Veikti
Veikti reikšmė
Žiūrėti žodį "perveikti"Žiūrėti žodį "priveikti"imtis kokių veiksmų, darbų, darytiatlikti, padarytidirbtidirbti, taisyti sėjai (žemę)elgtisužsiimti, bendrautigyvuoti, laikytisgaminti, daryti (konkretų objektą)imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviamfunkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus)reikštis galiaidaryti poveikį, įtakądaryti neigiamą poveikįsvaigintiskatintiįstengti, pajėgti ką padarytiįstengti suvalgyti, išgertisuėsti, surytiįveikti, nugalėtivarginti, kamuotikovoti, imtis, rungtisnuolat barti, uiti, graužtiversti ką daryti, spausti, spirtibūti dramos kūrinio veikėju, personažuvaidinti (scenoje)dėtis, darytis, vykti, atsitiktipadaryti, atlikti, apdirbti (darbus)apdirbti, paruošti sėjai (žemę)įveikti, nugalėti, nurungtikalba nurungtiįstengti, pajėgti ką padarytipajėgti suėstipajėgti suvalgytinuvarginti, nukamuotiatidirbtipriešingai veikti, atsiginti, priešintisatsakyti į veiksmą veiksmu, atsilieptiatgrasyti, atšaldytiįgristi, įkyrėtikariaujant ateitipabaigti daryti, dirbtiįveikti, nugalėti, nurungtiprivarginti, prikamuotiįgristi, įkyrėtipadarytiatlikti, įvykdytinugalėti, nurungtipadaryti poveikį, paveiktiapdirbti, paruošti sėjai (žemę)turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką darytiįstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkytigalėti suvalgyti, išgertiįstengti nupirkti, įpirktiišlaikyti, ištvertiįvarginti, iškamuoti, nualsintiįkyrėti, įgristi, įsipyktiišvesti iš kantrybėsbarant įgrasintipriversti, prispirti, prispaustisusitvarkyti, susitartipadaryti, nuveiktipadaryti ką kuo (konkretų objektą)išdirbti, atidirbtiparuošti sėjai (žemę)kurį laiką dirbtikurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas)kurį laiką reikštis, turėti galiosįstengti, pajėgti, išgalėtiįstengti suvalgyti, išgertinugalėtiišvarginti, iškamuoti, nuilsintibarant, ujant išvarytiištrūkti, išsivaduotiišnaikinti, iškirstipadaryti, atliktinudirbti, nudorotinugalėti, nurungtikalba nurungtinužudyti, nugalabytinuvarginti, nusilpnintipadarytiatliktipadirbti, padirbėtipadaryti, pagaminti (konkretų objektą)kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas)padaryti poveikį, įtakąpadaryti neigiamą poveikįapsvaigintiįstengti, pajėgti, galėtinugalėti, įveikti, nurungtinuvarginti, nukamuotigalynėjantis pargriautinugalėti, įveikti, pergalėti, nurungtipasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimtiįkyrėti, įgristi; įsipyktiišvesti iš kantrybėsnuvarginti, nusilpninti, iškamuotisusidoroti su darbupersimušti (apie kvapą)įtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėtipraleisti kurį laiką dirbantįveikti, nugalėtiperginčyti, įtikintiįveikti, nugalėtiperšnekėtigalėti, įstengti, pajėgtiįstengti (suvalgyti)įstengti sutvarkyti, suvaldytiįstengti, pajėgti padaryti, padirbtisusidorotidaug pridirbti, pridarytipabaigti atlikti, padarytiišdirbti, paruošti sėjaiprasimanyti (pinigų)privarginti, prikamuoti, prialsintipakankamai, daug barti, uiti, ėstipriversti, prispirti, prispaustiatlikti, padarytiįveikti, nugalėtiįstengti, pajėgtiįstengti suvalgytisuvarginti, nuilsinti, nukamuotisusiderinti; prisitaikytiimti veiktiuždirbti, užpelnytiįveikti, nugalėtiperšnekėtiįstengti, pajėgtiįstengti padarytiprivarginti, prikamuoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vei̇̃kti
Veikti sinonimai
apveiktiatveiktidaveiktiįveiktiišveiktipaišveiktinuveiktipaveiktiparveiktiperveiktipieveiktipraveiktipriveiktisuveiktiužveiktiveiktinaiįveiktinainuveiktinainepaveikiamainepriveikiamai
Veikti frazeologizmai
báimę vei̇̃kti nerimauti: O mes báimę vei̇̃kėm, kad vaikas nuskendoapvei̇̃kti, -ia (àpveikia), àpveikėpadaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apvei̇̃kę, galim pailsėt. Darbo daug – darbų neapveikiù.Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį. Skaudžiai apsiveiksiùapdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apvei̇̃kia ir gamina puodusįveikti, nugalėti, nurungti: Ar apvei̇̃ksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi?. Ar tu mane apvei̇̃ktum, įveiktum, nuveiktum?. Kol vaiką àpveiki, duok (perk). Mes ją apvei̇̃ksme, pamatyste. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apvei̇̃kt, surišt, o vaikai neapvei̇̃ks jo. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apvei̇̃kdavo. Apveikt priešą ar mirt … ketinam. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau. Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė.kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs.įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam.pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais.pajėgti suvalgyti.nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito.atvei̇̃kti, -ia, àtveikėatidirbti: Žino, kad aš atveiksiù. Atveiksi̇̀, tai ir gausi. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakytipriešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atvei̇̃kti, t. y. atstengti.atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmąatgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė[jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius]įgristi, įkyrėti: Mum jau atsi̇̀veikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikomkariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį.×davei̇̃kti, -ia, dàveikėpabaigti daryti, dirbti.įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginauprivarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas. Tiek dàveikė, ka mušties ėmėįgristi, įkyrėti: Tie mažiejie (dvynukai) jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk.Teip dasi̇̀veikė tėvam [marti], teip dasi̇̀veikė kartu gyventįvei̇̃kti, -ia (į̇̃veikia), į̇̃veikėpadaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įvei̇̃kti, trauka sėsties, i tiek.atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįvei̇̃ksu. Velnią inveiksi̇̀ tenai an gektaro to. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai!. Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka. Suvienytomis sylomis daug įveiksime1nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu. 1Įveikt neprietelių. Apgalėti, pergalėti, įveikti. Miestą įveikti. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos (lenkus) gebėję įveikti. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiami̇̀ milžinai. Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įvei̇̃ksit. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įvei̇̃ksiu. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo. Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù. Tu visus įveiki̇̀, ale biti̇̀s nevalioji. I tą marčią aš į̇̃veikiu. Tos bobos tą vyrą tik į̇̃veikė i nieko neleido jam pavogt. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįvei̇̃kdavo. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̇̃veikė tą jaučioką. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįvei̇̃ks karalius . Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia. Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt. 1Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti.Senatvia parvis stipresnė, visus į̇̃veika. Vyrait, tu degtienės neįvei̇̃ksi, tavi kaip šipulį įvei̇̃ks. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją. Lanka į̇̃veika pjovėjį. Ka jau dideliu išdirbimu jas (svėres) į̇̃veikei, tai – gerai. Klevo neinmanoma buvo bet kuo invei̇̃kt, kap indžiūsta. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̇̃veikė tos pušies. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus. Apėmė neįveikiama baimė. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti. Jis įvei̇̃kia pavojus ir sunkenybes. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų. Norint jį (žmogų) ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo. Ana (bažnyčia) viena tik antvei̇̃kia pragaro pagaires. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įvei̇̃kt negali. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių. Permanau, protu įveikiu. .Kas save įvei̇̃ks, tam kito nereiks. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi. Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia. (suv.). Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama. Ir uodai arklius įveikia.Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsi̇̀veikė. Katras įsivei̇̃ksiva, tas laimėsiva. Eikim veltynių, katras įsiveiksimpadaryti poveikį, paveikti: Ka neįvei̇̃kia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt. Jis (J.E.Smoleris) neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę.apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveiktiturėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̇̃veikė taip daug vaikščioti. Darbą do įveikiù padaryt. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus. Jau neį̇̃veikia seni, tai ir neima žemės. Toks dykas par dienas, o niekas neįvei̇̃kia jo į darbą nuvaryt. Du sykiu einam miškan, kiek įvei̇̃kiam atsinešt – atsinešam [riešutų]. Aš jau neįveikiù malkas kapot. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt. Žmogus vos vos į̇̃veikė rugius nupjauti ir susirgo. Kad aš tų arų nebį̇̃veiku dirbti. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt. Mokėm vaikus, kiek añveikėm. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo. Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti. Negal įvei̇̃kt nupirkt to paršo.Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus.Žada žada, ale kad neįvei̇̃kia pralyt. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti.Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsivei̇̃kia. Kaip mes čia įsivei̇̃ksma be arklio apdirbt žemę. Gal įsivei̇̃ksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti]. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu.įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįvei̇̃ksiu tų žemių. Aš kaži ko šį metą nebį̇̃veiku to valdiško miško. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįvei̇̃kti. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įvei̇̃kiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu. Karvę į̇̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̇̃veikė. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis. Kurių (riešutų) spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta.Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi.galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįvei̇̃ksiu. Putra sūra, negal įvei̇̃kti. Da liko mėsos, da neinveikiù. Taukų ciela bačka mun y[ra], šįmet neįvei̇̃ksiam. Neįvei̇̃ks abiejų suėst. To alaus neį̇̃veiku. Į̃veika dikčium gerti šnapsą. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu .Jau mano dantys neįvei̇̃kia to obuolio.Jautį prarijęs, uodegos nebeį̇̃veikė.Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsivei̇̃kčia.įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi). Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įvei̇̃kti. Ką bepijokaus, ka negalia beįvei̇̃ktiišlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo. Esu įveikąs karštį, galiu pertiesįvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̇̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža!. Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau.Aš paskui akis įveikiù. Į̃veikiu, supunta koja.Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̇̃veikė. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi. Tie liūb įvei̇̃ks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai. Įvei̇̃kdavo tie linai, kaip myti reikėjo. Su linais šeimyną liuob įvei̇̃kti. Nėkas taip nėr įvei̇̃kęs kaip spragilelis. Baisiai muni į̇̃veikė tas audimas. Rugiapjūtė į̇̃veikė visus. Tas terliūzijimos į̇̃veika motriškas. O tai labai į̇̃veikia tie malimai!. Nėkas tiek neį̇̃veikė, kiek drabužių plovimas. Vežimai kriauti biškį į̇̃veika. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė. Arklius į̇̃veikiau, kol rugius užsėjau.Pats neįsivei̇̃kęs, kito neįvei̇̃ksi.Neduok sunkų darbą, kad neįsivei̇̃ktų. Esu įsivei̇̃kusi visą amžį bedirbdama. Par karus kiek įsi̇̀veikiau, baisu!. Gerai gyvena, didliai teip i neįsi̇̀veika. Ką gi įsiveiksi̇̀ – negi kūlė. Ana buvo įsivei̇̃kusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti. Kad įsi̇̀veikiau rugius bekirsdamas!. Įsi̇̀veikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas. Tiek įsi̇̀veiku, teip y[ra] blogai širdie. Bijau, ka neįsivei̇̃ktų tas muno vaikas. Įsi̇̀veikė su tais vaikiais – penkius užaugino. Įsi̇̀veikiau dikčiai su tum kūlimu. Įsi̇̀veikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama. Arkliai par dieną įsivei̇̃kę, išalkę. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks.Save neįsiveikęs, kito nevaliosi. Neveik kito, pats įsivei̇̃ksi1įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu. Tiek į̇̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įvei̇̃ksu i vienam, i kitam. Kap invei̇̃kia šitas diedas su tuo kalve!. Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal[ėj]au galva. Baisiai anos (piktžolės) iñveikė. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̇̃veika. Žiemą tamsos į̇̃veika. Da vis pavasarį purvas ne tiek invei̇̃kia kaip rudenį.Boba su liežuviu labiau į̇̃veika kaip vyras su kumščia.įveiktinai̇̃ Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų.Anas mum insi̇̀veikė. Močekai da insvei̇̃ks posūnis. Ai, kaip insvei̇̃kia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk. Ansi̇̀veikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen . Par ilga nėr to daikto, kad neinsvei̇̃kt. Seniau mum insvei̇̃kdavo rugiapjūtis.išvesti iš kantrybės: Nu į̇̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligomsbarant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̇̃veika žmonys. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau1priversti, prispirti, prispausti.susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku[i] valią, tai čia su juo neįsiveiksi̇̀ – tik plok rūronišvei̇̃kti, -ia (i̇̀šveikia), i̇̀šveikėpadaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išvei̇̃ktipadaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę. Mašina i̇̀šveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas. Eisiu pas kučnierių, nešiu išvei̇̃kt (išminkštinti) kailiukąišdirbti, atidirbti: Aš darbadienius i̇̀šveikiau, o tėvui nereikia.Jeigu neišsivei̇̃ks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime]paruošti sėjai (žemę): Kur žemės i̇̀šveiktos, geriau auga [javai]. Ir lauko i̇̀šveikė iš medžio (miško). Visur laukai išveikti̇̀kurį laiką dirbti: Matas i̇̀šveikė trejus metus toje dirbtuvėjekurį laiką funkcionuoti, dirbti (apie mašinas): Ir mašina gali trejus metus išvei̇̃kti.kurį laiką reikštis, turėti galios: Tie įstatai i̇̀šveikė trejus metus.įstengti, pajėgti, išgalėti: Nežinau, begu išvei̇̃ksiu išgerti visą stiklelį. Kai linai – nebeišvei̇̃kia patys išbraukt, tai samdo braukėjų.įstengti suvalgyti, išgerti: Nebei̇̀šveikei šįryt putros. Jei veršis neišveiks pieno, galėsi karvę pasimilžtinugalėti.Negalim išvei̇̃kt blogybiųišvarginti, iškamuoti, nuilsinti: Neduok sunkių darbų, kad neišvei̇̃ktumei vaikų sylas, t. y. nebūtum par sylą aniems. Tep išvei̇̃kia vaikas – neturiu kur dėties.Aš par daug esu išsivei̇̃kusi, par daug esu dirbusibarant, ujant išvaryti: Ìšveikė kunigą liežiuviaisištrūkti, išsivaduoti: Neišsi̇̀veikiam iš darbųpaišvei̇̃kti, -ia, pai̇̀šveikė išnaikinti, iškirsti: Pai̇̀šveikė kvainykus (pušynus) nuvei̇̃kti, -ia (nùveikia), nùveikėpadaryti, atlikti: Jis nori nuvei̇̃kti didelius darbus. Vienas daug nenuvei̇̃ksi. Veikti jis veikia, bet nieko nenuvei̇̃kia. Be Dievo mylistos nieko išganinga negalime nuvei̇̃kti. Ar jie gali ką gera gyvendami nuveikti?. Kai veiki, tai daug ir nùveiki. Mažai ką nuvei̇̃ksi tep vėlai atvažiavus. Viskas kantrybe padaroma: spartumu, greitumu nieko nenuveiksi̇̀. Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienybę – tai daug gali nuvei̇̃kt. Daugiau nuveiksi̇̀, didesnis ir uždarbis. Pjovimą, visa nùveikia mašinom. Be kyšio nieko nenuveiksi̇̀. Maniau kalnus nuvei̇̃kt, o nieko nepadariau. Aš nuveikiau sapną (ką buvau sapnavęs). Ta pasaka yra pasakojama tims, kurie daug keta padaryti, o nieko nenùveika. Vis ką vien neužsiėmę nuveikti, tas neklojas ir nevykstai. Ką gi gero iki šiol padirbau ir nuveikiau?. Kritikai tegul dainos vertybę apsvarsto, aš nedręsu tai nuveikti. Auklėtojas be galo daug nuveikia su savo mokiniu gyvuliu. Žodžiu savu V[iešpats] Christus visa padarė ir nùveikė, ką tiektai norėjo. Ko negalėjo nuvei̇̃kt prigimimas, tai apžadas veikiai padarė.Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi. Su Dievo padėjimu viską nuveiksi. Ką boba nuveiks – velnias nepapeiks.nuveiktinai̇̃ Tėvas uždavė vaikams darbo nuveiktinai̇̃. Savo ketėjimūse ir veikimūse, ryžusys ant ko norint, nepesnojos, neangstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai. Ižpažink nasrais drąsiai, palytėkis nuveiktinai̇̃ darbais ir regisi, jog tatai veikiai padės.Jau aš savo darbą nusi̇̀veikiaunudirbti, nudoroti: Būčiau galėjus didelį dvarą nuvei̇̃kti. Turiu traktorių – nuveikiù daug.Kap jau svietas nuog lauko nùsveikia visa, tai kasa bulbes ir rugius sėjanugalėti, nurungti: Aš jį nùveikiau grumdamos, t. y. pargalėjau. Aš stipresnis ir nùveikiau žmogų, imtynių eidamas. Katras stipresnis, tas tą ir nuveiks. Draskė draskė, visus velnius išdraskė, o to devyngalvio niekaip negali nuveikt. Mes daug nùveikėm, sumušėm tą savo nedorą priešą. Pažiūrėsme, katró[ji] katrą nuvei̇̃ks. Anuodums sylos tokios pat: nė vienas, nė antras viens kito nenùveikė. Tokie man nieko nėra nuvei̇̃kt. Katras drąsus, tai ir nùveikia. Gražumu aš jį nùveikiau. Tas veršiukas tą telyčią didžiąją nuvei̇̃kia. Didysis gaidys mažąjį nùveika. Nuveiktosios tautos apent atsitraukė nu jo valdžios ir gyveno po savo valdžia. Ir teip visados labai gudrūs ir buklūs jezavitai nuveikdavo ponus. Ir nors drąsiai gynėsi, smarkiai kovėsi, nuveikė jį lenkai. Dievas kartais savuosius nustoku spaudž, netarint nuveikdams, bet tėviškai mėgindamas.Degtienė nùveika žmogų, nėra buvę kitaip. Nuveikti sveikatą girtybe. Ir paėmė Elzę nenuveikiamas noras tą vakarą būtinai paįvairinti. Ir mūkas savo dūšioje ir kūne smertimi nuveiksiamus.Abudu esam vienodo stiprumo, nė vienas negalim nusivei̇̃kti. Eikit galėtynių, – žiūrėsim, katras nusivei̇̃ksit. Tegul mušas gyvatės, žiūrėsim, katra nusivei̇̃ks. Mušdavos iš pasiutimo, katras nusivei̇̃ks. Čia regime kaip yra galingas ir nuveikias tikras tikėjimas.Žmogus turi mokėti savo nusiveikti.kalba nurungti: Ir ginčydamies vienas kitą nùveikia.nužudyti, nugalabyti.nuvarginti, nusilpninti: Teip širdį buvo nuvei̇̃kę [vaistai], ka kiaušinio cielo par dieną nesuvalgydavau.Vaikas tik tam karte nusvei̇̃kia, ir apigręžęs pažiūri – vėl čiužinėjas. [Gerai šeriamas] ašvienis pri darbų spaudamas nenusiveikia ir ištũra tolimą kelionę. Karvė, nuosiveikusi atvesdama veršį, reikalauna atilsio ir peno. Žmogus … negal be krašto dirbti ir dirbti nenusiveikęs.pavei̇̃kti, -ia (pàveikia), pàveikėpadaryti: Tuo tarpu nerado ką įdomesnio pavei̇̃kti. Nei aš gi žinau, nei numanau, kas man daryt, kas man paveikti, ar man jaunutei ažu stalo sėsti . Čia su malda nieko nepaveiksi.atlikti: Tavęs nebus, o darbai paveikti̇̀ bus. Jau laikas darbus paveikti. Daug nepavei̇̃ksi su tiek pinigų, al va duonai, cukru[i], muilu[i] [užtenka]. Ką tu pavei̇̃ksi su šitais tūkstančiais?.In to medžio skylę inlindo [velnias], ir nieko negalėjau su juom paveiktie.padirbti, padirbėti: Kap tik paveiki̇̀ ką, i nuslobsti žmogus. Ką jau tu čia pavei̇̃ksi pusiau sirgdama. Anas do visa ką pavei̇̃kia, šitas diedynas. Vėlai atsikeli, nieko nepaveiki̇̀. Visą dieną prabadžekojau ir nieko nepàveikiau. Šiandie buvo man ragaišis (kepiau ragaišį), nieko darže nepàveikiau. Mažas nieko nepavei̇̃kia, tai ir senas nieko nebevei̇̃kia. Pàveikia ir važiuoja namo. Kai išvarydavo ką pavei̇̃ktie, tai da ką i pasivagi. Dieną paveiksiu, naktį atsilsėsiu. Per šventes maža ką tepàveikiau: tai bažnyčios darbai, tai kitos kokios kliūtys atsirado.padaryti, pagaminti (konkretų objektą): Tu ąžuoleli, šimtašakeli, ketinau aš tave kirst. – Ką tu paveiksi, ką man pakirsi, iš mano šakelių?kurį laiką veikti, dirbti (apie mašinas).padaryti poveikį, įtaką: Nelabai kuo jį pavei̇̃ksi. Klebono žodžiai taip pàveikė minią, kad daugelis žmonių ašarojo. Rašomosios kalbos įtakos nepàveiktas. Tokiomis priemonėmis jų nepavei̇̃ksi. 1I kariuominė jo nepàveikė: koks išėjo, toks parėjo. Nuo tolo [kalbėjo] nabagiukas (kunigas), kad toji šiltinė nepavei̇̃ktų. Tos visos žolės pàveikė tą polypą (polipą), i jis bemat sumažėjo. Giedodami dainuodami mes paveikiame ir atskiras kūno dalis, jeigu skamba skirtingi balsiai. Gerumu mane labiau paveiksi negu barimu. Apskritai galime valdyti žmogų, jei tik sugebėsime paveikti jo jausmus. Kastulio mirtis taip paveikė tėvus, jog visi bijojo, kad ir jų netektų Vileikon vežti. Paveikdavo ne žodžiai, bet ji pati savo asmeniu, savo artumu ir tais jausmais, kurie pamažu kerojosi abiejų širdyse. Įrodymais galima paveikti protą, bet ne aistras.Geruoju ir velnią paveiksi. Aštra kalba nepaveikia, tik suerzina.nepaveikiamai̇̃ Pasileido jauni nepaveikamai̇̃.padaryti neigiamą poveikį: Plaučių vaistai pàveikė širdelę, oro maža. Tas lakstymas ma[n] akis pàveikė – paraudonavo.apsvaiginti: Su juom (degtine) reikia atsargiai – gali pavei̇̃ktie. Gėrimas pàveika – nebė[ra] žmogaus. Kad alutis nepaveiks, arielkytės daugiau reiks.Alus muni nepaveiks, man dar midaus reiksįstengti, pajėgti, galėti: Vaikas nepavei̇̃k risti akmenį. Kad mažas būt, įlupčia įvedus gryčion, ale kai didelis – nebepaveikiù. Kult ti jau susideda: tai kad vienas, trys ar keturi [šeimos] negi pavei̇̃kia iškult. Kai tau bus bloga, kai nebepaveiksi ko, tai tik sutriūbuok šita triūbele – aš pribūsiu [padėti]nugalėti, įveikti, nurungti: Kažin kuris kurį pavei̇̃ks. Katras katrą pàveika, tas i laimė[ja]. Par kiaurą dieną mušdamos negalėjo nė katrie katrų paveikti. A norat karūmenę pavei̇̃kti?. Ai, eikšen, kibkiavos, regėsiam, be tu muni pavei̇̃ksi. Vištos vanagas nepavei̇̃ks, tik mažus paukščiukus gaudo. Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiojo pavei̇̃kti. [Kalnėnai ir žemaičiai] mokės nu pat mažų dienų kaip ginties ir kaip neprietelių paveikti.Daba da speigas pàveika saulę. Girioje medžius žemus ir stambius regėjo nu vėtrų ir audrų nepaveikamus. Šitie švelnūs žodžiai galutinai pàveikė mergą. Jorė atejusi paveika badą, kursai kaipo smakas vis ryja žmonis ir gyvolius.Savęs nepergalėjęs, ydų savo nepaveiksi.nuvarginti, nukamuoti: Pàveikė tas vyras, nebnorėjau nėko, paėdė širdį. Žinai, mušeika buvo, paveikti̇̀ visi buvo. Tie visokie rūpesniai ir pàveika žmogųši̇̀rdį pavei̇̃kti labai įgristi, įsipykti: Tokia grizli, pàveikė mun ši̇̀rdįparvei̇̃kti, -ia, par̃veikėgalynėjantis pargriauti.perveikti 1: Visi jį (vaiką) parvei̇̃kia, bijo eit vienas ūlyčion. Nors mes visi eisim, ruso neparveiksim.O kol tinginio anas neparvei̇̃kia?ši̇̀rdį parvei̇̃kti įpykinti, įerzinti.pérveikti, pervei̇̃kti, -ia, pérveikėnugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu párveikė viens antrą. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale nepárveikė munęs, nepasideviau. Tu visur párveikei aną, i viskas. Vagys párveika valdžią – neteisa žulikų, kuliganų!. Jei kas kovodams pasidės, karalius to vaikus penės, teperveik jis visus. Tuom krauju perveikiu aš visas gaujas velnių. Rankose Moiziešiaus buvo galybė viską perveikianti. Nuėjo ji į virtuvę, norėdama perveikti savo priepuolius.Bus laikas, kad nu jo užgautas ir skausmų parveiktas išpažinsi, jog žmogus esi. Sirgo žmogus, buvo ligos párveiktas. Įsigalėjusi liga ilgai kovojo su jo stipriu organizmu, kol pagaliau parveikė. Šiaip taip su sveikata laikaus, jei karščiai neparveiks. Ans manė degtienę párveikti, ale aną párveikė. Jau ir tave senatvė párveikė. Saulelė plėšės per miglą ir kas kartas karščiau kaitino, bet miglos niekaip neperveikė. Žadėjo į sukaktuves visai neiti, bet smalsumas perveikė – atėjo. Krienas riebumą párveikia.Liga ne boba – neparveiksi.Negaliu pársiveiktipasigalynėti, išbandyti jėgas, susiimti.[Buliukas] pasitiko ne vieną, kuris jam nenorėjo iš kelio trauktis: su tais reikėjo persiveiktieįkyrėti, įgristi; įsipykti: Maži vaikai baisiai pérveikia. Dažni svečiai pérveikia. Seniau marti nueina vyro namuos, sveikatą padeda, visi pérveikia. Teipgi pérveikia su savo kalbom. Ano (karvė) pérveikdavo – gvolto muroja ir muroja. Nognai tie plaukai párveika: lenda i lenda į akis.Karštis labiau pérsveikia nekaip šaltis.išvesti iš kantrybės: Marčios pérveikia sūnus, ir veža tėvus ubagynan. Kad tu ir pérveiki mane su tuo savo verksmu. Perveikei tu mane su savo tuo prašymu. Tavo ašaros ligi kaklo mane pérveikia.Savi vaikai močiai nepérsveikianuvarginti, nusilpninti, iškamuoti: Vaikali, aš jau párveikta, pagalum, vartoma. Juzikės duktė nognai párveikė tą senąją. Vaikai y[ra] párveikę tėvus, nebklauso tėvų. Užspausk tą aradijikę, tėvas párveiktas, pyksta.Ir rasa padaro žemę labai vaisinga ir atgaivina pavytusias žoleles, nuo saulės perveiktas, kad jos savo galvas jau nuleidž.Pársiveikiau bedirbdama. Pársiveikęs su darbais, toks snaudulingas. Pársiveikė su tiek vaikų i mirėsusidoroti su darbu: Jin nepersivei̇̃kia su kiaulėmpersimušti (apie kvapą): Kvapas pársiveikėįtikinti, kad darytų kitaip, priversti kitaip elgtis, perkalbėti: Kaip jis galvo[ja], teip i dirba: jis nepárveikiamas. Kas ją pérveiks, kad sykį užsispiria. Ko nedarė, ir apkuldavo, vis norėjo pérveikt. Mudu ją párveikt eisiva. Nenoria gult [ligoninėn], nu tai pérveikė, paguldė. Nors ir tikinčių tėvų, vaikai jau pérveikti (nebetiki).Pargalėk savi pats ir parsiveik ant tokių tėviškų žodžiųši̇̀rdį pérveiktilabai išvarginti, įkyrėti: Tas nėkšas pérveikė mano ši̇̀rdį. Párveikė ši̇̀rdį tas muno vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos. I šiaip, i taip gali dirbties, tik nepárveik širdiẽsVkš pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, ši̇̀rdį párveiksi i numirsipriversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neparveika ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiupievei̇̃kti, -ia, pi̇́eveikė priveikti 1: Didelis y[ra], neita pyvei̇̃ktipravei̇̃kti, -ia (pràveikia), pràveikėpraleisti kurį laiką dirbant: Tep pràveikiau cielą dieną ir nepriguliau nei kiekįveikti, nugalėti: Gera moteris pravei̇̃ktų – kiek jam tę reikia. Šimts jūsų tur dešimtį tūkstančių praveikti.Kartais ne didelis mažą, o mažas didelį pràveikiaperginčyti, įtikinti: Aš pràveikiau aną, t. y. prastičijauprivei̇̃kti, -ia (pri̇̀veikia), pri̇̀veikėįveikti, nugalėti: Priešą privei̇̃kti. Aš tuoj jį priveiksiù, kad anas ir didesnis. Dvarponių vaikai privei̇̃kdavo kaimiečius. Pažiūrėsim, katras katrą privei̇̃ksim. Aš jo (vyro) nepriveikiù, bijau kliudyt. Toks senis, o sūnų da vis tiek privei̇̃kia. Klebonas pamatė, kad jų neprivei̇̃ks, tų baudžiaunykų. Gražumu viską priveiksi̇̀. Steputis mušė mušė ją (raganą), kol pri̇̀veikė . Ka tokio varložio nepri̇̀veika, ką paskiau bedarys. Cupt už ragų [velniuką], pri̇̀veikiau aną. Ana eidavo liuob par mynes su vyrais grumties, mažai kas aną privei̇̃kdavo. Katinas pri̇̀veikė šešką. Toks čia ir šuva, kad katinas privei̇̃kia. Nu aš nepriveiksiù avinuko . O kieno viršus, to ir kalba platinasi, nurangdama (= nurungdama) kalbą priveiktõsios giminės. (A.Baran). Jeigu patsai save gerai priveiksi, visa kita lengviaus apgalėsi. Štai tau džiaugsmas: priveiksim poną, nebeisim dienų, dar, žiūrėk, daugiau užkraus. Didysai Juras visus priveikdavo mintynio. Koks gi tu bajoras, kad negali bobų priveikti.Kartais Vincas eidavo baimę priveikęs pas Plokštienę žolių. Vargas privei̇̃kia viską: i meilę nugali. Privei̇̃kti savo geidulius. Senatvia visus pri̇̀veika. Musėt negalia privei̇̃kt manęs giltinė. Žmogų viskas gi privei̇̃kia: ir išgąstis, ir karas. Sako, puslitris viską privei̇̃kia. Bet smalsumas priveikdavo, ir jie, visi užtirpę, stypčiodami gretindavos į pirkelę. Mergaitės, miego priveiktos, sugulė.Ir musia jautį privei̇̃kia, kai vilkai sugauna. Basliu velnio nepriveiksi. Devyniuos gaidžio nepriveikia.neprivei̇̃kiamai nepriveikiamai̇̃Ė abu ir suskabino glėbiuose, pradėjo mintis. Niekaip neprisiveikia.peršnekėti: Kitam kaime buvo pagarsėjus labai graži mergina, kuri pasižadėjo eit už to, katras ją ant kalbos priveiktų. Jau kad boba ažsispyrė, tai jos nepriveiksi̇̀ [kalba]. Nepriveiksi̇̀ jos ant šnekos. Uošvė privei̇̃kia žentą [kalbomis]galėti, įstengti, pajėgti: Ar tu priveiksi̇̀ tris pūdus pakelt. Neprivei̇̃kiam suvaldyt, metinis jaučias. Prie kaimo mat didelio kiaules, karves reikia ganyt, nebeprivei̇̃kia mažiutis [piemuo]. Galvijus ganom toli, nebepriveikiù viena vedžiot. Musios uri uri, nepriveiksi̇̀ išmušt. Jei tiktais nepriveiki̇̀ užlėkt [karvėms iš priekio], tenajos jau kas negerai, nu tai tuoj su tom ašarom ir ginamės. Nebepri̇̀veikė rudenį sutvarkyt linų. Elžbieta do privei̇̃kia nueit ant Vaškus. Aš in krautuvę nepriveikiù nueit – sunku, jau senybė. Anas led pri̇̀veikė jį išstumt iš vežėčių. Par dieną nepriveikiù būt nevalgius.Pušinę šluotą užsimauni ant pagaikščio, iššluostai [duonkepę krosnį], jeigu da galas juodas, tada duona neprivei̇̃kia gražiai kept.Lenk medį, kol jaunas, paskui nepriveiksi. Lenk vaiką, kol priveiki̇̀. Lenk medį, kol dar prilenki, bausk vaiką, kol dar priveiki.įstengti (suvalgyti): Vienas nepriveiksiù tokio bliūdo košelienos. Kad nepriveiksi̇̀, šuniui ataduok.Nusipirkau silkių, nepri̇̀veikiau suvalgyt, sugedo, išmečiau. Aš tų barščių nepriveiksiù išvalgyt. Da nepriveiksi̇̀ išgert, kiek man to gėrimo yra.Dabar liepė atnešt skrynelę mėlyną. Iš tos rijo rijo [ponas] piningus, bet nebepriveikė.įstengti sutvarkyti, suvaldyti: Vaikas didelis, išdykęs, nepri̇̀veikiu. Neprivei̇̃ks mūsų karvės niekas. Kumelio nepri̇̀veikė ir nudvėsė nuo plaučių uždegimo. Musios priveikti labai vargu.įstengti, pajėgti padaryti, padirbti: Visų darbų nepriveiksi̇̀. Jeigu aš nepriveikiù, aš nedirbu. Viena mašina nepri̇̀veikė, tai dvijai traukė.Šernai privei̇̃kia net tvoras.Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks.Jau mes labiau pri̇̀sveikiam.susidoroti: Neprisiveikiù su darbaisdaug pridirbti, pridaryti: Viskas, kas čia matosi, jos pri̇̀veikta. Jau jos pri̇̀veikta, tegu vaikai veikia.Jis tiek priveiks, kiek šuva priverks.pabaigti atlikti, padaryti: Čia darbų nepriveiksi̇̀, vieną dirbi, dešim laukia. Darbo nepriveiksi̇̀, darbas žmogų priveikia. Priveikė darbus, i amen. Privei̇̃ksu: jau greitai sviestas pasidarys, grūdukai rodosišdirbti, paruošti sėjai: Aš išmokysiu žemę priveikti, kad užderėjimas būtų geresnisprasimanyti (pinigų): Tai, Dievuliau! Iš niekur skatiko nepri̇̀sveikia – negali sau autuvo nuspirkt!privarginti, prikamuoti, prialsinti: Jis mane pri̇̀veikė su tuo darbu. Ale tik jau tas senis vaiką pri̇̀veikė [darbe]. Jis mane priveikė ilgoms pradalgėms. Judrybė, pašėlybė vaiko: dešimties metų visus pri̇̀veikė – kas būs toliau. Musys tavi pri̇̀veikė, kad teip ankstie atsikėlei. Taip mane priveikei, kad aš suvisu į durnių pavirtau.Tiktai tie mokslai pri̇̀veika, kol į tą galvą sukala. Prỹveikė senūsius tie spragelai. Liga žmogų šarpiai pri̇̀veika. Teip silpna širdis – tatai ta gavėnė privei̇̃kusi buvo biškį. Kiek liuob privei̇̃kti tos pjūtys: pjaus paširdžius. Linai privei̇̃kdavo, anie darbo priimdavo daug. Dėl sniego stokojimo yra šioj žiemoj kviečiai visai nušalę, o rugiai ir didžiai priveikti yra.1Teip prisi̇̀veikiau, kad bos bos parėjau. Prisi̇̀veikė bemokydamos, dabar ėda daug. Prisi̇̀veikėm baisiai su tais grioviais. Kitą metą neprisivei̇̃ksi gal tiek: mažiau žemės būs.Teip liuob prisivei̇̃kti rugius pjaunant, kad abim kojim liuobu lipti į lovąpakankamai, daug barti, uiti, ėsti: Kiek ta uošvėnelė yr[a] muni privei̇̃kusi, negaliu ir pamislyti. Jo nėkas neprỹveikėpriversti, prispirti, prispausti: Privei̇̃kti, prispirti. Aš jį privei̇̃ksiu. Kai jį priveiki̇̀, tai atiduoda. Su lazda pri̇̀veikė i jį. Nu ką gi, klebonas buvo pri̇̀veiktas čigono ir turėjo atšaukt savo tokių nuodėmių atpirkimo paskyrimąsuvei̇̃kti, -ia (sùveikia), sùveikėatlikti, padaryti: Nieko aš ten nesùveikiau. 1Da nieko nesùveikiau, be pinigų einu namo. Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojamįveikti, nugalėti: Nesuvei̇̃ksim mes jo, labai stiprus. Ne tau mane suvei̇̃kt!.Duoda valgyt, ko nereikia ir ko pilvas nesuveikiaįstengti, pajėgti: Led sùveikiau nudirbti. Sakau, gal čia ne auses, ale protas nesùveikia paimt, ką jis sako.1įstengti suvalgyti: Toks didelys tas obūlas – nebsùveiku. Ar suveiksi kiaušių tuziną?.Duonos nesùveika, jau pyrago gedau[ja]suvarginti, nuilsinti, nukamuoti: Aš kritau nuo vežimo, o tai tas mane sùveikė didžiai. Sùveikiau savi kestes su šiaudais par kūles benešdamasusiderinti; prisitaikyti: Visi žmonės, tik ne su visais gali suvei̇̃kt.imti veikti: Suveikė automatinė kontrolėužvei̇̃kti, -ia, ùžveikėuždirbti, užpelnyti: Ką ažùveikia berniukai, mumim gana, užtenka viso. Senas neažuveiksi̇̀ pinigo. Ažuvei̇̃kt neažveiksi̇̀ nieko. Neažuvei̇̃ksim – nevalgysim.Dar anas eina darban, tik sau ažusvei̇̃kia.įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia – kuris kurį užvei̇̃ks?. 1Žmogus viską užvei̇̃kia. Kiaunės sudrasko visus gyvuliukus, katruos tik užvei̇̃kia. Zėbrą užveikia tik vienas liūtas, o nuo visų kitų skernagių jis lengvai atsigina. Mat kad jaunas Stasiukas vigrus: anė kaip aš jo užvei̇̃kt negaliu. Nė tas tą, nė tas tą neužveikė – viensyli abudu. Kad kas kieno valgytą kąsnį paėmęs suvalgo, tai tas tą užveiks.Mes gi įsitikime, kad pajėgos išminties ir turto, susidėjusiu į bendrystę, užveiks žydus, ir tuomi veikiaus, juo mažiaus randasi pas žydelius išminties ir piningų. Naujieji giedoriai užveikė.Kai susiima, tai neužsivei̇̃kia. 1Vėlėsi kuris kurį užsiveikdami. Veselninkai nebešoka, bet žiūria į tuos [muzikantus] ir juokias: tegul, katras katrą čion užsiveiks.peršnekėti: Jos niekas neužvei̇̃kia – baisus liežiuvis. Da mat negimė, kas ją an kalbos užveiktų̃1įstengti, pajėgti: Nebegalim, neužvei̇̃kiam karvutės nė pamilžt, nė pašert. Vienas neužvei̇̃kia kiaulių suvaryt.įstengti padaryti: Kad nebeužvei̇̃kia tų darbųprivarginti, prikamuoti: Ùžveikė [darbai], turėjau gultis gulėt.Ažsi̇̀veikiau visądien [dirbdama]. Turi bendrą knygynėlį, kuriuo visi naudojasi ir skaito neužsiveikdami
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas