Vemti
Vemti reikšmė
nevalingai šalinti maistą iš skrandžio pro burnąką nors iš skrandžio išstumti per burną, snukį, atrytimesti iš vidausnemaloniai, tiesmukai viską pasakoti, rėžtičiulbėti, giedoti (apie volungę)labai nemalonuvemiant apterštiimti vemtikiek išvemtiatrytitiesmukai atsakyti, išplepėtinei iš šio, nei iš to duotivemiant pašalintiatrytikurį laiką vemtinei iš šio, nei iš to duotiiš vidaus išmestitiesmukai išplepėti, išrėžtikiek vemtikurį laiką vemtinumirti vemiantkiek vemtiišvemtiduoti, sumokėtinemaloniai, tiesmukai pasakyti, išdrožtinetvarkingai išverstiimti vemtiišvemtivemiant priterštivemiant pripildytiatryjant daug išmestivemiant suterštiimti vemtivemiant priterštiimti vemtišiurkščiai, tiesmukai pasakyti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vémti
Vemti sinonimai
apvemtiatvemtiįvemtiišvemtinuvemtipavemtipravemtiprivemtisuvemtiužvemtipavemtinai
Vemti frazeologizmai
vémti ver̃čia labai nemalonu (apie ką nepatinkamą): Kai pamatau girtą, mane vémt ver̃čia. Žiūrint vémti verčia. Tas žmogus vémt ver̃čia. Nu tos tavo kalbos vémti ver̃ta. Nedainuok, ba mane vémt ver̃čia beklausant. Nuo tavo ilgo liežuvio vémt ver̃čia. Driskinėji, net vémt ver̃čia pažiūrėjus. Jo darbas vémt verčiaapvémti, àpvemia, apvė́mė1vemiant apteršti: Jis apvė́mė skraitą. Tegul primalduoja aną nevidoną, kuris man, še… visą sprandą apvėmė. Apvémta, apkrauta prie kultūros namų.Ligonis apsivė́mė. Rado apsvė́musį. Susmirdęs visas, apsvė́męs. Pamatė, ka tu apsivė́męs esi, tujau marškinius išplovė.Kad atvažiuot apsvėmęs, tai žinotum, kad prasgėręsimti vemti: Kap nusgėrė, tai ir apsivė́mė. Net apsvė́mė mergiotė nuo to bjaurumo. Snarglėtą kaipgi bučiuosi, apsvémt gali!. Visa galva skaudėjo, atrodė, ka būčiau jau greit apsivė́musiatvémti, àtvemia, atvė́mėkiek išvemti: Àtvemia, apprausk vaiką. Vaikas tol žindo, kol atvė́mė. Turi̇̀ atvémti tų [skrandžio] sulčių. Atvemsta jau su kraujais, mirs.Vandens išgėrė, tai paskui tik atsivė́mė, ir baigta. Atsivė́mė ligonis ir pagerėjo.atryti: Gandras parneša ir àtvema varlę. Tas paukštis atvėmė tą męsą, prilipo ir prigijo zaras. Kaip nugėrė, veiza, ka čia y[ra] brač svirplynė, nebatvémsi jautiesmukai atsakyti, išplepėti: Aplink Jonį neprasitark nėko Marei, ana tujau pat atvémsįvémti, į̇̃vemia, įvė́mė nei iš šio, nei iš to duoti: Tai karvei reik parsivežti [šieno], nėkas tau iš burnos neįvémsišvémti, i̇̀švemia, išvė́mėvemiant pašalinti: Kas negali išvémti, tas gokši. Kliokt išvémsu burną – pati rūgštis. Jug kai vemi̇̀, iš skrandžio gali išvémti, jeigut esi užgėręs. Pro burną tulžį išvė́mė. Vėmiau, mažne grobus išvė́miau. Sako, gumbą išvė́mė ir gyvas liko. Ką suvalgo, tą i̇̀švemia. Ir vaistų, kokių paima, i̇̀švemia – neužleidžia jų. Baras, ka suvalgiau, nots ėmus išvémk. Mano Elena ką tik į burną, – tuojau išvemia, jau nedėlia kaip ištisa guli. Tai vis vėl rijo, ką išvėmęs buvo. Išvemia nuog apsirijimo.Išvėmėte savo smegenis ir dūšią kartu su arielka. Išvem̃s, gyvatė, neišeis jam in gera svetimas turtas.Ir gardų daiktą dažnai žmonės išvemia.Pylė jam ko, kad išsivemtų̃. Gerai išsivė́mus, ligoniui lengviau pasidarė. Kap išsi̇̀vemi, tai geriau!. Išsitąsė, išsivė́mė žmogus, pavodijo kas. Tas tuoj išsivė́mė, i viskas, jam jau ne prie širdies [gyvatinė degtinė].atryti: Kada prieis diena, pūkiai parbėga avižas išvėmę į aruodą patys ant klėties prie [šeimininko palikto] pusryčio. Prarakas Jonas iš pilvo didės žuvies Dievo išgelbėtas ir ant krašto gyvas išvemtas. Tuoj ta žiuvis jį ir išvėmus ant žemės. O jai gandras, vėl išvėmęs, rupuižę davėkurį laiką vemti: Ligonis visą naktį išvė́mė. Pusantros dienos teip išvė́mė išvė́mėnei iš šio, nei iš to duoti: Iš kur aš tau išvémsu, ka neturu×iš vidaus išmesti: Tokie kalnai vulkanais vadinasi, o išvemti daiktai – lava. Žmogžudy, kurį pragars bedugnis išvėmėtiesmukai išplepėti, išrėžti: A negalėjai tylėti, reikėjo išvémti. Prašiau, ka tylėtum, o ana viską išvė́mė. Išvė́mė viską ant akisnuvémti, nùvemia, nuvė́mėkiek vemti: Nùvemu i vėl stojuos dirbti, nùvemu i vėl einu. Vyrai išėjo alaus nuvémti.Užėjo vaikui blogumas, ir nusivė́mė. Dusyk nusivė́mė, tai jau serga. Prisirūkęs kosa nusivemdamas, kiek to proto. Ka aš nusivémdama varau (kosiu). Pjaunant dobilus a vasarojų, nusivémsi pri pradalgės galo. Po valandos, bjauriai nusivė́męs, vėl pasirodžiaukurį laiką vemti: Nūsivė́mę par naktį i parvažiuojam keikdamysnumirti vemiant: Muno žmogus vėmė vėmė i nusivė́mė. Keturias dienas krauju vėmė ir nusivė́mė. Vimdė, maniau, ka nusivéms – taip tampėpavémti, pàvemia, pavė́mėkiek vemti: Primušė: kraujais pavė́mė i numirė.pavemtinai̇̃ Pavemtinai̇̃ kosi.išvemti: Susivėmė katė, kurkuliuką pavė́mėduoti, sumokėti: Kažin kiek tas šeimininkas vakare už bulbių kasimą pavémsnemaloniai, tiesmukai pasakyti, išdrožti: Pavė́mė ne šią ne tą, neimk į galvą. Netura nūmonės, kas užejo, tą pavė́mė. Netura sarmatos, viską pavė́mėnetvarkingai išversti: Pavė́mė atvažiavę ir palikopravémti, pràvemia, pravė́mėimti vemti: Gokčio[ja] jis, kad negali pravémti. Pravem̃tum, išvemtum i būtum vaikas sveikas. Pravémtum – palengvėtum. Gerai, ka pravė́mė, būtų numiręs. Pràvema kruopu susirgęs – pasveiksta, ne – užslopsta. Išsyk krūtinę skaudėjo, pyko širdis, lekiu i lekiu pravémt. Ka pravė́miau, tuokart paliko geriau. Susispyrė viduriai, kiek pravė́miau. Kad pravémčia, gal būtų geriau.išvemti: Davė išgert žolynų, karaliūčia ir pravė́mė žiedą .Pràvema (prageria) viską an kerčiosprivémti, pri̇̀vemia, privė́mėvemiant priteršti: Pasigėrė ir privė́mė kambarį. 1Kas itai tę privė́mė?. Gal jam bloga pasidarė nuo to saldaus alaus: privémta aure – man šluostyk!. Pryvéms.vemiant pripildyti: Vėmė ana, po pusę bliūdo privéms. Kol nuveža [į ligoninę], pri̇̀vema pilną greitąją.atryjant daug išmesti: Pri̇̀vemia pri̇̀vemia [aitvaras] rugių, grūdų, miltų. Rytą atsikėlusios žiūriančios, kad tie visi bliūdai pilni sviesto privemti. Tai mat aitvaras privėmė to sviesto tuos bliūdus.suvémti, sùvemia, suvė́mė1vemiant suteršti: Tu suvė́mei mano drabužius. Girtas būdamas da suvémsiu paklodus ar ką.Tai derlius, ale nė sušikt, nė suvémt (nėra kur dėti) 1imti vemti: Girtas guli per abudu galu susivė́męs. Britku pažiūrėt in jį, gali susvémt. Nu tokio girtūklio bėk – tik susivémsi. Vanduo visas atgal pasiliejo ir ragana iš piktumo krauju susivėmė. O kaip pasigėrė, tuojau susivė́mė. Kurs iš apsigėrimo susivėmė, jei yra sviecku žmogu, pakūtą pildys par penkiolika dienųužvémti, ùžvemia, užvė́mėvemiant priteršti: Ažvémta katės – ažpyliau vandenio. Prisiveda visokių [pijokas], ažvemti̇̀ pakraščiaiimti vemti: Kaip kokliušu vaikai serga, kosa užsivémdamysšiurkščiai, tiesmukai pasakyti: Užvė́mė: tavo tėvas pijoko šmotas. Kokį žodį užvė́mė kas, ans tuoj pryšais
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas