Veidas
Veidas reikšmė
priešakinė žmogaus galvos dalistos galvos dalies išraiška, minaakivaizdaskruostaspavidalas, išvaizda, formapaveikslas, atvaizdasindividualus charakteris, skiriamosios ypatybėspobūdispaviršiusviena sėdmenų pusėpasitaisytitrispalvė našlaitė
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: véidas
Veidas frazeologizmai
ant [sàvo] véido pùlti (nupùlti, parpùlti ) iš pagarbos, baimės, nusižeminimo sukniubti, atsiklaupus nusilenkti: Puolu ant veido. Po tų žodžių princas puolė ant veido prieš karalių. Broliai puolė ant veido prieš jį ir atsiprašė. Kožną metą ūkininkai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlio vartalioti. Žmonys, ant veido nupuolusys, meldės. Tada puolė Abramas ant veido savo. Parpuolė anys po jo akim žemėspi ant veido. O paėjėjęs truputį [Jėzus], puolė and veido savo melsdamas ir kalbėdamas. 1be véido sunykęs, prisikamavęs: Parejo iš Kalvarijos be véidodù véidus turė́ti (nešióti) būti dviveidžiu, veidmainiu: Verčiau dù véidu neturė̃tų. Tikras patriotas šiandien sėdi ant dviejų kėdžių, turi du veidus ir vieną idėją. Ach, ką gali žinoti. Gal ji du veidus nešiojaį véidą parei̇̃ti pasitaisyti (apie liesą žmogų): Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o dar į véidą neparei̇̃naį (kieno) véidą spjáudyti ką žeminti, niekinti: Jiems leidžiam spjaudyti į savo veidą!i̇̀lgu véidu nustebęs, apstulbęs: Už durų pasiliko ponai ilgais veidaisiš véido išbė́gti (išei̇̃ti iškri̇̀sti išpùlti išsimùšti) pasidaryti į save nebepanašiam, persimainyti, sumenkti, sulysti, išblykšti: Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido. Kas tau, ar sergi, kad teip iš véido išėjai̇̃?. Ligonis visai išė̃jęs iš véido. Tep išė̃jęs iš véido, kad negali nė pažyt. Močia iš véido išė̃jus, pablogus. Tai išsigando – iš véido išė̃jo. Po baliaus visai iškri̇̀tęs iš véido. Iš véido išsimùšęs kaip šaukštas. Turbūt vakaruškose buvai, kad teip išsi̇̀mušei iš véido. Visas išpuolė iš veido, akys sulindo į kaktą, o iš ten tartum kokia pikta dvasia žiūri. Ko, sesule, smūtna sėdi, ko, sesule, smūtna liūdi iš veido išpuolus.iš véido išvarýti gadinti išvaizdą, bjaurinti.ne [sàvo] veidè 1į save nebepanašus, persimainęs, sulysęs, išblyškęs: Ne veidè atbėgo žmogus pasakyt, kad degam. Išpuoliau ne véide, kad ugnis plūsterėjo į vidų. Ėda pietus, bet pats ne veide – pati mirusi. Nusigandus tokia, ne veidè. Gal serga – tokia mėlyna, ne veidè. Vajetus, kokia tu ne véide!. Atvažiavo ans pri mūsų, ne véide buvo, nepažįstamas. O kas tau buvo? Tu neb sàvo véide beesi – tiek išbalęs, išdirbęs!. Pabudo pati, žiūri – vyras ne veidènuo véido į véidą (iki̇̀ véido; ) tiesiogiai: Dievas kalbėjo su juosmi nuo veido į veidą. O Ponas kalbėjo su Moziešiumi nuog veido ing veidą, kaip antai vyras su savo prietelium kalba.véidu (véidas) į véidąvienas prieš kitą, iš labai arti: Jie aną šeštadienį, sako, buvo susitikę veidas į veidą. Mačiau Dievą veidu į veidą. O broliai mūso šventiejai veidas ing veidą, akis ing akį mato sutvertojį savo. Išėjimas yra per šviesybę garbos, kuria palaimintieji danguj apšviesti Dievą veidu ing veidą regi. Idant … linksmintųs ižg regėjimo Dievo véidu ing véidą. Tenai šventieji Dievą veidą veidan apžvalgotiesiogiai: O Viešpats kalbėjosi su Moze veidas į veidą, kaip paprastai žmogus kalbasi su savo prieteliu.véidą (véidus ) statýti; daryti grimasas.véidu pùlti iš pagarbos sukniubti: Išgirdęs tuos žodžius, Baba Abdala puolė veidu prieš kalifo sostąvéidas ištį̇̃so apie didelę nuostabą: Brolių veidai ištįso, tartum jie pirmąkart būtų kažką baisų ir nepaprastą sutikęžmogaũs veidẽlis trispalvė našlaitė (Viola tricolor).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas