gyvenime nesu suvedžiojęs!. Nesupratai tu andai meilės mano, lengvai taip leidais suvedžiojamaprigimdyti: Kaip ana ir suvedžiójo tiek vaikųliežuviùs suvedžióti apkalbėti: Nebesuvedžioste daugiau liežuvių – užteks.užvedžióti užvesti.kviesti su savimi: Vilkelis įkaušo ir pradėjo užvedžiót ožką tanciavotvedžiojant užauginti: Kalakutė išperėjo trylika, o užvedžiójo tik devynis vaikus.Aš jį užsivedžiojau, užauginauapgaudinėti: Jei nenori šėnavot, nereik žmonių užvedžiot.
Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas