Velnias
Velnias reikšmė
žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukasstatula, skulptūrėlė, vaizduojanti šį padarąreligijose – piktoji dvasia, nelabasisblogas, nedoras žmogus, bjaurybė, nenaudėliskas pašėlęs, smarkusnepagarbus bet kokio neįvardijamo asmens, daikto, veiksmo, ypatybės pavadinimasblogas daiktas, dalykasblogi darbai, nemalonumaibloga padėtis, bėdarodo pažymimuoju žodžiu reiškiamo asmens, gyvūno, daikto, veiksmo ir pan. neigiamą ypatybętoks keiksmaskokąkam, kodėlsidabro nitratasvaistinis valerijonasbaltasis godūnasperkūno oželisšvylysdurnaropėšvylysnuodingoji nuokanaamalas, laumšluotėpelkinis gailisaitrusis vėdrynasžaliasis trobagrybisvilkauogėšunvyšnė
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: vélnias
Velnias frazeologizmai
be vélnioAr, Bsg labai daug: Mokėjau be vélnio dainųkaip reikiant, neprastas: Šeiminykas be velnio.ciẽlas vélnias apie didelį, stambų: Aš toki mažilelė, o ans ciẽlas vélnias.do vélnio daug, užtektinai: Kiaulių ir karvių do vélnio. Apvydžia didelė, apvynių bus do vélnioei̇̃k po [šim̃to] velnių̃ (po [kum̃po] vélnio, po velniám, po velniai̇̃s prie velnių̃) sakoma norint kuo atsikratyti: Eik tu po velnių!. Jeigu tu toks, eik po velnių iš mano akių!. Ei̇̃k tu po šim̃to velnių̃! Aš su tavim nevažiuoju!. Eik tu po velniai̇̃s su sa[vo] bulbom!. Ei̇̃k po velnių̃, eikiatav lauk!. Ei̇̃k po vélnio, jug akis išmaišysi!. Ei̇̃k tu po vélnio su savo šautuvu!. Eik sau an Telšių po velnių̃!. Ei̇̃k tu po velniám, kad aš tavę par amžius nematyč!. Eikiat jūs pri velnių̃, jau aš tos drąsos turėjau. Eikiat jūs po kumpo vélnio!. Ei̇̃na tegul po velniai̇̃s toks žentas ir vaikas!gývas vélnias labai daug: Šaučių gývas vélnias buvo, Kupiškis pilnas šaučių. Gývą vélnią tų vaikų prisiperės. Vélnią gývą privarys gyvolių, ir ganyk. Ka tų šernų vélnias gývas priviso. Šieno šįmet vélnias gývas. Kalbos tura gývą vélnią. Velnią gyvą tų dainų mokėjau, dabar užmiršau. Gývą vélnią darbo turu. Su linais darbo gývas vélnias.Plaukti galiu gyvą velnią (labai ilgai) į vélnią labai (bjauriai): Paliekti pry mašinų į vélnią nusitepęsį vélnią padi̇̀rbti niekais paversti: Ans jau mašinelę į vélnią padi̇̀rboį vélnio dienàs dė́ti keikti, koneveikti: Dẽda senius į vélnio dienàsį vélnius išei̇̃ti pasidaryti nedoram, išdykti: Vaikiukai be tėvo į vélnius išei̇̃na. Šiais laikais vaikai į vélnius išẽjo, negal susišnekėti. Į vélnius lepūnai išei̇̃na, ragai išaugaį vélnio mi̇̀ltus dė́ti (išdė́ti, išdi̇̀rbti) iškeikti, iškoneveikti: Deda muni i vélnio mi̇̀ltus, visaip bjauro[ja]. Muni į vélnio mi̇̀ltus išdė́jo, velnėnė esu su ragais. Pasakys pryš – į vélnio mi̇̀ltus išdi̇̀rbsiš vélnio labai: Kužu kužu kad pasikužina, rodos, ten juos ėda iš velnio. Jos gi dailumėlis! Iš velnio ji moka šitaip žmogų pagautikad (tave, jį …) [devyni ]velniai̇̃ [kur̃ ];kad (tave, jį …) šim̃tas velnių̃ [ráutų] toks keiksmas: Kad teve velniai̇̃ su tokia petelne – visą blyną sugadino!. Kad tave velniai, kiek tu man daėdei!. Kad tave šim̃tas velnių̃ ráutų!. [Šernai] bulbas, būdavo, kad išknisa, kad juos velniai̇̃ tuoj!. Kad taũ velniai̇̃!. Pasiutęs gražumas! Kad tave velniai̇̃!. Tokia bloga buvo šeiminykė, kad ją i vélnias!. Vien gaidžiai: kad juos velnẽliai – skiauturės raudonoskai̇̃p iš vélniolabai, smarkiai: Skauda krūtinė kai̇̃p iš vélnio. Kraujas bėgo kai̇̃p iš vélnio. Arklys nušvietė kai̇̃p iš vélnio. Kai pataisė pečių, tai dabar traukia kai̇̃p iš vélnio. Slydi̇̀ kai̇̃p iš vélniodaug: Ale turi jau tų batų kai̇̃ iš vélniokai̇̃p iš vélnio rãgosmarkiai: Eina kap iš velnio rago. Kad suriko, kai iš velnio rago.gerai, puikiai: Gyvenam kàp iš vélnio rãgokai̇̃p šim̃tas velnių̃ greitai (nubėga): Nurūko kai̇̃p šim̃tas velnių̃kai̇̃p šim̃to velnių̃ apsėstas; labai, smarkiai (rėkia).kur̃ vélnias įsãkė nežinia kur: Kas liepė eiti, kur̃ vél[nia]s įsakė. Nu i lėks, kur̃ vélnias įsãkė. Abu nuejo, kur̃ vélnias yra įsakęs.kókio vélnio ko (piktai): Kókio vélnio tau reikia?!kókį (kurį̇̃) vélnią ką (piktai): Kókį vélnią jis te prieš mane pina?. Kókį vélnią jiej čia daro?. Ko tu ten, kurį̇̃ vélnią mislijęs dar dirbi?kuriõ vélnio; kurių̃ (kokių̃) velnių̃ kam, kodėl (piktai): Kuriõ vélnio purkšti?. Kurių velnių paleidai liežuvį?!. Kokių velnių taip spoksai į mane?. Kuriõ vélnio ženijos, jei nemislijo gyventi?!mà (màt ) (tave, jį …) velniai̇̃ (velnẽlis) tiek to: Ma juos velniai, tuos ponus!. Da anūką apženyt, o paskui kad ir mirt, mà jį velniai̇̃!. Ma jį velniai, ką nori, tą tedaro!. Važiuojam, màt jį velnẽlis!.nei̇̃ Diẽvui šãkės, nei̇̃ vélniui kačérga;nei̇̃ Diẽvui žvãkė, nei̇̃ vélniui šãkė (ant šãkių) niekam tikęs: Sena merga, tai nei Dievui žvakė, nei velniui ant šakių, tik ir žiūri, kaip bernui ant galvos užsikartnė̃ (nei̇̃) vélniovisai nieko: Nei velnio neaždirbau, nieko nemokėjo. Man rodos, nė̃ vélnio iš jų negausi. Sėda par dienas paprūdė[je], o nė̃ vélnio nenutvera [žuvų]. Nė̃ vélnio nesuprantuvisai, visiškai: Betgi tu, Lapiniene, tai nė velnio nesenstiMžš toks keiksmas: Nė velnio – neaugysiu [kiaulių], menkai moka. Iš sykio kai atejau, tai neažmigdavau [dėl traukinių], dabar, nė̃ vélnio, ažusnūstu. Nė velnio! Blogiausiu atveju aš tave vesiunė̃ velniáms; nė̃ vélniui niekam (netinkamas): Nė̃ vélniuo netikęs tas anos vaikas. Toki esu serganti, nė̃ velniáms netikusi. To[ji] merga nė̃ vélniuo neverta. Tas jau nė̃ vélniui nevertasnei̇̃ (nė̃) vélnias, nei̇̃ (nė̃) gegùtė nei šis, nei tas, prastas, niekam netinkamas: Užaugino man‘ močiutė, o nei̇̃ vélnias, nei̇̃ gegùtė. Iš jo nė velnias, nė gegutė. Iš jo šito darbo neišeis nei velnias, nei gegutėnė̃ vélniui neskanùs niekam netikęs: Tas žmogus nė̃ vélniuo neskanùsnuo [patiẽs, vi̇́eno] vélniolabai: Tas y[ra] gyvatė drąsus nu patiẽs vélnio. Esu šiandieną piktas nu vieno velnio. Įbauginti žmonys [po karo] nū vélnio. Yra įsiveikęs bedirbdamas nū vélnio. Du krepšu agrastų kol nučiupinėjau, nubodo nu patiẽs vélnio. Būs gera karvė, ėdri y[ra] nu patiẽs vélnio. Nu vélnio graži ta mergelka. Negražus nu patiẽs vélnio, nosė kaip dalgis. Šlapi̇̀ nu velnio, molis, slydi̇̀. Šaltà y[ra] nu vieno vélnioapie ką nors smarkų, pašėlusį: Pasiutęs vyras nū vélnio!. Nu vélnio boba, ana visur prilenda.Nu bet šią žiemą nu vélnio [šalčiai]pãtį vélnią labai daug: Pasapnuoju, prisapnuoju pãtį vélnią, o rytą nėko neprisiminu. Pãtį vélnią kiaulių išsivarys po ražienas ganyti. Nuvežk į Klaipėdą – pãtį vélnią išpirks. Karvapilviai tie pijokai, pãtį vélnią galia susprogtiper vélniąSnt, Rdm labai: Jis per velnią gudrus. Par vélnią graži merga!. Pasiutusi boba par vélnią, negal susišnekėtidaug, užtektinai: Aš tų dainų kada ir per vélnią mokėjau. Duonos par vélnią. Sveikatos per velnią turipo velniai̇̃s toks keiksmas: Po velniai̇̃s, eik sau, iš kur atėjęs!. Nu po velniais, koki tvarka!. Po velniai̇̃s, iš to džiaugsmo nežinau nė ką daryt!po vélnio; po velniui; po velnių̃apie nebetinkamą, sugedusį ar pakenktą: Trobalės jau visai po vélnio. Po vélniui i vežimas. Tie laikrodžiai visi po vélnio – jomarkus rodo. Skūra dabar po velnių̃. Jeigu papurtinai [šaką], i jau po velnių̃ – neturi bičiųpabrėžiant gausumą: Brangus, po vélnio!. Pensijas jiej turi po vélnio, geras. Pinigų turi diedas po velnių̃!po velniai̇̃s (po velnių̃) išei̇̃ti (nuei̇̃ti) pradingti, prapulti: Dabarčiuo tie piningai išẽjo jug čystai po velnių̃. Kad nuei̇̃na [kas] po velniai̇̃s, su velniais ir eina. Kad tu nuei̇̃tai po velniai̇̃s!po [šim̃tas] velnių̃ toks keiksmas: Po velnių! Jau ima jaudintis ir nervintis. Po šim̃ts velnių̃. Pamatysma vokytį ateinant, ant arklio dui i nulėksma po velnių̃po vélniu pagi̇̀męs pašėlęs, išdykęs: Tenaik vaikai po vélniu pagi̇̀męprie vélnio išei̇̃ti pragaišti: Pasakyk, kaip ten tą puodelį sudaužė? – Sakau – davė į malkas i išẽjo viskas pri vélnio. Krovė turtą, o pry vélnio išẽjopùpų vélnias baidyklė.pùsė vélnioSd apygeris: Da jisai pùsė vélnio, o su kitais nesušneksi. Šiaipjau būtų pusė velnio tas Benjaminėlis, jei ne tas jo liežuvispakankamai pašėlęs: Nu tu, velny, jug tu esi pùsė vélnio, a nežinai?. Buvau pusė velnio – visur manęs būdavo pilnaneblogai, vidutiniškai: Pùsė vélnio, jeigu šįmet neišaugs teip blogai. Pagada pùsė vélnio. Šimtu[i] kilogramų dvidešium penki rubliai tai pùsė vélniopusiáu su vélniu neblogai, vidutiniškai: Kai apsišvarina, apsiskuta, tai dar pusiáu su vélniu [vyras]. Tai kaip pats belaikais? – O teip pusiáu su vélniusu pačiù vélniulabai: Gailu arklio su pačiu velniu. Tas sunkus buvo darbas su pačiù vélniu. Matai, tavęs net vištos klauso. Talentingas su pačiu velniusmarkiai, greitai: Išbildėjo su pačiù vélniusu pusè vélnio neblogai, vidutiniškai: Pas kitą gaspadorių atėjau: čia tai su pusè vélnio buvosu vélniu iš pùsės (ant pùsės ) prastai, nekaip: Kaip miegojai? – Su vélniu iš pùsėssu velniai̇̃s (ką daryti) apie intensyvų veiksmą: Ans su velniais verta visas skrynias, visus skurlius – nora atrasti tą laišką. Ka priš penkioleka dvidešimt metų taip būtų buvę, aš būčiu su velniai̇̃s ūkę tvarkęs. Su velniai̇̃s ana uošvėnę išgrūs iš gyvenimo!. Nu kirsiu su velniai̇̃s, nė vieno žodžio nenusileisiu!su vélniupašėlęs: Vis tiek i ta Norbutaitė su vélniulabai, be galo: Su vélniu y[ra] brangi tie žirniai. Išaus, pagalvok, ta jau pasirėdęs su vélniusu vélniu pasibė́gusi (pasibur̃škusi) labai pašėlusi, pasiutusi: Ji su vélniu pasibur̃škus, jos nepaimsi!. Tokia bjaurybė, tur būti, su vélniu pasibė́gusisùk (ką) vélnias (velniai̇̃) tiek to, tesižino: Sùk ją velniai̇̃, tegu eina!. A sùk ją velniai̇̃, tegul neatvažiuoja, velniai nematė!. Sùk jį velniai̇̃, kad i brolis!. Buvau ažpykęs, o paskui stupijau – sùk jį velniai̇̃!šim̃tas velnių̃ [raugi̇̀ntų] toks keiksmas: Šimts velnių, pasakoju jums, o man nieko nesakote!. Šim̃tas velnių̃ raugi̇̀ntų, ko ėst neduodat?!tegù[l] (ką) velniai̇̃ sakoma piktai reiškiant nepasitenkinimą kuo: Tegù tave velniai̇̃ su tavo radyba tokia!. Tegù ją velniai̇̃ tokią tarnybą, nei pavalgyt ramiai negali!. Tegù jį velniai̇̃ tą šieną!. Tegù velniai̇̃ tas malimas!tráuk (ką) velniai̇̃ toks keiksmas: Tráuk tave velniai̇̃, einam!. Tráuk tave velniai̇̃!. Tráuk jį velniai̇̃!vélnio ãkį ničnieko (negauti): Tu vélnio ãkį gausi, ne mišias!. Vélnio akiẽs jam, ne arielkos reikia!vélnio akmuõ sidabro nitratas (Argentum nitricum in substantia).vélnias ant vélnioDglš labai blogas.toks keiksmas: Velnias ant velnio, aš turiu ir ruoplį parskelti!. Turi mums prisūdyti ganyklas, kad čia velnias ant velnio!. Kad čia velnias ant velnio … daugiau niekuomet manęs neprigausvélnio arklỹs (arkliùkas ) laumžirgis: Velnio arklys su keturiais sparnais. Vélnio arkliai̇̃ pagal vandenį lakstydavo, prie kokių markųvélnio ãšara (ãšaros) degtinė: Ta vélnio ãšara daug kainuoja. Daba pila pila tas vélnio ãšarasvélnio barzdàvaistinis valerijonas (Valeriana officinalis).smulkių paparčių juodosios šaknys: Vélnio barzdà [vaistai], kap išsigąstivélniu apsibė́gęs (pasibur̃škęs) labai pasiutęs, pašėlęs: Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalba): jis vélniu pasibur̃škęs. Vélniu ta bjaurybė [boba] apsibė́gusivelniai̇̃ dãrosi (pasidãrė) apie kokį labai intensyviai vykstantį dalyką: Vištos dvesia, ka vélnias dãros. Kalė lo[ja], ka velniai̇̃ dãrose. Kad davė iš orlaivių, tai tik vélnias pasidãrėvélnio daržẽlis dilgėlynas: Išnaikinai tą vélnio daržẽlį, pasodinai gėliųvélnias uždė́jo úodegą nemato akivaizdaus daikto.vélnius di̇̀rbti (išdi̇̀rbti, padi̇̀rbti, pridi̇̀rbti prisidi̇̀rbti, sudi̇̀rbti išdarinė́ti, pridarýti ) daryti blogus darbus, nedorybes: Jie su mišku visokius vélnius išdarinė́ja. Tokie girtūkliai greitai vélnius padi̇̀rba, kabinėjas, lenda mušties. Sudi̇̀rba vélnius [atėjūnai] i patys išmauna. Buvo velnių̃ pridi̇̀rbęs, pabėgo. Jie suseję visus vélnius pridi̇̀rbo. Velnių̃ prisidi̇̀rbę nelabai noriam prisipažinti. Kokius dabar vélnius mergos išdi̇̀rba, baisu apsakyti!velnių̃ dúoti barti, keikti: Dãvė velnių̃ kaip pupų. Vyresniejai baras, dúoda storai velnių̃, ale kas klausys – anie gudresni.vélniui dū̃šią atidúoti mirti: Sykį reiks atidúoti vélniui dū̃šiąvelniai̇̃s ei̇̃ti (išei̇̃ti) blogai elgtis, dykti: Ei̇̃na visas svietas velniai̇̃s, bus pasaulės pabaiga. Nėkas nebtikrina [prekybos], ir ei̇̃na visi velniai̇̃s, nebė[ra] teisybės. Kitas išsimoko, o kitas i velniai̇̃s išei̇̃na. [stačių̃ ]velnių̃ priė́dęs (prisiė́dęs pérsiėdęs) labai gudrus, suktas, pasiutęs: Dedasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių̃ priė́dęs. Senis velnių̃ priė́dęs, su juo nesusikalbėsi. Visokių velnių̃ prisiė́dusios buvo tos ubagės. Ans buvo vis tiek velnių̃ priė́dęs, palauk koks žaltys. Ai, svietas dabar velnių̃ priė́dęs be vieno galo. Ką čia dabar draskais kaip velnių̃ priė́dęs. Miestas i paliekta miestas, tenai visi velnių̃ priė́dę. Su juo neprasidėk: jis yra jau velnių stačių priėdęs. O, jis velnių̃ pársiėdęs!velnių̃ gáuti būti išbartam, iškeiktam: Gáusi nuo jo velnių̃. Bijau į namus eit, ba žinau, kad gáusiu jau velnių̃. Gãvo velnių̃ kiek tik tilpo. Už kalakutams dėjimą ruginių miltų velnių̃ gaváu pūrais nu gaspadoriaus. Gaváu velnių̃ už pinavijos nulaužimąvélnią galvóti (grį̇̃sti) turėti piktų kėslų: Jis tyli, o vélnią galvó[ja]. Aš jau mačiau seniai, kad jis vélnią griñdžiavélnius gáudytinetinkamai, nedorai elgtis: Kad eina į bažnyčią ir vélnius gáudo, tei blogai. Arielka žmogui galvą susuka, tai ir pradeda vélnius gáudytneturėti tikslo: Važiuoja velnių̃ gáudytvélnias griẽbtų sakoma susijaudinus: Velnias griebtų! tu puikų dalyką sugalvojaivélnias negriẽbs (negrei̇̃bs, neim̃s) [sàvo vai̇̃ko] nieko bloga neatsitiks: Negriebs jį velnias, pamatysite, kaip išsisuks gerai!. Ko čia gąsdinies, nebijok, neim̃s joks vélnias!. Vélnias negriẽbs sàvo vai̇̃ko. Vélnias negrei̇̃bs tokių nevėkšlų. Nesprogsi! Neims velnias savo vaiko!vélnio grieti̇̀nė; degtinė.vélnias pàėmėišprotėjo: Bi juokties ėmė, bi šokinėti, – vélnias jau pàėmėmirė: Ar šioks, ar toks – vélnias paim̃svelnių̃ ieškóti kabinėtis: A jis kelio klausia, a velnių̃ īeško?!vélnio pàimtasneteisingas: Visi vélnio paimti̇̀, tik da Algis teisingasnerimtas: Grigienė tai mat vélnio paimtàvélnio i̇̀špera sukčius, gudruolis: Nu ir merga, tikra vélnio i̇̀špera. Eik tu, vélnio i̇̀špera!. Ar neprapulsi iš akių, girdi tu, velnio išpera!vélnias nujójoniekais nuėjo: Surinkdė surinkdė turtą, ir nėr – vélnias nujó[jo].dingo: Vélnias nujójo peilį – ką tik buvo ir dingovélnias (velniai̇̃) juõkiasKv, Dr, Akm blogai: Pamačiau, ka vélnias juõkas ir parlėkiau rupčikus sugreibęs. Nujauta širdis, kad vélnias juõksias. Kad anas dabar ženytųs, tai visi velniai̇̃ juoktų̃sRs apie blogus, prastus darbus: Gauna, sako, tas vyras nu anos pačios, ka tik vél[nia]s juõkas. Kramę taiso: deda, ka velniai̇̃ juõkas. Vél[nia]s juõkas tuokart, kad aną keikivélnias pakalėdõs žus, nukentės: Ryna, sprogsta kaip žaltys – tą jau vieną dieną vél[nia]s pakalėdósvelnių̃ káustytas apsukrus, suktas.vélnio kėdė̃; dvikamienis medis.velnių̃ keliai̇̃s ei̇̃ti; vélnio keliù išei̇̃ti pasileisti, išdykti: Mūso žentas turi kitą susiradęs: ei̇̃na velnių̃ keliai̇̃svélnius kélti (sukélti) reikšti nepasitenkinimą: Ka sužinotų, vélnius kéltų. Visus vélnius sukė́lė, rejas visi kaip subeprotėję. Pasigers, vélnius kéls su visais velniukaisvélnio kiauši̇̀nis; baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis).vélnias kójose gresia pavojus: Jau daba pričiupo trumpai – vélnias kójės[e]. Vokiavos laukan – vel[nia]s kojose, bėkiav!vélnias krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos vélnias krãtinį krãtovélnius kráuti; velniai̇̃s apkráuti keikti, koneveikti: Keikūnė, vélnius króvė šimtais. Ans bačkoms vélnius vis krióvė, ka tavi bačka velnių atimtum!. Velnių̃ velniai̇̃s apkráus [pati], ir eina vyrelis noselę nuleidęs. Vienas tik užvaizdas laksto, kiekviename žingsnyje šimtais tūkstančių velnių kraudamas balsiaivélnius krė̃sti (pakrė̃sti); velnių̃ pri(si)krė̃stiVšv, Kltn, Onš kvailioti: Negauna į kailį, vélnius i krẽta. Vélnius motyna krẽta – vilnas pavogė. Apsisuko i vė savo vélnius krẽčia. I geras, i mokytas, o vélnius pàkreta: po tris dienas nepareina. Kas vélnius krẽta, tie tura bijoti mirti, ko geram žmoguo bijotisiautėti, blogus darbus daryti: Ejo susimokę i miškinių vardu vélnius krė̃tė. Proto neturint visokių velnių̃ pri̇̀kretasvélnio kūlė̃ toks augalas: Velnio kūlės auga prie dumblui, panašios į pupalaiškįvélnio kulkà kaukaspenis: Vélnio kulkà [iš žvyrynų]velniai̇̃s apsikū́lęs blogas, pagedęs: Visi velniai̇̃s apsikū́lę – nebvertina nė tėvo, nė motynosvélnio kumelỹs (kumeliùkas) laumžirgis: Velnio kumeliai an [v]andenio tik sukas. Velnio kumeliukai skraido aplinkvélnio lašai̇̃ degtinė: Ir visai nieko būtų sau vaikis, jei ne tie velnio lašeliaivelnių̃ paleidi̇̀mas vidurnaktis: Pasitaikė eiti par patį velnių̃ paleidi̇̀mą. Dvyleka – pats velnių̃ paleidi̇̀masvelnių̃ lendrýnas daugybė: Arklius kai ėmė, vokyčių buvo cielas velnių lendrynas atvažiavęvélnias nemãto; velniai̇̃ nemãtė (nemãtai) tiek to, tesižinai: Jau pagailau: auginkis veršį, vélnias tenemãto. Geriau neeiti, ka jau neturi, jau vélnias i nemãto. Velniai̇̃ jo nemãtė, kaip nori, tegul daro. Aš atidavęs būč jam, ale velniai̇̃ nemãtė. Velniai̇̃ nemãtė to alaus, bil bačka atsirado. Velniai̇̃ darbų nemãtė, aš nepersiplėšiu. Velniai̇̃ nemãtė, mainykim kepurėm!. Velniai̇̃ nemãtai, tegul gi mano pareina. Velniai tavęs nematė, dėk liežuvį ant priekalo.vélnią mi̇̀slyti turėti piktų kėslų: Tyli ir vélnią mi̇̀slia. Poterius kalba, bet vélnią mi̇̀slija. Miršta, o vis tiek mi̇̀slia vélniąvélnio nãgas kaukaspenis: Aš radau vélnio nãgąvélnio namai̇̃ smuklė: Juk kur Dievo namai, čia ir velnio namai turi būtivélnias, ne gegùtėPPrKdl, Grž sakoma, kai nesiseka.Klvr apie blogą žmogų.vélnias nešiója (nẽša ) [už ragų̃] apie einantį kur nereikia: Kur tave velnias nešioja?. Velnias juos nešioja šitokioj nakty!. Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?!. Gal tave vélnias nešiója, kur lakstai?!. Kur vélnias nešió[ja] už ragų̃!. Alyzai! – riktelėjo Poviliokas pridurmui. – Kur tave dabar velnias neša?. Neš‘ jį velniai!. Kur tave vélnias nẽša?!. Tėvą vėl kur vélnias nẽša. Ne velnias neša, būk namie!.Ar vélnias tiktai muni čia nẽšė (apie miesto gyvenimą) vélnias àtnešė apie netikusį žmogų, su kuriuo reikia bendrauti: Vélnias juos ir àtnešė. Gal vélnias čia taũ ir atàneša, išsižiojėlį tokį. Vélnias jį čia àtnešė teip ne čėsu. Ar vélnias jau čia àtnešė, kam jūs mumiem reikalingi!vélnias i̇̀šnešė išsidangino: Nusnaudė – i vė vélnias kur i̇̀šnešė!. Išnešė velnias už kvailio, ir dar ubagovélnias nùnešė [ant uodegõs]nežinia kur nudangino: O žąsis kaži kur vélnias nùnešėniekais virto: Vélnias ant uodegõs viską nùnešė. Taip tęsýs [su vedybomis], vélnias galia nunèštivélnias par̃nešė parėjo, parsivilko: Ana, jau ir mano diedą vélnias par̃nešavélnias ùžnešė aukštai užsidangino: Ir per balkoną vélnias ùžnešė!. Vélnias juos ažùnešė!vélniu apsinẽšęs negeras: Vélniu apsinẽšusi, bėga i bėga visur. Ką dabar padarysi, ka tokia vélniu apsinẽšusivélnio nẽštas [ir pàmestas] nedoras, suktas; apsukrus: Tas vaikas vélnio nẽštas ir pàmestas. Ta boba vélnio neštà ir pamestà. Tas y[ra] vélnio nẽštas i pàmestas. Su tokiu žmogum nesusidėk, jis vélnio nẽštas.Ale tai merga: neštà neštà ir vélnio pamestàvélnio ožỹs (ožẽlis ) perkūno oželis (Capella gallinago): Vélnio ožiai̇̃ kai ėriukai šaukia gerklę paleidę: rodos, ka tę avių pilna to[je] pelkė[je].vélnio pãduška; švylys (Eriophorum).vélnio pagai̇̃kštis (pagalỹs); landūnas, kiršintojas: Ta jo boba – vélnio pagai̇̃kštis. Žinai, kap mergos yra tokie vélnio pagaliai̇̃velnių̃ pagauti̇̀nis laikas po vidurnakčio: Šokdavom ir par velnių̃ pagauti̇̀nįvélnio pakártuvė kas nenustygsta vietoje: Tai bent vélnio pakártuvė!vélnio paklõdas; pagyrūnas.vélnio pãmazga toks plūdimas: O tu čia ko atėjai, velnio pamazga! – užsipuolė Gugįvélnio pãmazgos degtinė: Jūs, velnio pamazgų užgėrę, siuntat.vélnio pãmušalas vėjavaikis: Aš tavo vandenį gersiu, kojų mazgotą, tu vélnio pãmušale!vélnio pántis suktas žmogus: Eik tu, velnio panti!vélnio (velnių̃) pãtinas blogas žmogus: Velnių patinas tas tavo dėdė. Koks te jaunikis – vélnio pãtinasvélnio paũtai; durnaropė (Datura stramonium).vélnio išperė́tas suktas, gudrus.vélnio pir̃štas kaukaspenis: Šitam lauke daug velnio pirštųvélnio plutà nenaudėlis: Kaip dar y[ra] vienas vélnio plutà, i ans kalba čia šiaip, o dirba kiteipvélnio põteriaiSkr kortos.burtų žodžiai: Savo velnio poterius šnabždėjo burtininkėvélnio pūkai̇̃; švylys (Eriophorum).vélnius pū́rais (pùspūriais ) seikė́ti; labai keiktis.vélnio pùsė toks keiksmas: Ak tu, vélnio pùse!. Ale vélnio pùsė, – negalėjo an te lėkt. Vélnio pùsė, kas prikusė seną bobą ženytis. Velnio tu puse! – šaukė Dovydonis, jau visiškai įpykęsvelnių̃ pùspurė toks keiksmas: Kame tu raitais, kaip koki velnių̃ pùspurė, vadalojysvelnių̃ pripùtęs gudrus, suktas: Kuris laksto per visas turgavietes, tas velnių priputęs. Rupūžė tu! Velnių priputęs…vélnio ragai̇̃ reketis kūliams daryti.vélnio rai̇̃stas didelė netvarka: Čia tikras vélnio rai̇̃stasvélnias ráuna (reñka, pariñko, paróvė) sakoma, kai kas bloga atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Velnias rautų tuos akmenis ir kelmus!. Tave, žalty, nė vélnias neráus!. Vél[nia]s paróvė, jug vienas kaip tu apdirbsi. Nerinks jo velnias!. Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai vélnias tave pariñks!. Ale nė velnias neparinko – nesusirgau. Skubos darbą velnias renka. Girto nė velnias nerinksvélnio ridi̇̀kas; nuodingoji nuokana (Cicuta virosa). [stačių̃ ]velnių̃ priri̇̀jęs (prisiri̇̀jęs ) vélnią prari̇̀jęs labai gudrus, suktas: Su juo į pirtį neisi: jis velnių̃ priri̇̀jęs, greit tave apdirbs. Daba ne velnių̃ priėdę, ale priri̇̀ję žmonys. Jau ir tas, matyt, velnią prarijęs, nebe teip šneka, kaip pirma šnekėjo. Valiūkė didelė, velnių̃ priri̇̀jusivelnių̃ prisiriñkti pasidaryti suktam, gudriam: Seni vaikus iš kelio išveda: vaikeliai geri, tik velnių̃ prisi̇̀renka iš vyresnių. Žėdnas velnių̃ prisiriñkęsvélnio są́valka; toks keiksmas.vélnio sė́kla nenaudėlis, nedorėlis: Vat kur vélnio sė́kla, nieko ana nebijo. Vélnio sė́klos – ne darbo veiza, pabobiais lakstovélnio prisė́stas piktas: Velnio prisė́sta, pikta kokivélnio skysti̇̀mas; degtinė.vélnias neskõbs nieko neatsitiks.vélnio skūrà nenaudėlis: Tikrai, vélnio skūrà tas senis.vélnio skūrà apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam: Vélnio skūrà apsisiùvo: nei tėvo, nei močios neklausovélnio išspi̇̀rtas iš kelmãlio suktas, klastingas.vélnio pristótaspiktas, pasiutęs: Jau ji turbūt vélnio pristóta yralabai geras: Francas – muzikantas: vélnio pristótasvélnio sùbinėneaiški, nežinia kokia vieta: Mus’ vélniuo į sùbinę ana įlindusi, ka aš anos nebmatau. Nu paskuo joti ieškoti [arklio], nu kur aš nujosu – į vélnio sùbinę. Misliju, kurio[je] vélnio sùbinė[je] tas y[ra]. Iš vélnio sùbinės anie visi (korespondentai) tujau atsiranda paveiksluoti. Mūso Stasys ka parvedė [žmoną] iš kurios vélnio sùbinėstoks keiksmas: Eik tu, sùbine velnių̃!vélnias pasùko; suvedžiojo, apgavo.vélnias pašienãvo apie ką dingusį, žuvusį: Josios vélnias nepašienãvo, pagrįžo. Kursai jau galą gavo, tą velnias pašienavo.vélnio šlúotaRs, Ds amalas, laumšluotė (Viscum): Vélnio šlúota berže pradėjo augtLBŽ pelkinis gailis (Ledum palustre).vélnio šū́dasblogai, nieko gero: Vélnio šū́das iš skubino darbo. Šū́das vélnio iš tokių šienų. Vélnio šū́das bulbių sėjimas su mašina. Dabar amatininkams vélnio šū́das, kalviams ir kriaučiams tad y[ra] čystai maišas užrištaskas nieko vertas: Vélnio šū́das kažkoks pašposijo. Tas tavo dvaras velnio šūdas yra.toks keiksmas: A šū́das vélnio!vélnio šū́do nieko: Vélnio šū́do tokiam, ne padėkavot!velnių̃ prišvei̇̃tęs (prisišvei̇̃tęs) suktas, blogas: Jauni velnių̃ prišvei̇̃tę, a susišnekėsi. Velnių̃ prisišvei̇̃tęs kaip pupų, negal susišnekėtivélnio tabokà; aitrusis vėdrynas (Ranunculus acer).vélnius taisýti (ištaisýti) netinkamai elgtis: Vélnius tai̇̃so, kvepa anam kalėjimas. Baisius vélnius tokie piemenašai ištai̇̃so. Vyrai i seni dar vélnius ištai̇̃so. Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃sovelnių̃ takai̇̃s ei̇̃ti pasileisti, išdykti: Ei̇̃na vaikesai velnių̃ takai̇̃s – kas anus galia sutvarkytivélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie!. Netraũks vélnias, sako, pamušiu ir eis. Atsigavau – vélnias netráukia. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis!vélnio triẽdalas; žaliasis trobagrybis (Merulius lacrimans).velnių̃ turė́ti būti su kaprizais: Pasiutusi, tùra tų velnių̃ daugybes!vélnio tùzinas trylika: Kai kiaulė atsiveda vélnio tùziną, tai žinok, jog visi paršai išdvėsvélnio úoga; vilkauogė (Paris quadrifolia).vélnio vãbalas prastas, netikęs padaras: Pagul savim gavo mergikę, ne kokį vélnio vãbalą. Netur nė vienos vištos, vélnio vãbalasvélnio vai̇̃kas vėjavaikis, nenuorama: Tas jau vélnio vai̇̃kas buvo, visur ano pilnà. Kitas atrodo inteligentas, o vélnio vai̇̃kasvélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vai̇̃kovélniu pasivai̇̃kiusi niekam netikusi, prasta: Kad ir ana jau vélniu pasvai̇̃kius.Duona vélniu pasvai̇̃kiusvélnio vardù nuei̇̃ti pradingti, pragaišti: O ka tėvalis sergąs buvo, vélnio vardù teip ir nuẽjovélnius varinė́ti (varýti) vaidytis, keiktis: Kalbėk čia kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k!. Tos bobelės sodoje vélnius i varýdavo.vélnią (vélnius) išvarýti [pro pakáušį] išmokyti, išauklėti: Reikia išvarýti iš jo tą vélnią. Prisibausu mušti, išvarýsu visus vélnius pro pakáušįvélnias pavažiuõs kariẽtą teks mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõsvelnių̃ velniai̇̃sgreitai, smarkiai: Karvės vakare eina iš miško velnių̃ velniai̇̃slabai, ištisai: Kaunas ma[no] išvaikščiotas velnių̃ velniai̇̃sniekais, velniop: Kaip tas ruskių piningas eina velnių̃ velniai̇̃svélnius ver̃sti; velniai̇̃s ver̃stis siautėti: Kaip sublūdę [jauni] – velniai̇̃s ver̃tas. Naktims vélnius ver̃ta tokie kuliganai, Jezau, Jezau!.vélnio veseilià barniai: Kada vyras su pate nesutaria, tai, sako, par juos vélnio veseilià.vélnio vesẽlija (veselià) dulkių sūkurys: Užkilo tokia vélnio vesẽlijapustymas, pūga: Kad papuolau, tai papuolau velnių̃ vesẽlion!vélnio vėtỹklė vėjavaikis, nerimtas žmogus: Kad jį kur perkūnas trenktų tą vélnio vėtỹklę!vélnio vyšnià; šunvyšnė (Atsopa Balladona).vélnius žẽnyti bartis, keiktis: Kad tik kas – vélnius žẽnija.vélnias (velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Kas te uždegė, vélnias čia ži̇̀no, šiaudiniai, taigi, stogai, sausa. Vélnias ži̇̀no, kiek mes ten užtruksam. Ažpykus ana vélnias ži̇̀no ką daro. Jau vél[nia]s ži̇̀no, kame ans dabar. Čia karai, čia prūsas, čia rusas – vélnias čia ži̇̀no. A vélnias žinójo, ką ans mislijovélnias ži̇̀no kiek daug: Blendžias, ė šieno vélnias ži̇̀no kiek. Turi gyvuolių vélnias ži̇̀no kiekvélnio žirgẽlis laumžirgis: Velnio žirgelių sparnai virpa saulėje greta siūbuojančios nendrės šėšėlio
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas