Velėna
Velėna reikšmė
viršutinis dirvožemio sluoksnis, prižėlęs augalų šaknųžemės gabalas su tankiai suaugusiomis žolėmissužėlęs pievos paviršius, žolynasvandenyje arba pelkėje iš augalų šaknų susidariusi linkstanti plutadurpių gabalaskailinė apykaklėapie apsileidusį, nesusitvarkiusį, susivėlusį, nerangų žmogųaitrusis šilokas
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: velė́na
Velėna frazeologizmai
ant velė́nos išsiri̇̀sti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsiri̇̀s ant velė́nos. Ant velėnos išsiritai, tai dar pagyvensi.į velė́ną lį̇̃sti mirti: O mes jau turam eiti į velė́ną lį̇̃sti. Mun jau seniai laikas lį̇̃sti į velė́nąkapų̃ velėnė̃lė aitrusis šilokas (Sedum acre): Kapų̃ velėnẽlėskẽrežos velė́na labai, visiškai kvailas.per velė́ną nepérlipti (nepérsiristi ) būti labai mažam: Vyras – dar per velė́ną nepérlipa, o jau aria. Toks mažas – par velė́ną neparsi̇̀ritabūti labai silpnam, nusivariusiam: Padirbk, apark, tai arklys per velė́ną nepérlipaper velė́ną pū̃sti būti mirusiam: Seniai̇̃ par velė́ną pùta. Kol da ana (duktė) vaikus turės, aš par velė́ną pū̃super (pro) velė́ną žiūrė́ti būti mirusiam: Kas matė, kas šnekėjo, tas par velė́ną žiū̃ria. Jei nebūčiau pabėgęs, būčiau pro velėną bežiūrįspo velė́na bū́ti (gulė́ti) mirti: Kitąmet gal tuo laiku jau bū́siu po velė́na. Aš bū́č seniai po velė́na bùvus, ka būč nepjovus (nesioperavus). Žmona mirusi, tėvai, giminės, draugai – visi po velėna. Jis jau mirė, jau seniai po velė́na gùli. Kad ne vaistai, būčiak po velė́na gulėjęs. Mano tėvelis jau seniai guli siero[je] žemelė[je], po velėnuže.po velė́na (velė́nos) paki̇̀šti palaidoti: Paki̇̀šo po velėnõs visus, viena kaip pirštas paliko. Tai jau ir pakišai po velėna savo tetąpo velė́na (velė́nos, velė́nom) lį̇̃sti (palį̇̃sti, sulį̇̃sti) mirti: Penki užaugo, keturi po velė́na paliñdo. Du tokie vyrai paliñdo po velėnõs. Kare daug žmonių po velė́nom suliñdo. Dirbo, statė, vargo – po velė́na paliñdo. Visi leñdam po velė́na. Džiaukis po velėnõs paliñdusi, ne į dangų lipusipo velė́nos [dū̃dą] pū̃sti būti mirusiam: Po velėnõs jau dū̃dą seniai pùta. Kiti muno augumo seniai po velėnõs pùta. Kaip mes esam vargę, – aš jau seniai turėčio po velėnõs pū̃stipo velė́na tupė́ti būti mirusiam: Katrie nepaklausė, i šiandie po velė́na tùpiapo velė́na (velė́nom) (iš)važiúoti mirti: Kiek čia to žmogaus gyvenimo – apsižiūrėt nespėsi, jau važiuok po velėnom. Nebūč davęs kojos pjaut, būč po velė́na išvažiãvęs
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas