Vėjas
Vėjas reikšmė
oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš aukšto atmosferos slėgio srities į žemo slėgio sritįskersvėjisorasgrynas oras laukejėga, stiprybė, sveikatatušti, nerimti dalykai, niekaisavimeilė, tuštybėmenkaverčiai daiktai, niekniekiaiapie lengvabūdį, nerimtą žmogųlaumžirgisvarpinių šeimos augalasbuvo iššvaistytalaumžirgisvėjažuvėtakažolėvarputisvėjažuvė
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: vė́jas
Vėjas sinonimai
vėjisvėjai
Vėjas frazeologizmai
ant keturių̃ vė́jų be tikslaus adreso: Iškeliavom po svietą ant keturių vėjų – ieškom šakelės sukti sau lizdelįant tùščio vė́jo nenurodant tikslios vietos: Kur tu jį siųsi ant tùščio vė́joant vė́jo; ant vė́jų tuščiai, veltui, be reikalo (kalbėti, rašyti ir pan.): Sakyti šiaip sau, ant vė́jo. Tai ne toks žmogus, kad ant vėjų šnekėtų. Viską pasakė an vė́jo. Mes, svočiutės, giedam kai an vėjelio. Ant vė́jo rašyti (be vilties išspausdinti). Ką mes dirbom, vargom, tas viskas ant vė́jo (nuėjo niekais). Geras šuo ant vė́jo nelojaant vė́jo ei̇̃ti atlikti gamtos reikalą, laukinėtis.ant vė́jo ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) virsti niekais, išnykti: O senis ką pasakys ar padarys – viskas ant vė́jo ei̇̃na. Su tabako dūmais eina ant vėjo milijonai rublių. Ne tos žemės besusitvarkėm, ne beapsižanijom, ir išẽjo teip ant vė́jo viskas. Jaunystė kaip an vė́jo išẽjo [betarnaujant]. Visa būt nuẽję an vė́jo. Nuė̃jo viskas ant vė́jo, ką buvau prakaitu uždirbęs. Prisdavė (pravertė) man tavo žodžiai, nenuẽjo an vė́jo. Žodžiai an vė́jo neišei̇̃s, į kningas pareis. Iš jo akių šis ponas tuoj įspėjo: visi grasinimai nueis ant vėjoant vė́jo išléisti (paléisti, razléisti, pū̃sti, sė́ti, varýti) veltui eikvoti, netaupyti, netausoti: Da nemokėdamas šaudyt, daug kartų ant vė́jo išléidė [parako]. Vienas brolis pypką kūrenęs ir visą savo uždarbį su dūmais ant vėjo išleidęs. Ot, ir visa razleis an vė́jo. Dėjo dėjo piningus ir an vė́jo paléido. Perka nėkus, piningus tik pùta ant vė́jo. Ano mokslus nesėjo ant vėjo. Taupyk jėgas, o tamsta sylą an vė́jo varáiant vė́jo paléistiduoti valią, neprižiūrėti: Palei̇̃stumi vaikus an vė́jo – nebsugaudytuminekreipti dėmesio, neprisiminti (girdėtų žodžių): Tuos žodžius ant vė́jo paléisiu. Vieni žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo teip ant vė́jo paléidžia.ant vė́jų nuléisti nekreipti dėmesio, palikti be eigos: Būtų velytina, kad kožnas tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų.ant vė́jo pali̇̀ktileisti išnykti, pragaišinti: Ką tu bėgsi, i pali̇̀ks ant vė́jo!niekais virsti, išnykti: Akis užmerksi – viskas liks i pali̇̀ks ant vė́jodevyni̇̀ vė́jai pùčia galvojè labai išsiblaškęs: Jam šiandie devyni̇̀ vė́jai galvõj pùčiaei̇̃k ãnas vė́jais supykus sakoma nenorint nė girdėti apie ką, nesutinkant su kuo, norint išvaryti ką.ei̇̃k po šim̃ts vė́jų supykus sakoma norint kuo atsikratyti, nesutinkant su kuo: Ei̇̃k po šim̃ts vė́jų – ne atsidūsėti galigaisrų̃ vė́jas nepastovus, greit savo pažiūras, nuotaiką keičiantis žmogus.gálvą pripū̃sti vė́jų paveikti žmogų, kad neturėtų rimtumo, būtų vėjavaikis: Kaip tims jaunims vė́jų gálvos pri̇̀pūstos!. Primoko visokių nėkų, kvailysčių, tik vė́jų gálvos pri̇̀pūstos. Kaip aš veiziu, ne tik jauniems, bet ir seniems galvas jau vėjų pripūtėgalvà pasiūtà vė́jais apie nerimto elgesio, vėjavaikišką žmogų: Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktisgeri̇̀ (gai̇̃vūs) vė́jai pàpūtė atsirado pozityvių poslinkių, pasikeitimų į gerąją pusę: Geri vėjai papūtė kaime. Gaivūs pertvarkos vėjai papūtė ir Lietuvojegerù vė́ju kri̇̀tęs iš prigimimo turintis gerų savybių, neištižęs: Tas tiktai tebuvo tarp jų myliamas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkšpaučiu arba geru vėju kritusiu buvo vadinamasgerù vė́ju liñkęs palankiai nusiteikęs: Jei geru vėju linkęs, paskolinsgerù vė́ju išmi̇̀sti gyvam likti, išgyventi: Jei išmi̇̀siam gerù vė́ju, reiks tus staldalius taisytigerù vė́ju vir̃sti gerai augti: Kad būtų geru vėju virtęs tas veršis, jau būtų karvėį grýnus vė́jus išléisti niekams išeikvoti: Sako, ka ana išleido auksinius į grýnus vė́jusį [visùs] kẽturis vė́jus paléisti priversti išsidanginti, išvaryti: Išveskite iš mano parapijos ribų ir paleiskite į visus keturius vėjusį vė́ją tuščiai, veltui (kalbėti): Visa jis į vėją kalbėjo. Šitaipo ir jūs kad liežuviais neišduotumbit kalbos išmanomos, kaipogi bus išmanyta, kas yra kalbėta? Nes tiktai ing vėją kalbėsite.į visùs [kẽturis] vėjusnežinia kuria kryptimi, bet kur (eiti, bėgti): Niekados jo neieškosiu, mane palikusio ir išbėgusio į visus vėjus paskui savo pavogtus eržilus. Arba tu mesk tą darbą, būk kaip visi, arba eik sau į keturius vėjusį visas puses (išblaškyti): Bei aš anus iškrakysiu visup vėjup.iš (nuo) keturių̃ vė́jų iš visų kraštų: Iškelkit pietus ir sukvieskit iš visų keturių̃ vė́jų elgetas . Ir surinks išrinktuosius jo nuog keturių vėjų, nuog kraštų dangaus iki kraštams jo. Vartinykai buvo tie nuog keturių vėjų: ties užtekėjimą, ties nusileidimą, ties pusianaktį ir ties pietus.iš vė́jo pagriẽbti pramanyti, sugalvoti: Aš žinau, ką kalbu. Ne iš vėjo pagriebiau savo pažiūras, kaip kad jaunieji dažnai darojokiẽ vė́jai neùžpučia saugus, aprūpintas: Jeigu jums kada bus kas negerai, kreipkitės į mani – jókie vė́jai neužpū̃skai̇̃p ant vė́jo nesusitarus: Važiavo taip kai̇̃p an vė́jo, tuščiais parvažiavokai̇̃p vė́jo pùčiamassilpnas, menkas: Sulauksi septyniasdešimt metų ir būsi kaip vė́jo pučiamàvisų skriaudžiamas: Aš augau kai̇̃p ir vė́jo pùčiamas žmoguskai̇̃p vė́jas i̇̀špūtė (išpùstė) visi išsikraustė, išvyko: Visus vaikus kai̇̃p vė́jis i̇̀špūtė [iš kaimo] – sẽniai tupam. Vaikai išvažiavo, kàp vė́jas visus iš kaimo i̇̀špūtė. Kiek čia (kaime) buvo žmonių, kiek džiaugsmo, o kai̇̃p vė́jis išpùstėišeikvota, dingo: Iš tų taupomųjų nėko nėra – kai̇̃p vė́jis viską i̇̀šputakai̇̃p vė́ju supū̃sti labai greit padaryti: Vis viena kàp vė́ju sùpūtė.kai̇̃p vė́jo supustýtas prastas, netikęs: Tokis pažodys: kap netikęs, tai ir sako – kàp vė́jo supustýtaskartù su vė́ju labai smarkiai, greitai (lėkti): Pro šalį kartù su vė́ju lekiaketuriai̇̃s vė́jais išei̇̃ti išnykti be naudos: Mano daiktai išė̃jo keturiai̇̃s vė́jaisketuri̇́ems vė́jams bet kur, į visas puses (išvaryti): Visus išvarė lauk keturi̇́ems vė́jamskiti̇̀ (nauji̇̀) vė́jai pùčia; kitai̇̃p vė́jas pàpūtė atsirado kas nors nauja: Ir Anykščių padangėje jau pūtė kiti vėjai: jau buvo atgauta spauda. Nuo pernai metų papūtė nauji vėjai. Pirmai nė pamanęs buvau apie tat, bet dabar kitaip vėjas papūtėlaukè vė́jas apie niekus kalbantį, nerimstantį, nepastovų žmogų: Neimk galvon – laukè vė́jaslaũko vė́jas vėjavaikis: Ateidinėjo laũko vė́jas namopnegẽras vė́jas pàpūtė atsirado grėsmė: Pajutęs, kad čia papūtė negeras vėjas, išbėgo į Poltavąnė̃ vė́jas (vė́jai) nèpučia niekas nežino: Nė vėjas nu jo neputa. Kad aš ką duodu, visi žino, o ka patys ateję pasiemas (pasiima) – nėkas nežino, nė vė́[ja]s nèputa. Padirbo, pardevė, nė vė́[ja]s nèpūtė. Išėjo tę, kur vė́jas nèpučia. Nuo Vaičienės betariant, nė vėjas nepučia, kaip persikėlė grūdai iš vienos į kitą klėtįpaláidas vė́jas lengvabūdis, vėjavaikis: Yra ir moterų palaidų̃ vė́jųper vė́ją nuei̇̃ti niekais virsti, išnykti: Bernelio meilumas per vėją nuejo, širdin neužejo. Nueis per vėją linksmumas, nukris nuo veidelio gražumas.su devyniai̇̃s vė́jaislabai greitai (įbėgti, parlėkti): Išsigando, parlėkė su devyniai̇̃s vė́jaisįtūžus, barantis, triukšmaujant (pareiti): Vyras parejo namo su devyniai̇̃s vė́jaissu [kiáuru] maišù (rėčiu; regzčiu) vė́ją (vė́jus) gáudyti tuščiai dirbti, užsiimti niekais: Išėjo su kiáuru maišù vė́jų gáudyt. Ką tu tę eisi vė́jo su maišù gáudyti. Daba žmogus taip išejęs ir gáudyk vė́ją su maišù. Vė́jus su regzčiù gáudo eidama.su vė́jais paléisti palikti be turto, nuskurdinti: Geriau tu nekelki balso prieš mane, juk žinai, kad aš galiu tave paleisti su vėjais ir dulkėmissu vė́jo malū̃nais kovóti eikvoti jėgas, priešinantis nesamoms ar nenuveikiamoms kliūtims: Aš nekovoju su vėjo malūnais, Juozaisu vė́ju supū̃sti greitai padaryti: Aš tau su vėju nesupūsiu.su vienai̇̃s vė́jais nesuprantamai, nesąmoningai (kalbėti): Nupezo senis, nušneka su vienai̇̃s vė́jaissu vi̇́enu vė́ju labai greitai: Mes nulėkėm su vi̇́enu vė́ju. Atleka su vi̇́enu vė́ju bobalėšaltų̃ vė́jų [supustýtas] prastas, menkas, niekam tikęs: Šaltų̃ vė́jų šeimininkė. Šaltų̃ vė́jų gaspadinė. Šaltų vėjų vyras – jaunikis prieš vesdamas. Be nesi tik šaltų̃ vė́jų kalvis. Piemuva šaltų̃ vė́jų supustýtas: piemuva gano, ir piemenį ganyk. Iš mano vyro darbinykas – šaltų vėjų supustytas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbotušti̇̀ vė́jai pùsto galvojè apie lengvabūdį, niekais užsiimantį žmogų: Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvojevė́jo arklỹs laumžirgis (Libellula).vė́jo áušelis vėpla: Jaunas, ir toks vė́jo áušelisvė́jo ãvižos varpinių šeimos augalas (Briza media).vė́jo botãgas (bizū̃nas ) plevėsa, vėjavaikis: Šitas žmogus – amžinas vėjo botagas. Rimto reikalo jam, tokiam vė́jo botãgui, negalima patikėt. Ko čia klausyt vėjo botago. Ot, tokis vė́jo botagė̃lis. Vė́jo botagẽlis buvo toks, tokį šalna tesušaldai. Tikras vė́jo botãgas. Et, vė́jo botagė̃lis, skiedžia, ir klausyt pikta, ir negali iš gryčios varyt. Trečias bernelis – vė́jo botagė̃lis, aš jo nebūsiu . Toks žmogus gali pinigus tvarkyti, tai ne ana – vėjo botagas. O aš tau sakau – liaukis su tais savo vėjo bizūnaisvė́jo brazdai̇̃ vaistai nuo nesamos ligos: Reikia sumaišyt vėjo brazdų, džiovinto sniegovė́jo brólisapie lengvabūdį, nerimtą žmogų: Mano Jurgis žmogus doras, ne girtuoklis ir ne koks vėjo brolisapie nepastovų, greit išnykstantį dalyką: Piningas – vėjo brolis.vė́jo diẽnos trys dienos prieš Užgavėnes: Vėjo dienose nedirbavė́jų duktė̃ vėjavaikė: Buvai tu vėjų švilpiančių duktė – taip ir likai.vė́jo dūmà lengvabūdiškumas.vė́jo dúoti barti, bausti, mušti: Sutikęs aš jam duosiu vėjo. Aš nuėjęs jam kad dúosiu vė́jo, tai jis žinos!. Aš [vilkui] daviaũ vė́jo – gal keturius kilometrus pabėgo. Dãvė Mykolui vė́jo [žmona]. Dãvė anas vė́jo karveivė́jais atei̇̃ti būti lengvai gaunamam, įgyjamam: Atẽjo vė́jais – išejo vėjaisvė́jais (vė́ju) ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti, nudulkė́ti) DŽ, KŽ virsti niekais, išnykti be naudos: Kas iš to dirbimo, ka viskas vė́jais ei̇̃na. Menkas juokas, ka tūkstantės vė́jais galia išei̇̃ti. Vė́jais visas palikimas nuẽjo, nemokėjo suvartoti. Vė́ju išeina viskas. Vogtas turtas tankiáu nuei̇̃na vė́jais. Kaip vėjais gauti [pinigai], tai vėjais ir išeina. Visą gyvenimą ma[no] sopulys: ką ažkrutė[ja]u, vė́jais išẽ[jo]. Atėjo vėjais ir išė̃jo vė́jais (kaip lengvai užgyventa, taip ir pragyventa). Šeimininkei neprižiūrint, viskas ei̇̃na vė́jais. Nuė̃jo visas turtas vė́jais. Neturėjai arklio – vėjais eina ūkis. Tokias kliūtis pati dariau, kol mano jaunystė nuė̃jo vė́jais. Bijau, kad mano darbai nenueitų vėjais. Tūmaitienei jau trečios piršlybos nueina vėjais. Visoks sprendimas neištyrus dalyko yra sprendimas netikęs, yra niekam vertas, vėjais nueina. Jis ryžosi padaryti visa, kad jo mintis vėjais nenueitų. Tokiu būdu mano projektas nudulkėjo vėjaisGrz pasileisti, tvirkti, nerimtai elgtis: Vėjo vaikas vėjais eis. Ėjo vėjais ir išėjo vėjais. Tų mėlynanosių daugėja, vyrai visai vė́jais ei̇̃na. Motina vė́jais ẽjo, i dukterės eina. Ei̇̃na jauni vė́jais, reik priveizėti, trumpai laikyti. Du vaikai, ir tie vė́jais ei̇̃na – da kap nuo ko nuzvybt (pavogti). Augino dukterį vieną – vėjais išėjo. Vaikai ma[n] nepasiskųs nė vienas, ba jie tik iš gero gyvenimo vė́jais ei̇̃na. Šitaip eidamas ne vienas vėjais išėjo.vė́ją (vė́jus) gáudyti (gáinioti) nerimtai elgtis, užsiimti niekais: Pri darbo varyk – nebgáudys vė́jų!. Vė́jus gáudydamas saulės nepagausi. Vėjus begaudydamas ant vėjų ir išeisi. Kol jaunas, dar vė́jus gáudo. Ji razumna mergaitė – vė́jų negáudo. Vėjo vaikas vėjus gaudo. Negainiok vėjų – nesugausi.vė́jus gáudyti po svi̇́etą bastytis be tikslo: O kad išejo vėjus gaudyt po svietą, jau ir dabar niekas ano nemato ir nežino, ar bėra gyvas, ar ne su savo raganišku darbu.vė́ją gáudyti kiáuru maišù niekais užsiimti: Negáudyk kiáuru maišù vė́jovė́jo gáuti būti išbartam: Gavaũ nuo mamos vė́jo, kad ne laiku grįžau. Bernas gauna vėjo, kad nemoka kaip reikia varinėti arkliųvė́jai pagãvo buvo iššvaistyta (apie pinigus, turtą): Ką deviau vaikeliams, tujau vė́jai pagãvovė́ją (vė́ju) gértiMl labai norėti: Šite vė́ją gẽria in jo sūnų. Norėjo, vė́ją gė́rė in to butolabai domėtis: Ir aš, kur nors nutrūkęs galvą, vėju geriu kiekvieną iš namų atklydusią žinutę. Anas an žmonos nata vė́ją gė́rė. Tai tavo myliamasis, kurį tu par dieną vėju gėreivė́ju gývas badmiriauja: Vė́ju nebus gyvulys gývas (reikia pašerti) vė́ju gyvénti badmiriauti: Nori, kad vė́ju [karvė] gyvéntų – reikia duot ėsti. Ana tiktai dvasia ir vėju gyvena, o kai vėju gyvena, tai bus ir nedarbinykėvė́ją apgrę̃žti nusilaukinėti, nusišlapinti: Išėjęs apgrę̃žk vė́ją ir vėl sugrįžkvė́jas į aki̇̀s nesiseka, blogai: Neturtingam vis vėjas į akis. Tam biednam tai vė́jas visada in aki̇̀s ir in aki̇̀svė́jo ieškóti laukè (laukuosè) sakoma apie tuščią norą rasti, gauti, sužinoti ką neįmanoma: Kur eisi vė́jo laukuosè ieškót!. Aš neisiu ir nei̇́eškosiu laukè vė́jo. Nei šitie blankai, nei kiti pasirašyti ne mano ranka! O kieno – ieškok lauke vėjo!. Tavo tėvas ieško vėjo lauke, o motiną susitikau bevažiuojančią kažin kurvė́jų (vė́jo) keliai̇̃s ei̇̃ti (išei̇̃ti, váikščioti) netvarkingai gyventi, paleistuvauti: Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau, o tu, bernužėl, vėjų keliais ėjai. Negražu vedusiam vyrui ei̇̃t vė́jų keliai̇̃s. Vyro neturiu namuose, jis vėjo keliais vaikšto, paukščių lizde miega. Daug jaunų vė́jų keliai̇̃s išei̇̃navė́ją kélti (pakélti, sukélti užkélti) bartis, triukšmauti: Tėvai kẽlia vė́ją, neleidžia naktims valkiotis. Diedas vė́ją kẽlia. Nueik pas juos, pakélk vė́ją, tai gal duos ką. Kad pakė́lė vė́ją ta boba, tai ausės nulinko visims. Vė́ją reikia pakélt, tada dar pasitvarko. Jeigu tik girtas pareis, pakélsiu vė́ją. Užkélsu vė́ją vaikams už pupų skabymąvė́jai pakỹla triukšmauja: Bobos užsičirška, vė́jai pakil̃navė́ją kráuti į kùbilą (kubilañ) tinginiauti: Ką sūnus veikia? – Ogi vė́ją kubilañ kráunavė́jo kulkà labai smarkus vėjas.vė́jo kumelỹs laumžirgis (Libellula).vė́jo lakū̃nas lengvapėdis: Vėjo lakūnas: kur vėjas puta, čia linkstavė́jų laukai̇̃s ei̇̃ti netvarkingai gyventi: Jos žmogus jau seniai vė́jų laukai̇̃s ei̇̃na, nebus gerovė́jais (vė́ju) léisti (išléisti, nuléisti, paléisti, praléisti) netausoti, veltui eikvoti, švaistyti, pragaišinti: Pinigus leidžia kaip kvailys vėju. Rūkalas, gėralas turtą vė́jais léida. Leisk dabar vėjais miltus, kai visa žiema prieš akis. Laiko turėjome gana daug, bet vėjais jo neleisdavome. Tokį gerą ūkį vė́jais išléido (nugyveno). Tai ir tebuvo vienintelė man duota akimirka, kurią aš taip nevykusiai vėjais nuleidau. Tokį ūkį vėju paleido. Stiprai instvėręs turėk, nepaléisk ūkio vė́jais. Ir kas par merga! Tėvo piningus vė́ju paléido. Tankiai Dievas žmogaus darbą vė́jais paléida. Kap pinigai keitėsi, viską vė́ju reikėj[o] paléist. Tėvas turtus krovė dūsaudamas, o sūnus viską vė́jais paléido. Jis toks siaustas, praléidžia vė́jais pinigus. Praléidė vė́jais gyvenimėlį. Kurią nors dieną praleidęs vėjais, esu savimi nepatenkintasnekreipti dėmesio, nepaisyti (kas sakoma): Jie leisdavo vėjais savo močiutės įsakymus ir barimus. Kokis aš tėvas, kad ji vėju paleido mano žodį?!. Vė́jais paléidei mokytojų žodžius (neklausei, neapgalvojai) vė́jais lė̃kti niekais eiti, žlugti: Ūkėn gersi, visa vė́jais lė̃ksvė́jais lė̃kti pro ausi̇̀s būti neišgirstam: Vaikams tėvų žodžiai vė́jais pro ausès lẽkavė́jus málti; vė́jų primálti meluoti; niekus kalbėti: Sėdav pasisėdusiu į vė́jus mãlav. Vė́jų pri̇̀malė, i gavom susibartivė́jo malūnė̃lis patarška: Kalbi – vėjo malūnėlis. Aš esu kaip vė́jo malūnė̃lis: aš pikliavoju pikliavojuvė́jo mergiõtė vėjavaikė: Šarūnė – vėjo mergiotė, motinos išpopintavė́ju mi̇̀sti badmiriauti: Piemenėlis vė́ju miñtavė́jai mùšasi po gálvą apie lengvabūdį: Jaunas, durnas – vė́jai mùšas po gálvąvė́ju mùštas (pàmuštas ) skylėtas, suplyšęs, išdilęs: Jų namai vėjais mušti, pro skyles šunes landžioja. Matai, kokie mano apdarai. Vėju pamušti, – rodo Gugis savo senus kailinaičiusvė́jas nẽša labai sulysęs, menkas: Ka atvedė, juos vė́jas nẽšė, o tas juos atganė. Kai po egzaminų parvažiuoja, tai ją nẽša vė́jasvė́jais nunèšti iššvaistyti: Ta bendrovė vė́jais nunèš piningusvė́jus pranèšti; apmulkinti, apgaudinėti.vė́jo (vė́jų) padáuža (padráika, pagalys, pãmušalas papáuška, papliáuška pãpūta, pãsmakas, patárška, patáuška, paũkštis) vėjavaikis: Vė́jų padáuža. Puošeiva, tuščialiežuvis, vėjo padraika!. Kad tas mano brolis vė́jo pagalỹs. Jau tas vaikas tikras vė́jo pãmušalas – nieko doro iš jo neišeis. Vė́jo pãmušalo ir vaikai toki. Vė́jo pãmušalas teip ir nebeužsigyvens. Merga – tai vė́jo pãmušalas. Jis toks vė́jų papáuška. Čia reikia žmogaus, o ne tokio vė́jo papliáuškos. Išleidom, rodos, dukterį į namus, bet vyras vėjo papūta, tai reiks ubagei likt su vaikais. Kas vė́jo pãsmakas, tas geras, o kas išmintingas, tas prastas. Ale kitą jauną mesk į šalį prieš ją. Ką ten piemenė – vėjo patarška. Irena tebebuvo grynas vaikiūkštis, tikra vėjo patauška. Jis visą laiką kalba niekus – tikras vėjo patauška. Pri tokio vė́jo paũkščio ką tu prisikabinsivė́jų pãsaka svaičiojimai: Ta vė́jų pãsaka yrvė́jas pypurúoja nieko nėra, tuščia: Po tavo dimžakus vė́[ja]s pypurúo[ja]vė́jo pùčiamas (pàpučiamas, pérpučiamas) silpnas, menkas, liesas: Einu vė́jo putamà, nėkai. Vaikščiot neina: aš slabnus – vė́jo pàpučiamas. Jis po tos ligos vė́jo pàpučiamas. Ten ir vyras toks vė́jo pàpučiamas. Jug vė́jo paputamà besu. Motociklą pirk, ale marčios vė́jo párpučiamos man ant jo neatvežk. Bulbom arinėt davė tokią kumelčeną vė́jo pùčiamą. Jo kuineliai vėjo papučiami, jo vežimas sulūžęs. Karvė vė́jo papučiamà. Smulkitelys, išblyškęs, vėjo perpučiamas, nė kokio tvirtumo prie darbobevalis, nerimtas: Jis vėjo pučiamas, visų klauso, reik ar nereik. Mano sūnus vė́jo pùtamas: kur vėjas puta, ten ir linksta. Remtą vaikį kur tu rasi – visi vė́jo paputami̇̀visų skriaudžiamas: Visi vė́jo paputami̇̀ – kokie mas čia ūkininkai. Kano ta mergaitė, vėjùžių pučiamà, žmonužių kalbama?. Ne bile kaime mergelė auga: vėjelio nepučiama, žmonelių neapkalbama.vė́ju (vė́jo) pū̃stas (api̇̀pūstas) neskanus, nešviežias: Mes viską valgėm – ieškojome vė́jo pū̃sto taukučio. Mėsa vė́ju apipūstà, nenorėjau imt. [dỹkas]vė́jas ùžpūtė nežinia, kas paveikė, kodėl taip atsitiko: Gal toks vė́jas ùžpūtė: berno reikia, o tų tėvų nebereikia. Suvis nekaltas žmogus buvo, ale dỹkas vė́jas ùžpūtė, ir paėmėvė́jo supustýtas prastas, netikęs: Ar tai jiej (vaikai) vėjo supustyti (apleisti), ar jiej neišprausti, neiššukuoti?!vė́jo rauplė̃ (raũplės) vėjaraupiai.vė́jo skver̃nas nerimtas žmogus, vėjavaikis: Kam jis man reikalingas, toks vėjo skvernasvė́ju sótus alkanas: Vaikščiojo vėju sotusvė́jas stáugia galvojè apie lengvabūdį: Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugiavė́jo stùmdomasbe sveikatos, silpnas, bejėgis.be vietos, benamis.vė́ju šẽriamas badu marinamas: Vėju šeriamas nenutuks.vė́jai šóka kadri̇̀lį; vė́jas (vė́jai) švi̇̀lpauja (švil̃pia) galvojè (po gálva, paausiai̇̃s) apie lengvabūdį: Jo galvõj vė́jai kadri̇̀lį šóka. Kalbaus galvõ[je] vė́jai švil̃pa. Vaikams vė́jai po gálvą [švilpia], o tėvų širdės kruvinos. Ir didelis būtų veikėjas, tik gaila, kad galvoj švilpia vėjas. Jo galvõj vė́jas švi̇̀lpauna. Da tau, vaike, vė́jas paausiai̇̃s švi̇̀lpaunavė́jas (vė́jai) švi̇̀lpauja (švil̃pia) tuščia, nieko nėra: Viskas bringsta, greitai vė́jai kišenėse švel̃ps. Ir bėdų nebūtų, kad kišeniuj vėjai nešvilpautų. Kur aš kelsius [į miestą] – vė́jas švi̇̀lpauna kišenėse. Pijoko kešenėj vė́jai švil̃pia. Jo kišenėje švilpavęs vėjas. Įeina gryčion – girtas bernelis, o jo svirnely švilpia vėjelis. Jo aruoduos švil̃pia vė́jaivė́jo švil̃piamas apie lengvabūdį, nerimtą žmogų: Vė́jo švilpamà, šakar makar, nepašnekės kaip žmogusvė́jo tauškalai̇̃ svaičiojimai: Et, jūs paerzinat savo mergučes, bet tai tik vėjo tauškalaivė́jo tauškỹnė plevėsa, vėjavaikis: Šis yra Petro švogeris … vėjo tauškynė ir baisus bimbalas.vė́jo tobis (tùbė ); vėjažuvė (Belone belone).vė́jo vai̇̃kasDŽ, NdŽ, KŽ vėjavaikis: Vėjo vaikas vėjais eis. Vė́jo vai̇̃kas vėjais ir eina. Nežinai, kokia iš manęs vėjo vaikas. Ne vė́jo vaikai̇̃, rimtiGLKAAlz, Slm), KŽ, Grž, Upt kankorėžis: Jonai, parvežk mums šiandie iš miško vėjo vaikųvė́jai vai̇̃kosi (váikščioja) po gálvą apie lengvabūdį: Jo tik vė́jai po gálvą vai̇̃kosi. Jam vė́jai váikščio[ja] po gálvąvė́jus vaikýti; vė́ją vyzdė́ti laukuosè nerimtai elgtis: Buvo jaunikaitis, tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo. Negaudykite, vaikeliai, šio svieto niekniekių, vėjų nevaikykite. Sūnus eina vė́jo laukuosà vyzdė́t, nieko iš jo nėravė́jus vaikýti [po svi̇́etą] bastytis be tikslo: O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti. Kartus tam labai yr svietas, kurs pevnos netur čia vietos, reikia jam plaukytie, vėjelius vaikytie po svietąvė́jo vėtỹklė nerimtas žmogus: Kur jis tę pabus, toks vė́jo vėtỹklė. Ką tu su tuo vė́jo vėtyklè prasidedi? Apsirikaivė́jo votãgas (votẽgas; ) vėjavaikis: Žiūrėk, koks tas žmogus – vė́jo votẽgas. Daba vė́jo votãgams gyvenimas: be bausmės gyvenavė́jo žolė̃takažolė (Polygonum aviculare).MitKŽ varputis (Triticum repens).vė́jo žuvi̇̀s vėjažuvė (Belone belone).vi̇́enu vė́ju labai greitai (ką daryti): Vi̇́enu vė́ju pardūmė. Vi̇́enu vė́ju lekia. Vi̇́enu vė́ju atsidūrė miestely. Jeigu laiku pajuntu, pro duris išsprunku, jeigu neužspėju – sugauna vienu vėju. Sužinojo, vi̇́enu vė́ju išmovė. Arklys ka šoko eiti … Vienu vėju parūžė namie. Teip Sapiehui vienu vėju pasitaisius ir jau beketant į Žemaičius danginties, valdymieras mūsų vyskupystės Puzyna nusiuntė į Vilnių raitą. Atvežė ligonį po operacijos, muni vi̇́enu vė́ju kitur paguldė. Nieko netrukus vi̇́enu vė́ju, kaip sako, pagrįžo numie. Domeika arklius sukirto ir vienu vėju iš kiemo išlėkėvisai̇̃s vė́jais išei̇̃ti nueiti klystkeliais, pasileisti: Vaikai tai jo visai̇̃s vė́jais išė̃jovisų̃ vė́jų pùčiamasvisi̇̀ vė́jai ùžpučia visų skriaudžiamas: Siratą visi̇̀ vė́jai ùžpučiažõdį (žodžiùs) vė́jais (ant vė́jo) léisti (paléisti) tuščiai, be reikalo kalbėti, sakyti: Senas žmogus žodžio vėjais neleis. Ad. Bezzenberger’is tik ant vėjo žodžius paleido, sakydamas, būk tai Dunojaus vardas lietuviškas dainose per slovėnišką įtėkmę atsiradęs. Būdavo, ką tėvas pažada, tą ir padaro – žõdžio ant vė́jo neléisdavo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas