Veizėti
Veizėti reikšmė
Žiūrėti žodį "veizdėti"Žiūrėti žodį "užveizėti"Žiūrėti žodį "apveizdėti"Žiūrėti žodį "apveizėti"Žiūrėti žodį "atveizdėti"Žiūrėti žodį "įveizdėti"Žiūrėti žodį "suveizėti"Žiūrėti žodį "išveizdėti"Žiūrėti žodį "įveizėti"Žiūrėti žodį "nuveizdėti"Žiūrėti žodį "paveizdėti"Žiūrėti žodį "perveizdėti"Žiūrėti žodį "praveizėti"Žiūrėti žodį "priveizėti"Žiūrėti žodį "priveizdėti"Žiūrėti žodį "suveizdėti"Žiūrėti žodį "užveizdėti"stebėti, sekti akimisdomėtis kitos lyties asmeniustebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmusbūti matomampraleisti šviesą, persišviestiapžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatąieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėtipažiūrėtiilgai žiūrėtiiki valios patirtiatsižvelgtiatrodyti(su neiginiu)neįstengti visko pamatyti, sužiūrėtiįžiūrėti, pamatytiįsitraukti veizėtiįsimylėtigalėti, įstengti matyti, įžiūrėtiatrodytisuvokti, suprastiišrinkti bulves iš po kero, išurvinėtižiūrint pasiekti kokį rezultatąkurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugytipajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugotiatsižvelgti, paisytižvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarintiįsižiūrėti, pasirinkti (merginą)įstengti prižiūrėti, nusaugotinugalėti žiūrėjimunumatyti, pasirinkti tinkamą (laiką)užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniunumatyti, išburti, atspėtiatrodytisužlugtistebėti (kieno elgesį, veiksmus)prižiūrėti, aptvarkytipasaugoti, paglobotiparūpintiparodyti dėmesį, padėtimintyse peržvelgti, prisiminti, apmąstytipermesti akimis, peržvelgtinuodugniai apžiūrėti, aptikrinti (ligonį)visą peržiūrėti pasklaidant, ką ne ką perskaitantilgu žiūrėjimu sugadinti, nusilpninti, nuvargintiveizėjimu įveikti, nugalėti, nurungtiprastai pamatyti, apsirikti žiūrintneapsižiūrėti, suklystipradėti matytigalėti, pajėgti žiūrėti, matytipraleisti kurį laiką žiūrintpraleisti nežiūrint ką rodomą, nepamatytiveizėjimu pralenktiilgu žiūrėjimu paveikti, dažnais žvilgsniais lyg prasiskverbtipajėgti prižiūrėti, patvarkytiparinkti bulvių iš po keroapleisti, neprižiūrėtidaug matyti, prisižiūrėti, patirtižiūrėti, stebėtiatsižvelgti, paisytigalėti, įstengti gerai matytiapžiūrėti, patikrintisužiūrėti, supaisytinuvažiuoti pražvalgoms, susitikti prieš sužieduotuvessusižvalgytiužsižiūrėti, užsižiopsotiiš anksto numatyti, paskirti kokiam reikalui (?)
Kalbos dalis: sangrąžinis
Kirčiavimas: veizė́ti
Veizėti sinonimai
antveizėtiapveizėtiatveizėtidaveizėtiįveizėtiišveizėtinuveizėtipaveizėtiperveizėtipieveizėtipraveizėtipriveizėtisuveizėtiužveizėtibeveizintbesiveizintpryveizėti
Veizėti frazeologizmai
baltomi̇̀s (iš baltõs) veizė́ti(s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys. Ko tu taip baltõms véizi į muni?. Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõsį aki̇̀s véiza arti̇̀ (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į aki̇̀s véiza. Jau smertis yr į aki̇̀s veizė́jęsį bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgųį kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęsį (kieno) rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósękreivà akimi̇̀ (kreivomi̇̀s akimi̇̀s) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi?. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti.nė̃ skersà akimi̇̀ (nė̃ skersomi̇̀s, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą. Kiti nė̃ skersomi̇̀s nevéiza. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęsper akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čiasper dúoną dúonos veizė́ti nepasitenkinti tuo, ką turi.per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkįantveizė́ti užveizėti 1: Kunegų darbas buvo šventas vietas gerbti ir antveizėti. Vadinos kūrėjaičiai, it būtų kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir svietuo teisybę attiesėapveizė́tiapveizdėti 1: Važiuosu numie apveizė́ti, kaip čia kas yra. Apveizė́jo drabužius, iščiupinėjo muno viską. Anie apveizė́jo tus kiaušius, suskaitė. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio. Apveizė́siu visur, apčiupnosiu tą [perkamą] karvę – papilvę, tešmenį, visur. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijūnas. Dabar eina, anie eina apveizė́dami tus altorius. Teip vienu čėsu karalius važiuojąs po karalystę apveizėti savo žmonių – be nėra nulupamys nu ponų. Eikite, apveizėkite darbus Viešpaties, kokius padarė stebuklus.Apsiveizė́ti nueitu [į tėviškę], ale nereik i širdies graudinti. Apsiveizė́jo, ka jau nebtura piningų. Girioje uogauti reikia gerai apsiveizėdamos, kad gyvatės neįkirstų. Vieną vakarą nuejov vedu, apsiveizė́jov vietą. Aš tankiai ejau lauke apsiveizė́ties, kur aš eiti turėsu. Katuogė dideliai pavojinga kiaulėms: neapsiveizėjai šerdamas su buroklapiais – ir kiaulė gatava. Zuikis apsivéiza, iš krūmo į kelį išbėgęsapveizdėti 3: Apveizė́k, seną už seną laikyk. Nėr ans teip švakas: jau i apei numus pavaikščio[ja], i gyvolius apveiza. Vaikams reik, ka anus kas pašertų, apveizė̃tų. Visus priima, visus vargdienius apveiza. Viską reik apveizė́ti – nelaikysi kaip laumės laužą. Ar jau apveizė́jai paršelius, ar iščystijai (išromijai)?. Jonis nuejęs apveizėti savo arklelio. Jei to nedarė, neapveizamos ir neapkentamos savo gyvatą bengė.Būk, kol gali apsi̇̀veizėties, o jei ne, keliauk sau (mirk). Negali savęs apsi̇̀veizėti – kam i begyventi. Reikėtų laikyti [gyvą] žmogų, kol apsivéiziapveizėti 4: Aš negaliu viena tokią šeimą apveizė́ti, dirbk ir tu. Zygmuntas karalius apveizėjo visu kuo Plungės numus Dievo. Šiandieną patys (lietuviai) tapė svetimų valdomys ir nu visų neapveizamys. Jis pasimirė apveizėtas visomis patiekomis religijos.Ligonis pats tura apsi̇̀veizėti (pasirūpinti ligos eiga, laidotuvėmis ir pan.). [Reikia] teipojaus apsiveizėti sakramentu paskutinio patepimoatveizė́tipažiūrėti: Atrasi žmogaus kaukolę ant kapais, ėmęs veizėk, ką tu pamatysi. O dabar iš antros pusės atveizėk.ilgai žiūrėti: Atsiveizėk, mergelė, kaip dreba rūtų šakelė. Lovelė[je] gulėjau, saulelė tekėjo – į vainikelį atsiveizė́jau . Bandelės ieškojau, graudžiai ašarojau. Saulelė tekėjo, į ašareles atsiveizėjauatveizdėti 2 Aš tik tui tui [vilkui], ale atsivéiza atgaliau, nebėga greitai. Tokį pamatė gyventojį, kad dar paskuo atsiveizėjo.Metęs viską išejo į Ameriką, nei atsiveizė́ti nebatsiveizė́joatveizdėti 3 Atsiveizė́jo [merginos] gražių akių greitai, kaip pamatė, kas do par gegutė. Gražus, atsiveizėti negal. Čia yra tatai gražybė (puokštė gėlių) nemieruota – atsiveizė́ti negal. Atsiveizė́k, paniolale, šį paskuojį vakarelį .iki valios patirti: Kol vyrą gauna, galus daros (labai stengiasi ištekėti), o kaip greitai tos laimės atsivéiza!. Katilas bėga, vaikas rėka – atsivéiza tos laimės [ištekėjusi]atsižvelgti: Valdžia neatvéiza į žmogų.Į tavo vargus atsiveizė́damas duosu tau bagotą bobą. Atsiveizėk, prašom, pone, ant tų tarnų tavo (= į tuos tarnus tavo) atrodyti: Visokių žmonių: vienas atvéiza jaunas, gražus, kitas senas. Ana toki daba štarki atvéizaatveizdėti 5 Saulė leisdamos atsiveizė́jo – rytoj būs pagada. Saulė leisdamos atsiveizė́jo pro debesį – būs bjauri̇̀. Atsiveiza saulė toki baugi, nusigaisrėjusi. Teip i tuokart saulė atsiveizė́jo raudona, graži. I saulė atsivéiza, i lyna. Vakaruose, pakraštyj debesų, raudona saulelė leisdamos atsiveizėjo×daveizė́ti (su neiginiu) neįstengti visko pamatyti, sužiūrėti:Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsiįveizė́tiįžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizė́jom bažnyčios bones. Aš neįveizė́jau, kas buvo. Tamsi, ar ką įvéizat rašyti – meskiat!. Įveizė́jo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizė́ti to panašumoįveizdėti 1 Ka įsivéizu, pamatau, žinau, kas i kaip. Aš įsiveizė́ti liuobu i dirbti teip, kaip ana dirba. Įsiveizė́jau, pažinau vagį. Senės turam gerai įsiveizė́ti į [naujus] piningus. Įsiveizė́jau – tikrai muno skarikė mėčiojas. Įsiveizėkis, mergele mano, kai trauk šėmi jautukai!. Vaikai, ing vyresniūsius įsiveizėdami, tą patį vėlesniu laiku sekio[ja], kad daugiaus o skaniaus valgyti.įsitraukti veizėti: Kaip įsivéiza [rašto žmonės] į raštus, ir nebmato. Pri to televizoriaus įsivéizam, įsiblūdijam.Įsiveizė́jai kaip karvė į naujas karkles.įsimylėti: Gera vaikas buvo, įsi̇̀veizėjo į tokį – nė šioks, nė toks. Įsi̇̀veizėjau aš tą mergę – palikau kaip pamišęs. Įsivéiza į kokią mergą, kaip ne tie vaikesai: už pirščiukų susiėmę eina. Įsiveizė́k tu mun į tokią kikimoriją!.Įsiveizė́jo kaip driežas į gegužę, neina nė nu šaliesgalėti, įstengti matyti, įžiūrėti: Aš dar įvéizu, munęs nepaimsi. I skaitlių nebįvéizi – dideli kaip avino galvos. Neįvéizu aš tų naujų centų, gal apgauti muni. Piningai maži, senam sunkiai įveizami̇̀. Jei tako nebįvéizi, nebapsikopi, kam i begyventi. Tamsi̇̀, nėko nebįvéizu. Nėko nebįvéizu, apaksu kaip sena varna. Ar įvéizi [fotografiją]?. Anku, nebįvéizu i televizoriaus.Kaimynai i par sieną įvéiza.Turi įsi̇̀veizėti atskirti, kitas [vaikis] i kasą susirišęsatrodyti: Įsiveizėjo, kad lys septynių brolių miegtamąją dieną, o nelijo nė lašosuvokti, suprasti: Rasi anie dar protą įgaus ir įveizės, kad pryš visą svietą yr paikystė krygį pradėtisuveizėti 6.išveizė́tiišveizdėti 1: Elena išveizė́jo visas kningas – nėr tos vardo dienos. Išveizė́jo, išvartė visus pašalius ir nerado. Išveizė́s iš visų pusių, iškratys, tada pirks. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo rūmus kunigo rasti. Reik pirmu išveizėti, bene pragaišo koksai keras. Jūs turiat kuo metu noris patys jį (bitiną) išveizėti, tai paskui tarp tūkstantės kitų bičių tujaus pažinti galėsiat.išrinkti bulves iš po kero, išurvinėti: Išveizėtos bulvės, jau kastosišveizdėti 3: Muno akimi tu išvéizi sveika. Koks buvo gražus žmogus, jaunas išveizė́jo. Kaip cigonės išvéiza su tais ilgais sijonais. Koks ans išvéiza – tokio nesu matęs. Koks tas žmogus yra ir koks ans išvéiza?. Tai išvéizia gražiai!. Anos (jos) girnos kiteip išvéiza. Jūs jau žinot, kaip ji (bičių motina) išveiza. Vasarojas labai menkai išveizi. (Bs). Sakė žmonės, jog seniau kaimas išveizėjęs tvarkus. Išveizi, it nuodų būtų atsigėrusi.Ne vienas it angelas išvéiza, o savo širdė[je] žaltį slepa.Išveizė́jo, ka gausiam lytaus. Įpilsiu tuodu šėpeliu į siaurą žaką, tai išveizė̃s da pilnas saikas ėsąs. Mun išveiza, Leinė yr senesnė. Man išvéiza, kad ji sirgo tridšium šeštais (trisdešimt šeštais metais). Munie išvéiza, nėko iš to nebūs, vaikeli. Mun taip išvéiza, ka būs lytaus. Išvéiza munie, ka blogai būs.Da tu jauna dideliai išsivéizi.Skurla toks, nuruopėjęs, surembėjęs, o ir tokiam maž išsiveizėjo septyniasdešimt metų (apie norėjusį šimtą metų išgyventi) įveizėti 1: Aš neišvéizu, nekirpsu – bijau įkirptižiūrint pasiekti kokį rezultatą: Veizėk, a gerai [susiuvau]? – Gerai, gerai – ką čia išveizė́si!. Veizu veizu – nėko neišvéizu.Čerapakas kiaušius išvéiza (bežiūrėdamas išperi) kurį laiką prižiūrėti, globoti, slaugyti: Penkius metus išveizė́jo i numarino gražiausiaipajėgti prižiūrėti iki galo, išsaugoti: Tu veizėk aną. – Ką ten išveizė́si, ne mažas vaikas yra. Kas ten išveizė́s tus vaikus, ka anie neklauso. Jeigut ans (vilkas) įsilenda į krūmalį, tu neišveizė́siatsižvelgti, paisyti: Nebišveizėsi pigumo, reik pirkti. Kumet priejo, tumet i pasėjėm [bulves], nebibuvo kumet beišveizė́ti [, kokia buvo mėnulio fazė]išveizdėti 5: Apstoję Linkai ir Rimeikiai ėmė melsti, kad ir jų [avilius] išveizėtųžvilgsniu paveikti, pašalinti iš gyvųjų tarpo, numarinti: Jei neužspauda akies, nū́mirėlis išveizė́ti kitą galia. [Numirėlio] akis veiza – ką ir išvéiza. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstėnums, žmonys, atejusys į budynę, sako: tas numirėlis išveizės dar du to butonuveizė́tinuveizdėti 1: Gero būdo vaikis, kaip nuveizė́jau. Aš jau nuveizė́jau, kad iš anų pora pagal Dievo norą. Nenūveizė́jo i skyrė tokį nevėkšlą dirbti. Nūveizė́s ir išves parubežiniai žmonys [bėgančius į Ameriką] par rubežių. Turi̇̀ akį, nuvéizi, kas kam tinka. Nuveizė́jo, ka gaspadinė nemato, i išnešė saują plunksnų i paleido pavėjuo. Nuveizėkiat, ar tiesiáu stova kryžius, į duobę įleistas. Reta diena, kad aš nepravažiuočio: langelius nuvéizu, o neįeitu pri tavęs.Jau buvo ciela pana, kad mirė, tai kol nuveizė́jom (nugailėjom), ir širdis ką neparplyšo.Nusiveizė́jau ir pabėgau, arklį ruskiuo palikinas. Nūsiveizė́jo, kas kur, ir apvogė. Nusiveizė́k, iš kur pempė išlėkė, ir atrasi anos kiaušius. Nusiveizėjęs nustūmęs ją į jūrąįsižiūrėti, pasirinkti (merginą): Laikas, seniai laikas, ką gi tokią nuveizėjai? Ar šiek tiek pasiturinti?.Parejo iš karūmenės, nusiveizė́jo mergikę i paėmė. I nusiveizė́k tu mun tokią motrišką, ka nė pačiam paveizėti, nė kitam parodytiįstengti prižiūrėti, nusaugoti: Argi gali tokius vaikius, mergas nuveizė́ti? Iš paskos jug nesekiosi!nugalėti žiūrėjimu: Ka kas į muni veiza, ir aš į aną veizu – turu nuveizė́tinumatyti, pasirinkti tinkamą (laiką): Būk, motin, rami: jei turi ką sakytie vyrui, tai sakyk, nuveizėjusi laiką, be keiksmo ir riksmoužburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Tūlos motynos bijo savo vaikus rodyti, kad nenūveizė̃tų. Parodžiau savo paršelius anam žmoguo, tie nebė́da – nūveizė́jonuveizdėti 3: Aš nuveizėjau tyrus laukelius ir nurymojau nendrių tvoreles.numatyti, išburti, atspėti: Į ranką paveizėjusi, cigonė nuveiza ateinančius daiktusatrodyti: Kaip muno žentas tamstai nusiveizėjo? Ar gražus?sužlugti: Jei ūkės neveizė́si, greit nusiveizė́sipaveizė́ti paveizdėti:Aš jau i paveizė́ti į tave nebgaliu. Aš pavéizu iš paniūros i neinu pri stalo. Pavéiza pavéiza kaip par maurus (apsiblaususiomis akimis) vaikas. Ka susiraukė tiek keistai, paveizė́jo mun teip į akis tiesiai. Ne taip pašnekėjo, ne taip paveizė́jo [marti] – visokios bėdos. Ka paveizė́s [blogų akių moteris], tie gyvoliai i susirgs. Gudrios tos senės: pavéiza – žmogų kaip švieste paršvieta. Paveizė́k, kaip čia gražu. Paveizė́k, tėvai, į ką ta vaiko murzelė bė[ra] panaši. Paveizė́ti motriška kaip reik, o vėžys. Tas dangtis paveizė́ti dideliai didelis. Prastą dieną nepaveizu į uogas nė veizėte, tik šventą išbėgu pauogauti. Ta motina nekenta anos i paveizė́ti. Dabar nebnoriu tų savo namų ne paveizė́ti. Aš į aną nebūčio nė paveizė́jusi. Pavéizam – nėko neišmanom. Paveizė́ti krūmas (stiprus), ale jėgos neturiu. Ryto metą paveiza į pakriautę – nebėra mėsos. Ans gera paveizė́damas. Kaip būs vakarelis, ta (tai) tujau ans ir ateis paveizė́ti. Tretį kartą paveizėjau – vainikelis supelėjęs. Atsisukęs paveizėjau ant savo mergelės – tebstovinti, tebverkanti pas žalią gojelių . Atsikėliau rytmetelį, paveizėjau pro langelį. Pakelu galvelę – beskaustanti, paveizu pro langą – beauštanti . Mano mergelė maloni kalbėti, graži paveizėti (paveizdėti), liemeningo augumėlio . Ka pradėjo daužyties, baisu paveizė́ti. Šopagų padai atvimpa, gailu paveizė́t.Ale tik saulė paveizė́jo į langą, pūrkš i nebliko tų [šalčio] kvietkų.Ant akių paveizėjęs sveikatos neklausk. Paveizė́k pirma į savo añtį, o paskuo į kito. Puiki puiki panelė, kas paveiza, tas ašarojas (svogūnas). Puiki panelė. Kas į aną paveiza, graudžiai apsiverka (svogūnas). Graži graži panelė, paveizant reik verkti. (J.Jabl).Pasiveizė́k važiuodama, kokios tos trobelės. Kad eis teip vaga pilna [plukdomi medžiai] – gražiai būs i pasiveizė́ti. Aš misliju, reik mun bėgti paveizė́ties. Nepasiveizė́jo, nepasistebėjo i papuolė po mašinos. Nesuvoka ligos [jauni gydytojai], pasiveizė́dami į knygikę vaistus rašo. Aš pastovu, pasivéizu kaip [paršiukai] ėda. Seniejai liuob eis pasiveizė́ti, jauniejai pasišokti. Pasivéiza piktums – bijau marčios. Pasi̇̀veizėjau – burna vienos piešos. O kur tu buvai įlindęs? Pasiveizė́k, koks tu besi!.stebėti (kieno elgesį, veiksmus): Pečius traukau, ka pavéizu, kaip daba dirba.Tepasivei̇̃zie, kaip žmonys gyvena i teemies protoVažiuosu nors priš smertį Vilniaus paveizė́ti. Atvažiavo tamstos (ligonės) paveizė́ti. A žinai, kas čia?. Eisu paveizė́ti: sako, apsirgo. Kelkiat, panos, paveizėkiat, ko loj ruds šunelis . Eisiu laukan paveizė́ti, koks vėjelis puta. Ką tik ketinau eiti prie jūsų paveizėti, bene išdvėsėt. O ka dega žiuburys, reik eiti paveizė́ti, kas ten ką dirba. Ka tu nueisi į peklą, paveizė́k, kaip y[ra] ponams . Buvau į savo tėvynę nuvažiavusi paveizė́ti.Pasiveizė́ti eikiav į sodnelį – muno diegtas. Sako [Vaižgantas]: – Šiandie atejot pasiveizė́ti, koks tas nau[ja]s klebonas, koki ano nosė yr. Eisime pasiveizėt, kokia mano gaspadorysta. Vyriškas da pasivéiza, pagalvo[ja], o boba – e….Jug karvė ne višta, nepaveizėsi, ar su kiaušiuŠėmmargei paveizė́k stipresnį sietą, ka nenusitrauktum.Kitą vietą vėl pasiveizė́jau, vėl ten nuvažiavom su valteprižiūrėti, aptvarkyti: Vaikali, a paveizė́jai karves?. Myliamos karvelės: pavéizam, pamyliam geru kąsneliu. Arklį paveizė́suos, viską, o tu galėsi apsišerti tas kiaules.Arklius pasivéizu i miegtu. Pavéizas [daržus], i užauga. Vedi paveizė́svos [, ar nesusišlapinęs vaikas], eikiatav judu mokyties.pasaugoti, pagloboti: Paveizė́k, ka vaikas į šulnį neįkristum. Sakom, reiks jau pakeravoti, paveizė́ti.Vaikai kitas kitą pasivéizaparūpinti: Nei ans anai medžio paveizė́jo, nei teip ką padirbo.Kas vasarą ugnakuro nepasivéiza, tam šalta žiema. Žalnierius pasiveizėjo (susirado) dar du draugu.Pasiveizė́k aple savi, ne aple muni.parodyti dėmesį, padėti: Paprastas žmogus vargsti kaip musis, i ka tau tie didiejai paveizė̃tų – tik šampanus trūbijapaveizdėti 4: Kas bepavéiza į savi: velkas i senės strugus [drabužius], i gan.Reik žmoguo pasiveizė́ti į savi (per daug nesididžiuoti, neperdėti savo vertės renkantis žmoną ar vyrą). Pasivéiza (apsižiūri) vyrai, imdami mergą, by kokios neema.Žmogus į savi nepasivéizas, kitas tiktai velniasį stiklẽlio dùgną paveizė́ti gerti svaigalus: Visuomet buvo linksmas ir dažnai mėgdavo į stiklelio dugną paveizėtipérveizėti perveizė́tiperveizdėti 1: Párveizu, kad atminčio, kame lopų kokių yra. Atvažiavo kamisija párveizėti, partikrinti. Veizi párveizi svetimam duodamas, i vis ką išranda. Popiežiui liepant visu visą Varmijos vyskupystę parvažiavo ir parveizėjo kaipo popiežiaus pasiuntinys. Teip pat tankiai turi parveizėti, ar nerados plyšės kamine, kakalėj, o parvis sienose, kur ugnavietė yra. J. Boduėnas de Kurtenė, kada tik buvo Kazaniuje spaudinant dainas, visados parveizė́davo drauge su manimi kožną lakštą korektūros. (XVpsl.). Zosė net tekina laksto, kožnai bobai padeda, parveizi.Pársiveizėties ateita visi į jaunojo gyvenimą.mintyse peržvelgti, prisiminti, apmąstyti: Parveizėk save, kaip apsiejai kožnoje valandoje par visą dienąpermesti akimis, peržvelgti: Žvilgt párveizėjo – i mato, koks žmogus. Sakydavo, kitas tura tokias akis: párveiza – ir nesekas tas daiktasnuodugniai apžiūrėti, aptikrinti (ligonį): Párveiza, paršvieta, jei sveikas – ir į karūmenę. Párveizėjo muni, išlankstė – sveikavisą peržiūrėti pasklaidant, ką ne ką perskaitant: Visus laikraščius turu párveizėti, parsklaidyti. Nebnoru to laikraščio, párveizėjau ir išskaičiau šmotą jauilgu žiūrėjimu sugadinti, nusilpninti, nuvarginti: Veizėtos párveizėtos akės, jug aš devintą [dešimtį metų] žengu.Tiek metų, pársiveizėjusios akėsveizėjimu įveikti, nugalėti, nurungti: Mes buvom susilažinę, katras katrą párveizėsmapraveizėti 6: Senoji matušėlė šį vakarą ir langelius parveizėjo, kur buvusi šoks pri lango, apsidairys po trobelę, šėpelę pravers, pasižiūrės, nuo puodelio museles nubaidys ir – vėl žiūri pro langąprastai pamatyti, apsirikti žiūrint: Pársiveizėjai, taip nebuvo. Bene tu pársiveizėjai – negalia būti dvidešimt penki šilumos. Pársiveizėjau: ne du buvo, vienas.neapsižiūrėti, suklysti: Ei dienos, dienos, ką aš jauna padariau: persiveizėjau, žvejuką suderėjau.pieveizė́ti priveizėti:Aš aną pyveizė́jauPysiveizė́jo visokių juokųpraveizė́tipradėti matyti: Jau akimis praveizė́jo [žąsiukas], gal nesprogs.Įsiveizu – prasivéizu, o taip kaži kas užkremta. Esu prasiveizėjusi ir matau verpti betemstantgalėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Užpūliavo akys vaiko – nebipravéiza. Pats vos bepraveiza, mirs veikiai.Akės skausta, rytą neprasivéizupraleisti kurį laiką žiūrint: Visą dieną į tuos stebuklus prasiveizėjaupraleisti nežiūrint ką rodomą, nepamatyti: Nežinot i pravéizat visas [televizijos] naujynasveizėjimu pralenkti: Į tolumą munęs nepraveizėsi, muno šviesios akysilgu žiūrėjimu paveikti, dažnais žvilgsniais lyg prasiskverbti: Kada lauku, kada lauku – galėjau i langus praveizė́ti!. Nei pakarti, nei paleisti – langus praveizėjome. Lauka [vaikai motinos], tą pusę pravéiza, kol parvažiuoju. Mažne tą pusę praveizėjau tavęs belaukdamas. Lygiuosius laukelius aš praveizė́jau, kol savo martelę aš paregėjau.pajėgti prižiūrėti, patvarkyti: Senė praveizė́s dar visus vaikus, dar nemirsparinkti bulvių iš po kero: Eik bulvių praveizė́k pietumsapleisti, neprižiūrėti: Praveizė́ta, smirda meisikėaki̇̀s praveizė́ti labai ilgai įtemptai žiūrėti ko laukiant: Akis praveizėjau belaukdamas. . Ir akes praveizė́jau – kur buvai užvirtęs?!pro šãlį praveizė́ti abejingai stebėti, nereaguoti: Aš pro šãlį pravéizu – nėko nesakau [už vaikų kvailiojimą]priveizė́ti pryveizė́tipriveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizė́tas, išpucytas, viskas kaip reikiant. Vyrą turi priveizė́ti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai. Senis apiplautas, privéizamas – marti aptvarko. Papunis liuob dagios skalas i priveizė́s šeimyną, kad dirbtų. Lakštuos, čiulbės: – Babulel, babulel – i priveizė́si [provaikaičius], supsi. Turi vaiką – reik priveizė́ti. Nepriveizė́ti vaikai visai pasiunta, nesušnekami. Vaikai, labiáu mergikės, buvo priveizė́ti, ka iš kelio neitų. Kaimynų paprašiau, kad priveizė̃tum [gyvulius]. Da reik tus veršiukus priveizė́ti. Muno tėvas buvo apiekūnu pridėtas, ans turėjo priveizė́ti tą žemę. Kas čia dabar privéiza bažnyčią?. [Perdėtinis] išsiuntė į Žemaičius vieną zokaninką, kad koplyčias su klioštoriu statant priveizėtum. Kalti jau ir kunigai, kad nepriveiza ir neragina, idant kožnas turėtų bažnyčioje „Šaltinį“. O čia vis reik sugaišti su vaikais, tai pečių priveizėti. Gerai priveizimas veršiukas greit į bulių išauga. Anais laikais buvo tvirtos kainos, priveizė́ta buvo.Nėkas nepriveizė́s, jei tamsta pati neprisiveizė́si. Vyriškuo viskas tinka, o motriška turi̇̀ labai prysi̇̀veizėtidaug matyti, prisižiūrėti, patirti: Visako primatęs, priveizė́jęs – geras vaikiukas.Nu jau jomarke šiandien prisiveizė́jom visko. Par amžių esu prisiveizė́jusi visako, ne naujyna!. Nuvažiuoju pas vaikus, prisivéizu visako iš tos radijos, kur kiną rodo. Ten tokių baisybių prisi̇̀veizėjau. Da spėsi i tas kelnes prisi̇̀veizėti, nesistrošyk [ištekėti]žiūrėti, stebėti:Priveizė́sam, kas juoksias paskutinis. Ko akimis nepriveizėsi (nesaugosi, neprižiūrėsi), tą kišene užmokėsi. Ko su akimis nepriveizėsi, tą su kišene užmokėsi.priveizdėti 3 Prisivéiza iš vaikų i dirbas. Būkiat patys [tėvai] geri, vaikai prisiveizė́s, ar (irgi) būs geri. Prisiveizė́s anų vaikai, anus irgi stumdys senatvė[je] dar labiau. Eik ir prisiveizėk į skruzdėlių kupstą ir mokinkis teip dirbti. Žvilgterėk ant manęs, o prisiveizėk gerai ir užvožkpriveizdėti 4 Storokias visu pirmu pirm spaviednės gerai parkratyti ir prisiveizėti sunkumo griekų savoatsižvelgti, paisyti: Vyriškas juo prisivéiza (atsižvelgia į sąlygas, aplinkybes), o motriška marma, kas užplūdogalėti, įstengti gerai matyti: Sena sesutė, jau ana neprivéizasuveizė́ti suveizdėti:Tebėr visi žygiai nežygiuoti, gyvoliai nesuveizėti. Kas ten tokį skruzdėlyną vaikų suveizė́s!.Susiveizė́sma i pašvęsma kapąEik, suveizė́k adatą su siūlu. Suveizėk peilius, šaukštus – būs svečių. Jei vaikas užmigs, eisi tujau kiaulėms žolių suveizė́ti a bulbes skusti. Ka būtumiam gerą daktarą iškart suveizė́ję, būtų viskas gerai buvę.Reik pečšluostes susi̇̀veizėti, kaminą reiks čystytiapžiūrėti, patikrinti: Ar neišsiskleis [sukrautas] vežimas vidurkelė[je] – suveizė́ti reik. Apvažiuo[ja] zalatekninkė (zootechnikė), suvéiza gyvolius.Turu susi̇̀veizėti, ko da reik pirktisužiūrėti, supaisyti: Tu jų nesuveizė́si. Eik suveizė́k (ką čia gali suprasti), kam kunigai neleida balsuoti į seimąsuveizdėti 4: Suveizė́jau šįryt vištas, buvo septynios su kiaušiniaisnuvažiuoti pražvalgoms, susitikti prieš sužieduotuves.susižvalgyti: Susiveizėjo į vienas antrąužveizė́tiužveizdėti: Ana yra gerai užveizamà, nėko anai netrūksta. Pri dukteries galėjo būti, duktė geriausiai užveizė́jo. Anie brangiau mokėjo, geriau valgyti davė ir užveizė́jo tus vaikelius. Užvéiza be meilės (labai) tą vaiką. Pamotė i pamotė – kas ten teip jau užveizė́s. Į Klaipėdą aną išvežė, geri daktarai užveizė́jo. Pensininkai tura būti užveizami̇̀ žmonys. Parašė, ka tėvas neužveizamas. Teip y[ra] arklys neužvéizamas, ano tie karčiai nulinkę. Žiūrėk, ka būtų gyvolis užvéizamas, ka būtų šeimyna pašerta. Užveizėjo kožną daiktelį motinelės nabaštikė, o vaikai viską paleido. Užveizėk žemę, iškartok, darbuokis, kad ir lėdniai, ir badu nemirsi – ne kaukoze!. Šieninykas užveizėjo, kad visos pievos būtų girėse išpjautos. Kaip naujai įtikėjusius žemaičius užveizėti klojos, tiesą pasakius, nežinom. Duokš visus raktus! – šaukė. – Man tavęs nebereikia, aš pats užveizėsiu. Bet kad sunkiai ir nepigiai buvo apaštolams užveizėti visa, todėl išrinko septynis vyrus išmintingus, kuriems pavedė rūpestįužsižiūrėti, užsižiopsoti: Užsiveizė́jau i pradėjau kitką valgyti. Užsiveizė́jęs par sąsuką gali̇̀ po mašinos pakliūtiiš anksto numatyti, paskirti kokiam reikalui (?): Este apsunkinti darbais, užveizamos yra jūsų valandos
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas