Velėti
Velėti reikšmė
skalbti, plauti drabužius (ppr. daužant kultuve)vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti (drabužį)švarinti vandeniu, plauti, mazgoti (rankas, kojas, indus, grindis ir pan.)smarkiai lyti, merktismarkiai mušti, pliektidaužyti, tvotidaug, godžiai valgytikeikti, plūstivoluoti, velenuotikočioti (drabužius)velti (milą)įveikti, susidorotiišskalbti daužant kultuveaprūpinti švariais skalbiniais, apskalbtiapmazgoti, apiplautiapmušti, apdaužytiatskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumoatmazgotiatidaužyti, atkultiapkalbėti, apšmeižtiatriekti, atpjautiatnešti, atvilktiatsibastytigerokai įmušti, įpliektiįstumti, įtrauktiįkirsti, įmuštiįsikibti, įsitvertiišplauti, išskalbti drabužius (ppr. daužant juos kultuve)išskalbti, ištrinti su muilu ar skalbikliaisišplauti, išmazgoti (indus, grindis ir pan.)pakeisti kokybę skalbiantišmušti, priluptiiškočioti, išvoliotiištraukti, iškeltiprimušti, išpertiišskalbtinuplauti, numazgoti, nupraustiplaunant pašalintiskalbiant panaikinti tvirtumą, nuskalbtiprimušti, nupliektinutrinti, nunešioti, nuvalkiotinusidanginti, nusitrenktikiek skalbti, žlugti (daužant kultuve)vandeniu (su muilu ar skalbikliais) kiek švarinti, pamazgotiišmazgoti, nuplauti, išplautigalėti skalbtiužmuštiprimušti, sumuštisuskaldyti, sudaužytikiek pabarti, pakeiktiparsivilkti, sugrįžtiatsibastyti, atvyktiišskalbti, išvelėtipakartotinai išskalbti, perskalbtikiek paskalbti, praskalbtipasiprausti, pasimazgotipriskalbtipriplautiprimušti, priluptiprikrauti, priterštipradaužti, praskeltiviską išskalbti, suskalbtidažnai skalbiant sutrinti, sumažinti stiprumąskalbiant susitraukti, sušoktiišplautismarkiai suduoti, sumuštisuvelenuotiužskalbti, užjuodintiužduotiužmuštiuždėti, užkrautiką sunkų užtempti, užgabenti į viršų
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: velė́ti
Velėti sinonimai
apvelėtiatvelėtiįvelėtiišvelėtipaišvelėtinuvelėtipavelėtiparsivelėtipervelėtipravelėtiprivelėtirazvelėtisuvelėtiužvelėtiparvelėti
Velėti frazeologizmai
káilį velė́ti mušti.kùltas (nekùltas) nevelė́tas nevykėlis, nevala, ištižėlis: Kožnas kùltas nevelė́tas ieško, kad būtų graži. Tas Naktiniokas nei šioks, nei toks, nekùltas nevelė́tasliežùviais velė́ti apkalbėti: Bet tos opinijos yra, jos ir toliau plauks, bus liežuviais velėjamos ir kava su alum skalaujamosapvelė́tiišskalbti daužant kultuve.aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Marti tave apvelès. In patalo guli, reikia i apvelė́t, i papenėt. Vyras turi būt apvelė́tas, apžiūrėtas. Reikia jau jai diedas apvelė́t (pats nepagali). Be gaspadinės visa šeimyna sudriskusi – nei apsiūta, nei baltai apvelėta.Ryt subata, reikia apsivelė́t, apsiplaust. Muilo [pirkti] nueik: apsivelė́t reikia, kas tau nori nešiot nešvarųapmazgoti, apiplauti: Gal netruksiu juos (burokus) apvelė́t.Silkių galvas susrinkom, apsvelė́jom ir suvalgėm. Smėliu visur nubarstyta, apsvelė́jęapmušti, apdaužyti: Kaip kultuvais apvelė́ta pasidariauliežuviù apvelė́ti apkalbėti: Ir tep apvelė́ja liežuviù.skū̃rą apvelė́ti primušti: Kap pasgausiu, tai apvelė́siu tau skū̃rą.atvelė́tiatskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumo: Užnešioji marškinius, jog paskui net atvelėti nieku būdu negalimaatmazgoti: Rankos niekaip nemožna atvelė́tatidaužyti, atkulti: Atvelė́jo šonus lazda ir paleidė. Kai atvelė́jo per pasturgalį, tai atvelė́jo!apkalbėti, apšmeižti: Jau gana ją atvelė́jo.atriekti, atpjauti: Baisią abišalę atvelė́jo.Kur kiši tokį didelį griežinį [duonos, ragaišio] atsivelė́jęs?atnešti, atvilkti: Atvelė́jo pilną glėbį dobilų. Atvelė́j’ tu man čia nuo skiedyno kaladę. Gerą maišą bulbų atvelė́joatsibastyti: Atsivelė́jo iš kažin kur koks svieto parejūnasįvelė́tigerokai įmušti, įpliekti: Kad aš tau gerai invelė́siu, tai kol mirsi – neužmirši. Invelėja lazdaįstumti, įtraukti: Žmogų į blogą įvelė́[ja] greitaiįkirsti, įmušti: Šernui dukart kirviu tarpupetėn kad įvelė́jo. Tau anas guzą kakton invelė́jo ir nešiokisįsikibti, įsitverti: Dabar tiktai nėra kam užsiimti, čia į tamstos garbanas galėtų įsivelėti už apgavimą.Juo gražesnis vaikis, juo tura įsivelė́ti į kokią palaidūnę mergąišvelė́tiišplauti, išskalbti drabužius (ppr. daužant juos kultuve): Pasiėmęs kultuvę išvelė́k skalbinius upėje. Šarmas labai gerai, an duobės išvelė́jai tada su kultuve. Su kultuve latatai latatai, būdavo, mat išvelė́ji, drobinių teip neišskalbsi. Tuos audeklus katilan – pavirini, tada išvelė́ji ir an pievos kloji. Išvelė́jau žlugtą, dabar džiovinu.išskalbti, ištrinti su muilu ar skalbikliais: Išvelė́k namie skalbinius, drabužius su muilu išmuilydamas, o skalbyklo[je] su kultuve išskalbk. Liuobam pavargti, kol tą žlugtą išvelė́si. Išvelėjus reik išskalbti. Išvelė́jau kuskelę su šarmu, ir nubluko. Gal duktė marškinių neišvelė́ja, eina sukriautusiais. Nori baltai išvelė́t, tai turi ir plyšt po biskį rūbas. Išgniaužo rūbus, išvelė́ja. Reikalauna, kad būt išvelė́tos [vilnos], ne in avelės. Išvelėk, mergele, baltus marškinėlius be muilo, be šarmo ir be vandenėlio. Jy (ji) ižvelė̃s, ižmazgos – apvyzdėta ligonis. Tai mano vargelis, baltai išvelėta, minkštai iškočėta, po mano baltom kojelėm paklota . Tie yra, kurie atejo iž vargo didžio ir išvelėjo rūbus savo ir ižbaltino juos kraujy avinėlio, nealks nei trokš daugesn. Kaip išvelė́jau, teip ir apsievė. Mašina velė́ja, išvelė́t[ų] i man kokį abrūsiuką, ale kur te. Į vonią į šarmą gerai išrubuliuosi, išvelė́si, i skalbti į upę nusivešys. Nepagniaužę rankom rūbų neišvelė́si.Išvelės, išplaus ir dantim išgrauš. Ko neišvelė́si – tai iššalvės, o jei neiššalvės – tai žmones apkalbės (apkalbės, kad prastai išskalbė).Visas gyvenimas išsivelė́[ja]u pati, nieko neprašiau. Sutrė – nei jy rūbų išsivelė́ja, nei nieko. Penkelius marškinius išsivelė́[ja]u. Motutė išsivelėjus Kupoj, padžiovus, atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt. An prūdo išsivelė́ja, išsiplauna [skalbiniai]. Innešiotas rūbas baltai nebeišsivelėsišplauti, išmazgoti (indus, grindis ir pan.): Pašildyk [v]andenį ir išvelė́k puodą. Paki sūdus išvelė́ja – i vakaras (apie lėtą šeimininkę). Va šakutės išvelė́tos ir padėtos. Išvelė́ji [duonkubilį] i užvoži [iki naujo kepimo]. Tokius plaukus ir išvelė́t ne teip lengva. Išvelė́ji padlagą, anas i vė toks (nešvarus).Išsivelė́k bliūdą – ažrūkęs. Atejo iš upės išsiprausus, išsivelė́jus visa kai sūris. Rankos išsivelė́ja, tik pavelėk ką daugiau, pavelėk – i išsivelèspakeisti kokybę skalbiant: Drabužis nau[ja]s y[ra] šiltesnis, o išnešiotas, jau išvelė́tas nebė[ra] toks šiltas.Šita drobė jau išsivelė́jus. Itai jau išsivelė́jo niekočiaišmušti, prilupti: Išvelėjau su rankoms ausis, bet par galvą nedaužiau.Sėdžia vyras tarpuakiu išvelė́tuiškočioti, išvolioti: Kaimyno arklys išvelėjo visas mūsų avižas.Ale teip tavo daržas išvelė́ta, ir žolelės nėrištraukti, iškelti: Tik dviejuos išvelė́jom meičioką iš ažudarokáilį išvelė́ti išperti, prilupti: Káilį pagaliu išvelė́ti. Na ir išvelė́jo káilįpaišvelė́ti primušti, išperti: Anas tuoj polka (lazda) paišvelė́j[o] visas žvėrisnuvelė́tiišskalbti: Da lig Kalėdom, būdavo, žlugtą nuvelė́davau. Tai nunešam sodželkon, nuvelė́jam [audeklą] su kultuve. Tai nuvelė́ja [audeklus], tai vėl taiso po pabalius. Mano dukrelė darbinykelė apžlugo žlugtelį ir nuvelėjo.Vasarą bet kokia velėtoja nusvelė́ja, panytės nusvelė́ja, žiemą aliai šūdą tarnaitės velė́davo.Daviau daviau – nenusvelė́ja [nešvarumas]nuplauti, numazgoti, nuprausti: Anos [kojos] nejuodos, ale suskilę, nemožna nuvelė́t. Nuvelė́ju sūrį pienu, tai visas tik paspūtęs, geltonas. Ta mergė įbris į prūdą, nu kitas priduos tą avį, ta ten tame prūde tą avį ir nuvelė́s. Nuvelė́t silkė nereikia, tik nulupt.Nusinešei šiulto vandenio [pirtin] nusvelė́t, ir gerai. Pirma eik nusvelė́k rankas, tada valgysi.plaunant pašalinti: Iškasus savo pinigus iš žemių, pirmiausia norėjo nuo jų rūdymą nuvelėt.skalbiant panaikinti tvirtumą, nuskalbti: Atlingavęs iki manęs, tuojau sukniubo dirvoje ir gulėjo paslikas, lyg nuvelėtas autas.Per ilgą velėjimą nusivelė́ja kultuvėprimušti, nupliekti: Kad aš tave nuvelėsiu, tai ir klausysi. Piktas buvo, ne kartą bobai nugarą vadelėm nuvelė́jonutrinti, nunešioti, nuvalkioti: Pasaugok, nenuvelė́k drobuželiųnusidanginti, nusitrenkti: Kur benusivelė́jęs, į kurias nepadalijas!šónus nuvelė́ti primušti: Tu man nelįsk į akis, aš tau šónus nuvelė́siu. Visi mes buvom aplamdyti, neblogai nuvelėtais šonaispavelė́tikiek skalbti, žlugti (daužant kultuve): Kiti nešdavosis da į upę, pavelė́davo [audeklą], pelenais da užbarstydavo. Su kultuvėm pavelė́ji pavelė́ji, išplauni ir tiesi. Paema gi, padirba šarmenį, užpilia drobinius rūbus, pamirkia, pavelė́ja an sodželkos.vandeniu (su muilu ar skalbikliais) kiek švarinti, pamazgoti: Pavelė́siu [rūbus] karštam [v]andeny, rankos išsivelès, nušus. Razkasė upę, nėra kur nė skaros pavelė́t.Pasakysiu viršininkui, tegul kiek pavelėja medžiotojišką sąžinę.Lakmonus pasvelė́siu kocišmazgoti, nuplauti, išplauti: Pavelė́si [vilnas], i labai gerai, an avelės. Pavelė́ju, supilu ir kiaulėm supeniu. Reikia eit ežeran pavelė́t kojas.Pati bliūdely[je] pasvelė́jugalėti skalbti: Bernai ir mergos jau papjauna, paaria, žlugtą pavelėja.Pasvelė́ju do pati. Pavelėt reikia vyrami, jų kiti nagai, nepasvelė́jaužmušti: Oi, diedule, tas arklys pavelė̃s visus. Čartas pavelė́j[o] karves, pavelė́j[o] kiaules ir žmuoj ažsiliko biednas. Atejo banditai ir tėvus pavelė́j[o]primušti, sumušti: Griūdamas an žemės nosį pavelė́jo. Ir moma pavelė́j[o] savą bernėką.Bernai tuinais pasvelė́jo×suskaldyti, sudaužyti: Pavelė́jo bliūdą. Davai anas kult, padlogą pavelė́j[o] kirviukiek pabarti, pakeikti.parsivelė́tiparsivilkti, sugrįžti: Mašina nejo, kaip aš parsivelė́jau, be kojų palikauatsibastyti, atvykti: Parsivelė́jo iš kurios nepadalijos žmonių apgaudinėtipérvelėti pervelė́ti parvelėtiišskalbti, išvelėti: Jos užuolaidos nepérvelėtos. Reikia visa pérvelėt, juoda. Par du [v]andiniu párvelėk, nebreikės skalbti. Pérvelėti do net gražesniai siūlai. Kiek aš tų rūbų pérvelėjau kareiviampakartotinai išskalbti, perskalbti.pravelė́tikiek paskalbti, praskalbti: Pravelė́jau, kad būt minkštesnis [rankšluostis]pasiprausti, pasimazgoti: Gal neprasvelė́jai, ponas?privelė́tipriskalbti: Ir duonos pakepa močia, ir marškinių privelė́jam, viso. Daugybė rūbų privelė́ta. Kas tę karo – tiek prikarta, privelė́ta.Oi prisvelė́jau skarų per visą tą buitįpriplauti: Privelė́ju, su riebuliais, vis tiek ryja teliokasprimušti, prilupti: Ponas privelė́jo žydą, privelė́jo ir paleidėprikrauti, priteršti: Na ir kad privelėjo niekočią pilną, net žydui plaukai ant galvos pasistojo.šónus privelė́ti primušti, prilupti.×razvelė́ti pradaužti, praskelti: Anas jam kuolu makaulią razvelėjęssuvelė́tiviską išskalbti, suskalbti: Suvelė́k drapanas.Joj[i] susivelėj[o] skustas šilkines – nuejo in vandenį ir plaudžia.dažnai skalbiant sutrinti, sumažinti stiprumą: Abrūsas gal ne naujas, lygiai suvelė́tas koks. Suvelė́ta sukneliūte atejo atlaiduosna. Velė[ja]u velė[ja]u i suvelė́[ja]u [skarelę].skalbiant susitraukti, sušokti: Nudidinai – tai nenumažinai: susvelė̃s, susvels ir sušoks. Nebijok, kad reta drobė – susvelė̃sišplauti: Moma vis berniokui liepia pasūdą suvelė́t, o pati vis stovi ir daboja, kad gerai suvelė́t. Suvelė́jau, sučystijau, i vė marmalynę padarė.Šiandie ji viena susivelė̃s [indus]smarkiai suduoti, sumušti: Porąkart su lopeta suvelė́jau tam šuniui. Aš tau kad suvelė́siu lazda per šonus!. Traibėnas ir vėl suvelėjo arklį rimbu. Až ką mane žmogus suvelė́j[o]?. Aš tave kap suvelėsiu, tai tu tylėsi!suvelenuoti: Reikia saugotis suvelėti šlapia arba persisausėjusi žemėužvelė́tiužskalbti, užjuodinti: Rūbus tik ažvelė́k, tai ir bus juodi.Ažsivelė́ję, juodi marškiniaiužduoti: Jei būtum vyras, tikrai per ausį užvelė́čia. Užvelė́jau pora sprandinių (porą kartų uždaviau per sprandą) užmušti.uždėti, užkrauti: Reikia šiulta kaldra nunešt, tai kad užvelė́siu. Paskui kad užvelė́jo (užlipdė) man čia cimantu.Būras magaryčias išsigėręs ir tą spintą ant savo vežimėlio užsivelė́jęs važiavo namo.ką sunkų užtempti, užgabenti į viršų.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas