Velti
Velti reikšmė
Žiūrėti žodį "pavelti"taršyti, šiauštidraikyti, raizgytisūkuriuotišiaušiant, trinant daryti tvirtesnį, storesnįtaršant, trinant, lipdant gaminti ką (iš vilnų, plaukų)taršomam, trinamam sulipti, darytis vientisamskalbiamam, drėkinamam gadintistrinti (pūsles)sukti, vyti (lizdą)traukti prie savęs ką, lipti kuolipti (prie ko, ant ko)daryti, kad kas apliptų, susiteptųvalgytiglamžyti, lamdyti; jauktiglamžant, lamdant, jaukiant išdykauti, voliotisglamžomam, lamdomam mėtytis; būti turimam (apie pinigus)eiti, slinkti, ristis, vilktisgriauti, verstiimtis, ristisnetikusiai meilautis, nerimtai elgtis, trintiskirsti, trenkti, šertistačiai, įžeidžiamai sakytiapkalbėti, kaltintikeiktisuktai, neaiškiai kalbėti, nesakyti tiesos, meluotisunkiai ką dirbti (gabenti, kelti ir pan.)lėtai dirbti; trainiotis be darbotrukdyti, kliudytimaišytis, kliūtistengtis įtraukti, įpainiotilįsti, kištisleisti dujas (iš žarnyno), orą gadintišiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnįtaršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek paveltidaryti, kad apliptų, apkibtų, aplipdyti kuoapvyniotiapglamžyti, aptrintibūti, pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apsileistiapsiprastišiek tiek išlavinti, pamokytiapkultiatriekti (paprastai daug)atgabenti, atnešti, atvežtiatsiųstipagimdytiiš naujo atželti, ataugtinelauktam, netikėtam ateiti, atsivilktiišmušti, išpliektispręstibaigti veltitaršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebtipakankamai suveltikietai suveltipadaryti, kad įsikabintų, priliptų, veliant įraizgyti (į plaukus, vilną, linus)patekti, įkliūti, įstrigtiįsikibtiįkyriai prikibtiįsitaisyti, atsirasti, prisimestiįtraukti, įpainiotipadaryti ką negeraką sunkų įkelti, įnešti, įversti, įmestiįridentiko daug pridėtiįduoti, įbruktiįkirsti, primuštiįeiti, įlįsti, įsibrautiaplipti nešvarumaisišsiteptiįklimptiįsivoliotiapsirengti (storais, šiltais drabužiais), įsirengtinutukti, sustorėtidaugeliui prikibtisutaršyti, sušiauštiveliant padaryti tvirtesnį, storesnįveliant pasigamintiišnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytąišlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusįkurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuotisutepti, suterštisunkiai išrautiištrauktiiškasti, išraustiišmušti, išsuktiišplėštiišdykauti, siausti, trintisiškištiišsproginti, išplėsti (akis)pasakytiišpeiktigerai paaugti, atsigauti, pasitaisytisusitaršyti, susišiauštiveliant padaryti tvirtesnį, storesnįveliant pagamintiveliant susitrauktipašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdytidėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėtiaplipdyti (pūkais ir pan.), apveltiišvolioti, nešvarumais išteptipatepti gydomuoju tepaluklojant, lipdant padarytipadaryti kokį sunkų darbąpradanginti, nukišti, nudėti kurnueiti kur nereikianumesti, pašalintisuktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluotinupirktikiek sutaršyti, pašiauštikiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnįsutrinti (pūslę)suteptipaglamžyti, palamdytipargriauti, parversti, paristinusodinti, gilyn nustumti, paverstieiti imtynių, ristis, imtispaskerstiįtraukti, įsuktipasipainiotipasitaikytibūti gaunamam, turimamįlįsti, įsipintiįdėti, įversti (ką sunkų)paduoti, įbruktiblogai pasakytisuktai, neaiškiai pasakytikiek pakeiktiišleisti kiek dujų (iš žarnyno), orą pagadintipartrenkti, įveiktipargabenti, parnešti, partempti (ką sunkų)pareitiiš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suveltiper daug suveltiįveikti, nugalėtikurį laiką veltikurį laiką painiotis, maišytisskleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeiti pro šalįkiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnįdaug suveltidaug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgytipadaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgytiprilimpant ko, prisiraizgant užkištiaplipti, priskrestipridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.)priteršti, prišiukšlintisutrinti (pūsles)prigabenti, prinešti (ko sunkaus), priverstipridėti, pripiltidaug duotidaug parūpinti, įtaisyti (vaikų)įsitaisyti, atsirasti, prisimestipripiršti, prisuktiprisigretintipridaryti ko negeraprispaustiperpjautinutukti, sustorėtisutaršyti, sušiauštiveliant padaryti šukuosenąsudraikyti, suraizgytisupustytiveliant padaryti tvirtesnį, storesnįveliant pagamintiveliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdytiskalbiamam, drėkinamam susigadintisutrinti (pūsles)veliantis, limpant prisiraizgytipatekti, įlįstilipdant padaryti, sulipdytisusukti, suvyti (lizdą)kokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti)suduoti, sušerti, išmuštisuglamžyti, sulamdytisujauktisusimaišytisugadintisumenkinti (sveikatą)pasidaryti netvarkingam, apsileistibūti nevikriam, neatidžiamnutukti, sustorėtisupainioti, sutrikdytipadaryti neaiškųsusikivirčytikilti neramumams, susidrumstisusivelti (apie pūkus, vilnas)veliantis užsikišti, apsiveltibaigti veltiužteršti, priskretintiapsitrauktiužversti, užgriozdintiuždėti ką sunkų, užkelti, užverstiduotiužpulti, užgriūtiužduoti, užkirstistačiai, įžeidžiamai pasakytisukietinti, užgrūdintisusitrinti (pūslę)atbuktipasidaryti netvarkingam, apsileistiaptekti (darbais), užsikuistiužsiliktiužsklęstikietai užrišti, užveržtiišleisti dujas (iš žarnyno), orą sugadintileistimieliau, labiau norėti, teikti pirmumąleisti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vélti
Velti sinonimai
apveltiatveltidaveltiįveltipapaįsiveltiišveltinuveltipaveltiparveltiperveltipraveltipriveltirazveltisuveltiužveltiveltinaiveliamaipavelti
Velti frazeologizmai
brỹlių vélti tokį žaidimą žaisti (vėlėjas stengiasi sudaužti per kojas kliudantiems jam velti): Velu velu brylių, šiokį brylių, tokį brylių, plačia skyleburnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽliasi burno[je], negaliu ištart.dur̃nių vélti meluoti: Ką tu čia dur̃nių veli̇̀, nei te tep buvo, nei ką. Dur̃nių vẽlia akysangalvojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽlas galvo[je], užmiršau. Man viskas galvõj vẽliasiklastàs vélti sukčiauti.kùltas nevéltas netikša, mėmė: Daba kožnas kùltas nevéltas tave niekinaliežuvis vẽliasi 1neaiškiai taria žodžius: Liežuvis jam velias.liežuviù vélti niekus plepėti: Bet tik liežuviu veliami̇̀lą véltikartoti: Turėtum mane palinksminti, turėtum pats apsidžiaugti. Jis gi vis tą patį milą velia, liūdna, liūdna…tingėti: Jis ir gerai milą veliapi̇̀kis véltų sakoma keikiantis: Veltų pikis visus darbus! Bene kada jiems bus galas?sùniekę vélti skursti, vargti: O gyventi turėsime kuo – suniekės velti neteksvélnius (velniai̇̃) véltinegerus darbus dirbti: Vélnius vẽla, negeri [žmonės] daba dirbakeiktis: Anas velnių̃ nevė́lęs negali nė trupučio pabūt. Gana tau velniai̇̃ véltie1 apvélti, àpvelia, apvė́lėšiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvė́lėm. Apvė́liau pirštines. 1taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj dienoj apvė́lau sausai, kitoj aplyginau [veltinius]daryti, kad apliptų, apkibtų, aplipdyti kuo: Drabužius pūkais apvélti. 1Apvéls tave su plaukais, gink tą katiną.Nešluostyk, tie puodai taukuoti, tik tą lupatą àpvelia. Jau čia kas prosyta – prosas apvéltas. Man tai degtienė netikdavo su bulbom – api̇̀velia koše. Šitas liežuvėlis apveltas limpamomis seilėmis. Dažai pridžiūsta prie [šepečio] kotelio, jį apvelia. Lupenas sukapoju, miltais àpveliu, tai kad lesa vištos!. Tuos obuolius apmaišai apmaišai, jau àpveli cukrum, pastovi, ir verdi. Aš mat da kaip ir druska apvė́liau apvė́liau, kad nepelytų. Tus lašiniukus biškį i druska àpvela àpvela. Reikia kept žuvis anas jau apvéltas.1Pūkais apsivė́lus suknelė. Nevat nusigando, kai pamatė mane išlendantį visą plunksnom apsivėlusį. Kriaukš (perlūžo) pusiau ta kestė – nu ta ten apsivélsi tais šiaudais. Su šlapiu škurliu [dulkes] šluostysi, apsivéls. A neplaunys, ka grindys tokios apsivė́lusios?. Netura grindės žiubėjimo – apsivė́lusios. Mes nepaabliuojam tų lentų, neema abliai, kaip pakulos apsi̇̀vela tos lentos.Apsivė́lė rankos, nebsučiupinėju agrastų. Riebinos lėkštės, apsivė́lusios. Viskas apsivėlę, tiek puodai, tiek bliūdai. Atvedė jį visą apsivėlusį jovalu. Kai apsi̇̀velia visai rankos – dešra išminkyta. Rankos apsivė́lė tešla. Ale bet jau po lytaus, kad i šlapi jau, apsivė́lusios [bulbės]. Guotės apsivė́lusios žeme yr. Plūgelis apsivė́lė purvu, burokus išvartė [vagojant]. Apsivel̃s jūsų kojos purvynu, neklampokit. Ratai baigia apsivélt, tuoj nebesisuks. Batai klimpsta į arimą, apsivelia žemėm, pasidaro sunkūs, vos bepavelkami.Teip yra apsivėlusi kaip pereklė višta su perais plunksnoms. Šaukštas apsivė́lęs kap avies koja.apvynioti: Kad buvo apvéltas [kūlimo įrenginys], reikėjo taisyti.Apsivė́lė kūleklė [šiaudais] ir nebkulaapglamžyti, aptrinti: Apvélti drabužį. 1būti, pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apsileisti: Visos žinom, kaip ana apsivė́lusi. Apsivė́lęs, apsibuvęs senis, tegul aną balai!. Apsivė́lus purvais senė ir gyvena. Buvo tokia mergina apsivė́lus. Par tingumą ir žmogus apsi̇̀velia. Iš mažuities nelaužė darban, tai dabar ir apsvė́lus kai meška. Nieks nebarė, nedraudė, teip apsivė́lė, atrodės, kad teip i reikia.Apsivė́liau (aptingau) ir guliu.Vaikštai kaip autas apsvė́lęs.apsiprasti: Apsvė́lau, dabar jau baika, kad ir ką sako, aš savo dirbu, ir tiekšiek tiek išlavinti, pamokyti: Pasidaro darželius, ale tik katros kur biskį apvéltos.Jy jau biskį apsivė́lus. Kai žmogus apsivė́lęs šiek tiek, tai gal daugiau ką papasakosapkulti: Supeizos i dar apvéls šonus [už gautą blogą pažymį]aki̇̀s apvélti apgauti: Lietuviai da ir neturi gero laikraščio… Ot tiktai yra vienas kitas akims apveltikáulą apvélti truputį papenėti: Tik kaulą apvėlė ir paskerdė [paršą] – nenupenėjo.šùnio skūrà apsivélti aptingti, apsileisti: Apsivėlėt šunio skūrati̇̀nginiu apsivélti aptingti: Aš dabar jau ti̇̀nginiu apsvė́liau1 atvélti, àtvelia, atvė́lėatriekti (paprastai daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos.Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu?. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin.Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo. Atvė́lė maišą.atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabalspagimdyti: Atvė́lė vaiką.iš naujo atželti, ataugti.nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj. Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštusišmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu.spręsti: Ne taip konfliktai atveliami1 ×davélti, dàvelia, davė́lė baigti velti:Nugi, buvo toks biškį nedavéltas (ne viso proto) 1 įvélti, į̇̃velia, įvė́lė 1taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvélti pirštus į plaukus kam.Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlępakankamai suvelti: Gerai įvéltas milas.kietai suvelti: Minkšti veilokai, neinvelti̇̀. Jei [veltinius] apsiūti skyrė oda ar įmauti į batus, tai vėlė laisvai, o jei tiesiog nešioti, įveldavo labai kietai.1padaryti, kad įsikabintų, priliptų, veliant įraizgyti (į plaukus, vilną, linus): Vieni šoko, kiti dainavo, o kiti iš patamsių mėtėsi varnalėšų kibiais, taikydami įvelti kam į kudlas.Kibis, dagys įsivė́lė į drabužius, į plaukus. Įsivė́lė plaukuos bitė ir kad ėmė birbt. Šikšnysparnis į plaukus įsi̇̀vela. Insivel̃s in plaukus šikšnosparnis. Insvė́lė plaukuosna ar vobalas koks. Jis buvo naginėtas, su trumpais palopytais kailiniukais, rusvuose ūsuose įsivėlę keletas šiaudgalių.Vilnos išplautos, bijau, kad kandys neįsivel̃t.Įsivėlė … kaip žvirblis į barzdą. Įsivė́lė kaip vištytis į pakulas. Ak, kad tu nueitum laukų laukuosan, ką tu insvė́lei mano plaukuosan.patekti, įkliūti, įstrigti: Kritau, į tokias trepes įsivė́lė koja i nutratinau (nusilaužiau). Kaip lipo, ir įsivė́lė į tą torą dratinę. Tame pačiame pavadyje arklys buvo įsivėlęs, įkėlęs koją į patį pavadį ir nesidavė sugaunamas. Jis (ūsorius) įsi̇̀velia į tinklą ir išeina iš tinklo: išmuša, prasiardo. Ir menkė kartais įsi̇̀vela į tinklą. Kažin kaip įsivė́lė cibukas į tą rankovę.Tai dirsė įsivė́lusi (įsimaišiusi) [į gerą sėklą], tai vikis.įsikibti: Įsi̇̀vela [vaikas] į sijoną, nepaleida: veskias aną. Vaikas įsivėlė rankiūkštėmis į jos sijoną. Šunies ir aš bijau – kitą kartą yr įsivė́lęs į padelkas i pradrėskęs koją, ta jau dabar bijau.įkyriai prikibti: Įsivė́lė į muni, šnekina, klausinė[ja]. Įsivė́lė [vaikas] į motyną, nupirk tą, nupirk tą. Tas Jonis įsivė́lė (įsimylėjo) į anąįsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Vėžys įsivė́lė: viską reiks palikt. Tai seseriai įsivėlė kaltūnas. Įsivėlė kaltūnai.Insi̇̀velia galvon koks neramumasįtraukti, įpainioti: Į bėdą įvelti. Tu muni gali įvélti kur. Įvė́lė ta boba muni į plepalus. Ar tavi kas įvéls į partiją, a stosi?. Sako, tu neįvélk tą vaiką kur norintais. Jeib jie kokį demokrotą į jo vietą įveltų. Manęs tu nebeįvelsi į savo pinkles.Pirmininką norėjo į laikraščius įvélti (įrašyti).Saldūs girklai peklon įvelia.A tat gražiai vyruo įsivélti į bobų reikalus?. Jauni į biznius įsivė́lę, nebnora dirbti. Aš vėl įsivélsiu į tas statybas!. Nesakyk, nenoriu insivélt in kokius pletkus. Buvo į politiką įsivė́lęs. Insvė́lė merga pati nežino kur. XVII a. pabaigoje, kai Lietuvos feodalai buvo įsivėlę į karus, Vilniaus magistratas rūpinosi išsaugoti miesto įtvirtinimus. Kaipo atskirų luomų ypatos, moters ne sykį gali ir tarp savęs įsivelti į kovą. Kas jau taip labai nori į teismus įsivelti!. Kiekvienas į savo troškimus įsivėlęs vargsta ir ieško be sustojimo patsai nežinodamas ko. Daktaras buvo įsivėlęs į politinę kovą ir toje kovoje vos galvos nepadėjo.Tuoj įsi̇̀veli kai utėlė į baroną (į avino kailį), tave tąso paskuipadaryti ką negera: Klaidą rašinyje įvélti. 2O jeigu pats dėl kažko esi kaltas, jei bent menkiausią klaidelę įvėlei, kuri statybos metu išryškėjo?ką sunkų įkelti, įnešti, įversti, įmesti: Matei, kokį akmenį invė́lė vežiman. Kur tę tokį stalą invélsi salėn. Akmenį par langą invė́lė. Akmenas invéltas terpežin, kad [kopūstų] galvos būtų kietos . Visi didžiu dyvu dyvijos, kaip galėjo meistras išlipti iš teip aukšto bokšto ir kaip galėjo savo pačią įvelti.Nesmaudai saulei nusėdus – nelabasis gylėn įvel̃s (įtrauks). Jaunamartės kuperin ir akmenį iñvelia. Įvéldavo akminų į drobę, apgaudavo [kraitvežius].Įsivė́lė bernas ratuosna maišą rugių.įridenti.ko daug pridėti: Kad anvė́liau kvorbos, tai net kaip debesis išejo. Trąšom invė́lė labiausia dirvą.įduoti, įbrukti: Kokią tūkstantę įvė́lė dėl mašinikės, o nesutaisė kaip reik. Būdavo, kai važiuodavai, lašinių invéldavau. Sulyg pamatysiu Jonuką nebesunyksiant, tuojau įvelsiu Pempei bent porą šimtųįkirsti, primušti: Aš vakar savo sūnu[i] kap invė́liau žagaru, tai nor bus ne tokis išsivertęsįeiti, įlįsti, įsibrauti: Ansvė́lė kambarin su kašiku. Mat vištų pulkan jau buvo įsivė́lus [lapė]. Tai įsivėlė! Kaip maišas.Niaugi anys būtų įsivė́lę (įbridę) vandenin?.[Vėjas] visur įlenda, įeiti, įsivelia, vis jam nusilenkia. Atšovus velkę smuko pro tarpkojį katė, ir šalto, traškaus oro blūškis nuliežė veidą ir įsivėlė užantin. Anas (arklys) ir vėl paskočioja in kito šono, tai ir vėlei kap insi̇̀velia trąšosna, oi oi.aplipti nešvarumais: Visos kašelės purvynan insvė́lę [kasant bulves].išsitepti: Ar tu negali kačia akių praplaut, eini pas stalą insivė́lęs kap paršas. Ana vis insivė́lę ir insivė́lę kap pateplia.įklimpti: Insvė́lę su mašina pusnioj pijokaiįsivolioti: Insvė́lus laškon i guli. Insvė́lęs samanykščioj [briedis]apsirengti (storais, šiltais drabužiais), įsirengti: Kutroj (žieminiu paltu) insvė́lus. Šitep įsivė́lęs gali̇̀ net Amerikon važiuot – nesušalsinutukti, sustorėti: Insvė́lus boba. Insvė́lė ir andarokan nebepareina. Pagyveno an geros duonos, tai i ansvė́lė. Graži merga, matai, kokia insvė́lus. Insvė́lus boba mėson. Insvė́lęs lašiniuos, nepaskrutina. Ana karves gano, tai pati ansvė́lus, da i pinigų turi. Insvė́lęs lašiniuos kaip telius. Nu ir insvė́lus jūs telyčia. Katinas ansvė́lė, drybso i drybso.Šikna tik insi̇̀velia in rudenioį čiùprą įsivélti imti mušti: Nelauk, kol įsivelsiu į čiuprą. Atsikėlė [Petriukas] nuo žemės ir nesitikėjusiam Stepui įsivėlė į čiuprą. Palauk, įsivélsu aš tau į čiùprąį (kieno) gálvas įsivélti priklausyti (nuo ko): Aš vienas teturiu galvą, o kiti visi į pačių galvas įsivėlę. Pačios perka, pačios parduoda.į kaltū̃ną įsivélti prikibti, reikalauti vesti: Neprasidėk, sakau, įsivéls tokia pludungė tau į kaltū̃nąį kauzūrùs (į kudlàs ) įsivélti imti mušti: Tylėk nesisprečijęs, o įsivélsu į kauzūrùs!. Juozas tad galėjo nors į kauzūrus įsivelti. Tam aš dar įsi̇̀velu į kudlàs, jei gera (geria). Būt bobai in kudlàs insvė́lus, – vaiko tik nesumaigėį kùprą įvélti primušti: Pusę barzdos man išplėšė, o kiek į kuprą įvėlė.į padélkas įsivélti priklausyti nuo ko: Kaip man rodos, aš vienas teturiu galvą, – juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs, – o visi kiti į pačių padelkas įsivėlęį pláukus įsivélti primušti; prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivélsiu į pláukus, tai žinosi!. Įsivė́lė tau mergos į pláukus – neužvadžiosi anųį skrei̇̃tą įsivélti prigauti (merginą): Buvo į skrei̇̃tą įsivė́lęs.į skū̃rą įvélti primušti: Gal tau gerokai močia skūrõn invė́lė?1 papaįsivélti, papaįsi̇̀velia, papaįsivė́lė daugeliui prikibti: Papainsivė́lę musaitės1 išvélti, i̇̀švelia, išvė́lėsutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūnąveliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus. Tep jau neišglencavojom, neišvė́lėm kap pirktinį [milą].veliant pasigaminti.išnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą: Išvélk man susipainiojusią pakulinę giją. Kad suvė́lei raikščius, tai dar̃ ir išvélk. Kiek aš tų [susivėlusių] plaukų išvė́lau [šukuodama galvą], i vis yr i yr. Susivėlė kaltūnas ir niekaip nebegalima išvélti.Šukeliūtė grebenio va stovi i išsivélk (išsišukuok) galvą.išlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusį: Ka žuvis įsivela į metinį, nė išvelti nebgal.Kada tu iš mūs krašto išsivélsi?kurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuoti: Visą dieną išvė́liau veltenassutepti, suteršti: Katinas man audeklą išvė́lė kaip velnias.Deguto? O kokią peklą kursit? Bene kuriai duris išvelti užsimanėt?.Žiūrėk, kaip veidą išsivė́lei!. Eik, vaikas labai išsivė́lė. [Vaiko] marškinėliai apkibo žiedų kuokeliais ir išsivėlė geltonomis žiedadulkėmissunkiai išrauti: Žiūrėk, kokį kelmą išvė́lė. Liūtas stvėrė beržą glėbin, pavartė i išvėlė su šaknim . Išvėliau didelį medį.ištraukti: Tave išvel̃s iš eilios žmonių, t. y. išritins.Anas ir kermošiuj, būdavo, išsivel̃s puodelį iš kešeniaus. Diedas išsivėlė šukę su mėsa.iškasti, išrausti: Duobę išvė́lė giliausiąišmušti, išsukti: Išvė́lė ranką [šautuvo buože].Puoliau ir išsivė́liau koją.išplėšti: Velnias čiupt ir išvėlė akį, ir liko žmogus be akies.išdykauti, siausti, trintis: Jau menkas tu krutėjas: tik nueini in mergas, išsi̇̀veli – tai visas tavo darbasiškišti: Nešioja išvėlęs liežuvį kap šuva. Atejo išvėlęs liežuvį lig bambos.išsproginti, išplėsti (akis): Kur eini išvė́lus akis?. Išvėl[ė] akis lodz šuva dantis. Baisus žmogus, akys išvéltospasakyti: Išvė́lė išvė́lė, ką turėj[o], pasakė ir nuej[o].išpeikti: Išvė́liau jam po visų akių [merginą, kad nevestų]gerai paaugti, atsigauti, pasitaisyti: Buvo netikutė, o dabar kad išsivė́lė. Vis buvo mažas ir mažas, o dabar žiūrėk koks vyras išsivė́lė. Dar tik trylika metų bus, o kokia didelė išsivė́lė. Ot vyras išsivė́lęs kap žardas. Išsivėlė ir kiaulaitė. Augo augo, išsivė́lė, va koki – kap šulai [paršeliai].Išsivėlė kap šuva po metųaki̇̀s išvélti nustebti: Žiūri, jau net aki̇̀s išvė́lė, kad jau padarytakáilį (skùdurus) išvélti primušti: Išvė́lė káilį, bus dabar ramesnis. Išvelia jam kailį, ir tas išbėga. Parejo namo, rado neprietelius, kuriem išvėlė gerai kailį ir išvijo, o pats gyveno su trimi panomis laimingai. Kai pagriebęs išvélsiu skùdurus, tai žinosi!1 nuvélti, nùvelia, nuvė́lėsusitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivė́lę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo] nuvélti par penkis centimetrus storio. Milas gražiai nuvéltas. Bovelna apmes, vilnums ataus, paskuo nuvéls. Kiti numie kubile nuvéls, suspaus, sukočios [milą]. Čystą milą vilnonį audė, paskuo nùvela ir pasiūna. Audeklas buvo nuvéltas ir nuspaustas. Buvo atsiradusi toki mašina gera, ka įduosiam, ka nuvéls, ka spindės drabužiai.1veliant pagaminti: Jis dėvi skrybėles iš vilnų nuvéltas. Nuvė́lė puikius man čebatus!. Nuvéldavau pardien vailokus. Dėl pykčių žiemos tai turiu da veilokus – Anykščiuos nuvė́lė.Turu gražius veilokiukus nusivė́lusi, tik par blauzas siauri. Žiemą liūbam tūbus nusivélti. Senesniai gi veilokais [nešioja], nusi̇̀velia. Va tokiuos ir veilokus turiu, ir tam tyčia nusivė́lus su kaliošais, ale sunku [eiti]. Nusivė́liau tokius veilokus, ka žiema daba nusispjaut. Žaisdavom su sviedinėliu vaikai, nusivéldavom [jį] iš karvės plaukų. Jų kepurės visos palšos, iš šuns uodegų nuvéltos .veliant susitraukti: Argi galėjo milas tiek daug nusivélti?pašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdyti: Kolei nuvė́lė (nuskuto) barzdelę, i britva atšipo. I glotna pieva – nuvė́liau (nušienavau).dėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėti: Kap tu greit kelnes nuvė́lei, da tik du mėnesiai, kap siuvo.Nusi̇̀velia, nusinešioja, išsiskiedėja išsiskiedėja, pradeda kiurt [milas]aplipdyti (pūkais ir pan.), apvelti: Rūbai pūkais nuvelti.išvolioti, nešvarumais ištepti: Tos mergaitės savo paltus nuvė́lė, nušniaukštė. Visas nuvéltas, numakotas atsikėlė iš dumblynės. Negraibyk, da nuvélsi. Gi kas ten ant turgaus pirks iš jo tą mėsą, nuveltą, nubjaurotą.Nu i kur tu teip nusivė́lei, musiau vėl visus griovius išvoliojai?. Ana girta, nusivaliojusi nusivė́lusi kaip vel[nia]s. Parsinešė nusivėlusią katę. Valgom [keptus žirnius], o nusivė́lę, murzini, bet patenkinti. Jis eina į kalvę, nusi̇̀velia.Nusivėlus kaip kiaulė.patepti gydomuoju tepalu: Su kiaušio tryniu nuvela ir paliekta par naktį, rytą numazgoja [pašiurpusią, pleiskanojančią veido odą].Žaliuoju muilu nusivėlus pabūt, paskui nusimazgot (gydant niežus) klojant, lipdant padaryti: Gera krovėja moka nuvélti vežimą be kerčių. Šituos molinius tvartus mes nuvė́lėmpadaryti kokį sunkų darbą: Nuvė́lė (nunešė) miestan didžiausį krepšį kiaušinių parduot. Ažkart nenuvélsi bulbųpradanginti, nukišti, nudėti kur: Ir kas galėjo teip tolie nuvélti tą skarą?.Kur toj skepeta galėj[o] nusvélt!?. Padėk raktą atskirai, kad nenusivel̃tų kur. Nupuolė ir nusivė́lėnueiti kur nereikia: Kur ana nusivė́lė, t. y. nuėjo. Žiūrėk, kur ta karvė nusivė́lusinumesti, pašalinti: Ir gaspadorius jau atsikėlęs, nuo savę miego naštą nuvė́lęs šeimyną kelia.suktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluoti: Su boboms nepradėk ginčyties, vels vels i nuvéls saunupirkti: Tai nuvė́lė man mamulė šilko suknelelękáilį nuvélti prilupti: Jei jį sugaus, káilį nuvel̃s gerai, kad ilgai minėtų1 pavélti, pàvelia, pavė́lėkiek sutaršyti, pašiaušti.Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt1kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau pavéltas. Išplerusios pančekos, reik pavélti. Ka vilnonis [audimas], tai tuo[j] pàvelia [su veliušiu]. Paltelis mileliuko išausta, pavélta. Milelį pavėlė vėlykloj. Tai namie pavéldavo kokį [milą]. Reikėtų pirštines dar biškį pavelti, ale kad nebepaslenku. Čerkasų priaudžia plonučių an bovelnos, nu tai tada pàvelia kiek, nuspaudžia, net blizga.Volku volkavosi [milą], nu vilnos i pasi̇̀velia. Pirštinės pasivel̃s – nebus didelės. Su rankom pasvéldavom milus, karštu [v]andeniu piliam, trinam trinamsutrinti (pūslę): Mano papadė pavélta – negaliu paeit basasutepti: Pavélsit rankas.paglamžyti, palamdyti: Pàvelia po laškas, tada purvina skarele rišas1pargriauti, parversti, paristi: Pušaloto girio[je] briedis jautį pavė́lė eidamu į veltynes. Kiti vyrai pavėlė [kiaulę] ir papjovė. Pavė́lė jis mane apačion. Pavėliau jį apačion, apžergiau ir laikiau abi jo rankas priplojęs prie žemės. Verčiasi sniego maišalynė. Sukasi sūkuriais, kurie, rodos, pavels visus po vėjo galybe linkstančius šilus.Kai pavė́lė liga, tai tik nenuskapsčiau visiškai. Tai gripas čiut čiut dvi dienas pavė́lė (pakamavo).Meška žmogų stvėrė i pasvė́lė po savim. Kad jį kur tuoj, tokį šunį, pasivel̃s vištą ir kamuoja. Kad sumanytų Dievą pasvė́lus: – Duok man sveikatą, ir gana!.nusodinti, gilyn nustumti, paversti: Tą gerąją žemę pàvela į apačią, nėkas neauga.eiti imtynių, ristis, imtis: Galim pasivelt.paskersti: Baisu, kas da meitėlį pavė́lė. Tai kad pavélsim Velykom!. Pavė́lė didžiausį paršą, o mėsos jau neturi.įtraukti, įsukti: Saugokis, kad mašina nepavéltų. Jį pavė́lė po drėlinge.Mažai betrūko, kad būtume pasivėlę po jų (tankų) geležiniais vikšraispasipainioti: Apvirsi pasivė́lęs po kojėms. Tujau tas Jonis pasivė́lė. Aš tiktai duodu tiesiáu į trobą, o kas jau užpakalė[je] ka nepasivéltum. Kaip čia tau, sakau, pasivė́lė?. Višta negalia po kojų pasivélti, aš pagatava sumindyti. Buvo i tų zuikių, pasi̇̀vela, kartais užklysta. Šuo žvirblius keravo[ja], jei tik koks pasivė́lė, capt ir y[ra] kietai. Ka bobos pasi̇̀vela, viską pagadina, negal nė šnapšės beišgerti. Jei šeimininkė neduos, jau ans pats pavogs, jei pasivéls po tako. Katinas pasivėlė tarp kojų, vaikas knabtelėjo ant nosies.pasitaikyti: Trejus metus ištarnavau, pasivė́lė tas šitai ir apsižanijau. Nėkas doras nepasi̇̀vela, ir paliekta [senmergė].būti gaunamam, turimam: Retai jam pasi̇̀velia litas.įlįsti, įsipinti: Ka į tą vištidę (nj.) nebūtų pasivė́lusi dirbti, gal nebūtų pasikartoję [džiova]įdėti, įversti (ką sunkų): Daro tą skrynią – girnų akmuo didžiausias pavéltas in dugno, nu ir tu panešk kad nori!.1paduoti, įbrukti: Ir aš jam pavė́liau sūrelį už gerą ganymą. Kartais ji man kokį sūrį pàveliablogai pasakyti: Kol tylia, tylia, al kad pavéls kokį žodį, nė[ra] kur akių kišti.suktai, neaiškiai pasakyti.kiek pakeikti: Aš pavė́liau jį, t. y. siūlojau jįjį velniamsišleisti kiek dujų (iš žarnyno), orą pagadinti.1 parvélti, par̃velia, parvė́lėpartrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus. Jei nekiši kojos, manęs neparvélsi. Parvė́lau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau. Aš jį parvė́lau. Babutę audra pagavo, parvė́lė i volioja.pargabenti, parnešti, partempti (ką sunkų): Parvélk pagriebęs medį iš girios dėl pliauskų (skilų), t. y. parneškpareiti: Neparsivela ans, t. y. nepareina. Laukam laukam – gal i vėliau parsivéls1 pérveltiiš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti.per daug suvelti: Veizėk, nepárvelk par daug pančekų, kojos nebįkišiįveikti, nugalėti: Smerčia peklą pérvėlė.1 pravélti, pràvelia, pravė́lėpaveltikurį laiką velti.kurį laiką painiotis, maišytis: Prasivélti po kojomisskleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeiti pro šalį.1 privélti, pri̇̀velia, privė́lėkiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui pri̇̀velia, tai būna milasdaug suvelti: Būlo, pri̇̀veliam milo an kiek metų.daug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgyti.1padaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgyti: Ana privė́lė jam galvą kibių. Šiaudų priveltà čiupra. Negražu palikt šukas privéltas. Ir par arklius esti [parazitų], ir karčiai reikia ir arkliam [iššvirkšti nuodais], visokių kaltūnų privélta tenai esti.Privė́lė dantis. Privė́lė mašiną.1Varnalėšų prisi̇̀velia karčiuos. Kepurė akuotų prisivė́lė – paisėm miežius. Nuo jų (lakišių) sėklos pavalkuos prisivela. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių. Prisivė́lė milas pelų – nebeišknebinėjom. Kaip ta karvė nabagė kūtė[je] kad y[ra], šiaudų juo prisi̇̀vela. I vė prisivel̃s veilokai šieno kluone, neik.Rodos, ka kokių plaukų būtumei gerklę prisivė́lusies tokių. Nuo miežinių pelų karvei gerklė prisi̇̀velia akuotų.prilimpant ko, prisiraizgant užkišti: Čia akėčia geležinė, čia [rankena] pakelt, jėgu prisi̇̀velia velėnų.aplipti, priskresti: Riebinuotas [stiklainis], prisivė́lęs, neišplausi. Kiek prisivė́lė grietinės, koks pienas. Nuo tarkės puodas prisi̇̀velia. Prisi̇̀velia knatas [nuo prasto žibalo], ir nebedega lempa. I oda [karvės] geltona, i snukis geltonas, i ausys prisivė́lę, o pienas neriebus. Žiemą, būdavo, neši vandenį gyvuliam [apsiavęs mediniais], ką, jėgu biškį padrėgnas sniegas, labai prisi̇̀velia. Sniego prisi̇̀velia, tai išsikrapštai sniegus, šliures į ranką ir bėgi. Burna seilių tokių prisivė́lusi. O kad džiūdavo gerklė, džiūna, prisi̇̀velia kažko. Nenoriu aš tų vaistų, tik burną prisivélsiu. [Ievos] uogos juodos, aitrios, nuo kurių burna pajuosta ir prisivelia. Koše pilvas prisivė́lė, visą naktį gumbas gėlė . Pilvukai (skrandžiai) prisivė́lę, neišsidirbę raštininkų. Alus neėmė, tik apsunko mintys, atbuko kojos ir šlykščiai prisivėlė dūmų plaučiai.Peršta, kaip prisivė́lusios akėspridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.): Labai buvo pradėję nešt [velti veltinius], tai suniekinau – pri̇̀velia gryčią.priteršti, prišiukšlinti: Privė́lė ratus purvo. 1Aš ir pati čia su kojom privė́liau žemių. Bene tie kampai neprivélti šąšlavų. Privė́lė aslą ir paliko neiššluotą. Katinas privė́lė kampe krūvą.Tų svetimų [ligoninės šliurių] prisivė́lusių nenoru, savo turusutrinti (pūsles): Blogas kotas kirvio, man pūslių privė́lė. Privė́lė pūsles delnuos, paki nušienavo. [Šakių] kotas ilgas, slidus, nei mozolių pri̇̀velia, neiniek. Neprivéldavo [nuospaudų], kai gyvenom ūlyčioj, ant žemės vis basas.Pūslės prisvė́lė, negaliu pašienautprigabenti, prinešti (ko sunkaus), priversti: Krūsnys privélta an ežios tų akmenų [iš lauko]. Kai pri̇̀velia daugybę [sniego], nei išeit, nei išvažiuot. Privélta sniego kur skradžiai (labai daug). Sniego privélta galas žino.pridėti, pripilti: Tie sakai vieni negerai, reikia privélti žvyro.daug duoti: Kytra razumna, razumnai mokyta, beržo viršūnėlė razumo privėlė.Kad skels, ir tau privels, t. y. duos ėstidaug parūpinti, įtaisyti (vaikų): Jeigu boba neartavos, vyras gali tuzinų tuzinus [vaikų] privelt, o vis mergučės bus.Prisivė́lė vaikų mergos. Tik vaikų prisivė́lę čia jiejieįsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Didelė senatvia, didelė, bet i dar prisivė́lė kažikas, su ta ranka nebgalėjaupripiršti, prisukti: Privė́lė mane pri tokio našlio.Ans pry tos mergaitės prisivė́lė. Misli[ja], gal prisivéls pri kokios mergos.prisigretinti: Prisivėlė žvakelė ir nepaleido visu keliu1pridaryti ko negera: Daug visokių baikų girtuokliai privė́lė: dantis nusilaužė, nosis nusiskėlė. Jis visą svietą išmalęs čia atgūrino bėdų privelt. Bet kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau (prirašiau), tai visos pagirios išgaravo. Žiūrįs – rašysena nekokia – prigrūsta, privelta, čia mažom raidėm, čia didelėm. Aš rašydama pri̇̀veliu daug klaidųprispausti: Aną akminą prig durų grabo privelta.į vi̇̀lnas prisivélti įkyriai prikibti: Neik pri anos (mergos), prisivéls tau į vi̇̀lnas, matysi1 ×razvélti, ràzvelia, razvė́lėperpjauti: Levonui koją peiliu razvė́lėnutukti, sustorėti: Kai amerikonas razsivė́lė. Mūs ponas razsivė́lęs, didžiausias1 suvélti, sùvelia, suvė́lėsutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos. Aitvaras jo plaukus suvėlė. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela. Plaukai ne sušukuoti, o suvelti̇̀ kaip raganų. Aždaryk [autobuso langą], plaukus suvė́lė vienon krūvon. Laumės taip pat suveliančios arkliams karčius, uodegas. Iš to [išsigandimo] Gasparas Slančiauskas ilgai sirgęs, o paskui plaukus į virveles suveltus (apie kaltūną) lig pusė amžiaus nešiojo. Ji pešioja plaukus, juos vis daugiau suveldama. Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams velnias vis baisiaus piktųjų sùvelia kudlą.Jei pakaušis suvéltas, tai užkurys.1Išsišukuok plaukus, o paskui į kaltūną susivel̃s. Greitai išeis visai iš mados šukuoties – susivéls ir eis. Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivel̃s veilokan galva. Jaunitelė baltitelė motriškelė pri vyrų susivė́lusi vaikščio[ja], nestraini. Susvė́lę drožia vaikai. Kasdien kasos tai sùsvelia. Aš susvė́lus kap gulėjau, tep ižlindau. Susvė́lei šiandie, tokia negraži. Susvė́lęs, plaukuotas, alne britku an jo zdairytis. Drabužiais suplyšusiais, plaukais susivė́lusiais – kas tik par mados?!. Nesusi̇̀velia plaukai, aš visada suspynus. Susvė́lęs atejo. Apskretus, susivėlus vaikščioja to[ji] kūtvėla. Šiandiej susivė́lus mergaitė visa, burna neprausta, o laksto. Kaži kas tas toks paršiukas susivė́lęs: plaukai atgal virsta. Susivė́lę į grąžtus [plaukai], susisukę baisiausiai. Jei esti susivėlę arklio karčiai, tai sakoma, kad arklys turi kaltūną. Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, tai jau yr tikras kaltūnas. Iššukavus galvą, plaukus nemest į sąšlavyną, kad žvirbliai į lizdą neįneštų – tuoj susivelia galva. Štai tuojaus visi kaip kudlas koks susivė́lęs raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė.Susivė́lė lyg žemaičio vaikas. Susivėlęs kaip vilką vijęs. Susivė́lęs kaip Kuturių velnias. Ko tokia susivėlus kaip Šatrijos ragana. O kad tu susiveltum!. Atsikėlęs, susivė́lęs, snarglys ištįsęs – gali pasibaisėt (kregždės balso pamėgdžiojimas).veliant padaryti šukuoseną: Pro durų tarpą kyštelėjo madingai suveltų ponios Zosės plaukų kupstas.sudraikyti, suraizgyti: Vėjis ant žiogrių suvė́lė siūlus, t. y. sudraikė. Siūlus taip suvė́lei, kad nė galo nebatrandu. Mašinos suvéltus [šiaudus] susidėliok vienas pats. Nesuvéldavau, nudėdavau vežimus gerai. Suvė́lė po kojom pašarą karvė. Suvélsiat, mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisys [ūdas]. Storą pradalgį suvėlė (suvertė). Pradalgiai suvélta, sumušta, nemožna pastatyt. Pradalgė suveltà, nenupjauta kaip reik.Šiaip taip sugrubusiais nagais suvėlė piršto storumo suktinę.Kad susivė́lei raiščius, tai dabar išvélk. Susvė́lė siūlai, neseka ižnarpliot. Pakaria ant tvoros, anys (siūlai) sùsvelia. Bovelna nesusi̇̀velia teip labai, možna ištaršyt. Tus [išbrauktuosius] susukom, kad nesusivéltų linai. O galvenas [nušukuotų linų] i kedeni susivė́lusias, susiraizgiusias. Čia toks vijoklis palei sieną apsiputojęs, susvė́lęs. Kokie prasti [rugiai] rišti būs, ka tų žirnikų (vikių) daug, tokie anie būs susivė́lę. Jėgu susivė́lusių dobilų, tai reiks dvi dienas pjaut. Nebeatsikloja nuo pluošto i stovėdavo toki susivė́lę spaliai. Anus (kūlius) reik išpešioti, išdailinti, ka nebūtų susivė́lę. Ruoplis beržas neskilna, gyslotas, susivė́lęs. An paklodžių reik papilt [sudygusius rugius], patrint, ka nebūtų susivė́lę, taip plytom suaugę. Ans (salyklas) susi̇̀vela sudygęs. [Miežių] daigeliai ir šaknys anys gi susivė́lę, išplėšt negaliama. Prižėlę iki juostai, žolė net susivėlus. Žolė kaip vilna susivė́lusi stovėjo. 1Oi žėlė žėlė ir susivė́lė, nei pjaut, nei raut, nei dalge šienaut.supustyti: Suvė́lė visą sniegą apie bitesveliant padaryti tvirtesnį, storesnį: V[eltuvu] milą suveldavo mindami kojomis arba kaišdami storais kaištuvais (pagaliais). Liuob nedažytų vilnų išaus, suvéls dikčiai, i buvo milas. Be karšto [vandens] nesuvélsi milo. Kap sùvelia, tai kap lentukė būva [milas]. Suvéldavo milą, kad anas nebūtum retas. Tokie lygūs, standūs, kai suvelti̇̀ [milai], blizga. Milelius audžia [moterys], tai sùvelia sùvelia. Suvė́lę milą siuvėm kelines, burnosus. Jeigu dvinytas milelis, tai tik sùvelia trupučiuką. Labai kietai suvéldavo [milą]. Audžiam an linų milinį, milu ataudžiam, tada duoda suvélt. Milą sùvelia, nuspaudžia, kirpdavo [pūką]. Išaudžiau čerkasą, negalėjo suvélt par plonumą. Suvėliau milą į tošę. Suvéldavai [naminį milą], lietus nepralydavai. Milas tokis storas, sùvelia – neženklu, ar jis austas. Kad milą išaudėm, reikėjo suvélti. Savo vilnų suvélsam, kaip be milo – kur dingsi. Storus tokius milus išausi, kad suvéls daba vyrai. Pirštines ir pančekas teip gražiai suvéldavom, ka nė kokių mezgimo ruoželių nebesimatydavo.Vieno milo abudu suvelti̇̀ (vienodi).2Milas jau susivė́lė. Par naktį, par dieną kulia, velia, kol susi̇̀velia tas audeklas. Veizėk, pirštinės kaip gerai susivė́lė. Kad nedaug milo, [namuose] susi̇̀velia, būdavo, moterys.1veliant pagaminti: Veilokam reikia vilnas atskirt, kalėdinėm te užsimušk nesuvélsi. Fabrike per parą suveliama 1000 porų veltinių. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga, suvelta iš plonų vilnų bei triušių, kiškių, kupranugarių ir kt. gyvulių švelnaus minkšto pūko.Daug kas ir susivéldavo veilokus.veliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdyti: Vilnos apdorojamos, suklojamos į plokščius ar erdvinius ruošinius ir suveliamos (gaminant fetrą). Visą vilną nesuvel̃s. Tokios suvéltos vilnos, kaip jas i iškarši. Sùvelia [vilną] su vaikais šitos avelės. Kad suvéltos [vilnos] teip smagiai ir tų guzikų pilna. Buvau pasdėjus saujelę pakulų, imta kieno veltos tos mano pakulos, suvéltos in vekulį. Suvélta šitie visi linai, pasdaryta gūžta [pelių]. Linus zurvoliais suvėlė.Vilnas susivė́lusias draskyti. Katroj vilna menkesnė [, skiriama veltiniams], gera ne tep sùsvelia. Anys (verpalai) sùsvelia, tik skalauna [juos]. Labai blogos vilnos, susvė́lę – nusizliebia verpiant. Vilnos susvė́lę balnan. Tos vilnos susivė́lusios, neišpašytos – tokie kankolai. Vilna sùsvelia, o valaknas susguli, minkštas tokis pasdaro ir baltas. [Triušio] pagurklėj stovi susvėlę [vilnų] kamuoliai. Biskį toj vilna sùsvelia, kada verdančiu vandeniu užpili ir kočėji.skalbiamam, drėkinamam susigadinti: Vėlė susvė́lė veilokan skarelė. Verdančian vandenin indėta, tai jau susvė́lęs [siūlas]!. Vilnoniai megztiniai, kad nesusiveltų, skalbiami drungname vandenyjesutrinti (pūsles): Suvė́lė pūsles ant kojų. Kol bulbas sukapojo, ant abiejų rankų dvi pūsles suvė́lė. Čebatai nei mozolius an kojų suvė́lė, paki parejau namo. Sùvelia pūsles rankos[e] par ilgą braukimą. Reikėjo [skuduru] apsukt [rankos], ba suvel̃s kokią pūtį. Labai nelygus milinys, net pūsles suvė́lė. Šienaunant sùvelia pūslę. Verbliūgo nagos labai mažos, užtat ant pirštų suveltos storos ir kietos pūslės.Arkliui pečius suvė́lė.2Mazolis an šikinės susvel̃s nuo sėdėjimo. Pūslės rankose susi̇̀velia [nuo mėžimo]. Neduok Dieve, kad per darbymetį susiveltų pūslės papautai!veliantis, limpant prisiraizgyti: Lipukai (varnalėšos) itieji plaukuosan kap sùsvelia. Tas lydekas šliaužęs paskui ešerį, iššokusį ant ežero kranto, bet į smiltis susivėlęs atgal kritęs į vandenį.patekti, įlįsti: Tie sijonai ligi žemės, aš sakau – susivélsu (susipainiosiu) i pavirsu. Vištos susvė́lę (įlindę) gūžtojlipdant padaryti, sulipdyti: Suvelk miltus, virsme parpelius. Iš žąsies pasparnių pūkus išpešus su saldžiais paviršiais suvėlus dėt prie popossusukti, suvyti (lizdą): Lizdą suvelia ir vaikus veda kuosa kamine.Širdyje Mažos Lietuvos gyvatė sau lizdą suvėluskokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti): Žiūrėk, kokį vežimą suvė́lėsuduoti, sušerti, išmušti: Būtų suvėlęs į snukį. Marška apvilksiu, durpe pašersiu, kančiuku visus šonus suvelsiu.suglamžyti, sulamdyti: Suveltà kepurė. Suvélti drabužiai, suvéltu nevažiuosi žmogus. Žiūrėk, koks suvéltas rūbas. Jis labai netausojo drabužių – su naujais medžioti eidavo, o suveltų paskiau nebenorėdavo vilktis.Vai, važiuot mieste [autobusu] – visą žmogų sùvelia, sumanko.2Rūbeliai susvė́lę.sujaukti: Besijodydami vaikai po trobą visas lovas suvė́lė. Jos lova suvelta kap kiauliamigis. Suvelti̇̀ patalai.susimaišyti: Dangus su žeme susivėlę.sugadinti: Viskas sunaikyta, suvélta – lygūs laukai. Taip suvė́lė par laiką, ka žemė niekai, lubizų darbassumenkinti (sveikatą): Septynias [dešimtis metų] pabengiau, suvė́lė, kaip pančiote supančiojopasidaryti netvarkingam, apsileisti: Gražus, kol jaunas, senas susi̇̀veli, susibūnibūti nevikriam, neatidžiam: Gatavai susivė́lusi esi – lig šio čėso pusryčio neišvirei. Dainiuodavom, dabar nieko nebatsiminu, esu susivė́lęs. Tu turi akylas būti, neturi susivė́lęs būti. Susivė́lęs negal būti – greit pabėga žuvė (kai žvejoji). Jei gaspadinė kokia susivė́lus, tai gali devynis dvarus turėt (gali būti turtingas, o niekas neišeina) nutukti, sustorėti: Matai, koks šuniokas, susvė́lė kap velėnasupainioti, sutrikdyti: Įsikišo į tarpą kalbant ir suvė́lė visą reikalą su savo durnu protu. Kokios snopos nuejusios viską tik suvéls. To žmogaus viduje rodos suvelti tūli jausmai.Viskas susivė́lė, bobų tie velnio liežuviai.padaryti neaiškų: Tie įstatymai suvelti̇̀, žmogus negali suvokti. Mano pasaka būna kažkokia trūkčiojanti, suvelta, sunarpliota – nėra jokio aiškumo. Trūko žodžių, raidžių, kitos kėpsojo atvirkščios, sakinys neišnarpliojamai suveltas. Dabartinė klasifikacija vien tik suvelia bibliografiją, apsunkina susirasti reikalingą darbą.susikivirčyti: Būdavo, mažažemis dėl ko nors susivels su savo kaimynu dvaroniu – ir jis negalės į nieką kitą skųstis, kaip tik į tą patį dvaronį.kilti neramumams, susidrumsti: A susivéls pasaulė, laikraščiai liūdnai rašo. Lengvai gali į karus susivelti visos tautos1 užvélti, ùžvelia, užvė́lėsusivelti (apie pūkus, vilnas): Ažsivė́lė ažsibuvo skarelė kralkinė. Ažciravojau, ažsivė́lė [kojinės], i gerai.veliantis užsikišti, apsivelti: Ažsivė́lę karštuvai [nupašytomis vilnomis]. Skylė plaukais ažsivėlėbaigti velti: Meleta kuodelį užvėlė: neškiat laukan kalvaratus, nebeverpsmaužteršti, priskretinti: Ùžvelia visokiais pelėsiais pilvą (skrandį), tai kapgi nesopės.Buvo svei̇̃ka [prastas maistas], ne tep skrandžiai buvo užsivė́lę kap dar̃. Užsivė́lė knygos, karvė neėda atarijos – pila aliejaus. Daktarai galvojo, kad užsivė́lė ausys, bet ausys švarios. Tas kaminas buvo užsivė́lęs.apsitraukti: Užsivė́lęs stiklas rudu. Užsivėlė dangus, jau duos lyt perdienužversti, užgriozdinti: Užvélta pas mane (netvarka). Čia viskas apleista ir užvélta. Dar̃, žiūrėk, aš kluone jau turiu užvéltus kampus. Ažvė́lė taką sniegu, i gatava – šitoks geras buvo. Ažuvė́lė taką.Viskas užsivertę, užsivė́lęuždėti ką sunkų, užkelti, užversti: Ar užvė́lei akmenį ant viršaus?. An duobės užvė́lė didžiausią akmeną. Kad užvė́lė maišą ant nugaros, tai vos partempiau. Užvė́lė terbą žuvų an pečių. Sūrį akmenu užvélk.Tavo širdį sudegino skausmas, varginga jaunystė tavo, todėl iš apmaudo per sunkią naštą užvėlei ant savo sprando. O dabar, nieko niekam neminavoję, užvėlė tokią sumą, kokios jisai seniai jau turbūt nebėra regėjęs!. Užveliate žmonėms sunkiai pakeliamas naštas.Užsi̇̀veli ant nugaros dvidešim kilogramų uogų ir neši.duoti: Užvėlė (atsiuntė) jam iš Amerikos strošną papužę rūbų.užpulti, užgriūti: Mane va gripas užvė́lė nuo penktadienioužduoti, užkirsti: Kad užvélsu par subinę už krokimą. Vieną kartą užvė́liau par nosę, daugiau neblindo. Slėdnus žmogus, bet užpykęs užvė́lė į murzą. Palauk gi, aš tau užvelsiu!.Tavo kumelė labai užvelta, kad sakai – no, tai nė negirdistačiai, įžeidžiamai pasakyti: Moka užvélti, labai prasčia boba. Tiek to proto, ka taip beužvė́lusi. Ot tau ir užvė́lė!sukietinti, užgrūdinti: Mužiko pirštai ažvelti̇̀ – duok, nesopės. Galva ažveltà, davė ar nedavė – nei znoko.Mužikas ažsivė́lęs – ir pekloj nebus baisususitrinti (pūslę): Užsivė́liau pūslę.atbukti: Ažsivė́lė peiliai, kirviai. Itiem krūmam škada ir kirvio, bo tik te ašmenys ažsivel̃spasidaryti netvarkingam, apsileisti: Užsi̇̀velia vyrai (nedirba žiemą). Ag, mergom būdama da regis greitesnė buvo, ale, matai, kai išteka, tai užsi̇̀velia. Kada buvai prijunkęs [dirbti], o dar̃ užsivė́lei. Šitokion draugėn žmogus tik užsi̇̀veli.aptekti (darbais), užsikuisti: Ažsivė́lę darbais anysužsilikti: Užsivė́lė knygos lig šių laikų. Ana užsivėlė viešėti, ta šavalkaužsklęsti: Užvélk duris su velke.kietai užrišti, užveržti: Užvélti mazgąišleisti dujas (iš žarnyno), orą sugadinti: Katras teip bjauriai užvė́lėtav, kaip katę į pelinus?. Jau čia tu užvė́lei, ir žadą traukakul̃ką užvélti iššauti: Jam kul̃ką ažvė́lei i daugiau nieko tokiam žmoguinagùs (kam) užvélti sugadinti gyvenimą: Tokia netikus jo pati, tik nagùs žmogui užvė́lė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas