Vėpsoti
Vėpsoti reikšmė
žiūrėti kur be reikalo, būti be dėmesio, žiopsotilabai susidomėjus, žavintis žiūrėtibūti atvėpusiam, atsiknojusiam, nulėpusiam, išdubusiamžiojėti, būti kiauramkristi, birtikėksoti, rėpsoti, riogsoti, styrotiįsižiūrėti, įsižiopsotikurį laiką vėpsoti, žiopsotivėpsant ką gauti, sužinotibūti atvėpusiam, nukarusiam, nudribusiamiškristiišplepėti, išpasakotiužsivėpsoti, užsižiopsotikurį laiką vėpsoti, žiopsotipraleisti kurį laiką vėpsantvėpsant netekti, prarastipakankamai vėpsotisuvapėti, sušnekėtiužsižiopsoti, užsižiūrėti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vėpsóti
Vėpsoti sinonimai
įsivėpsotiišvėpsotinusivėpsotipavėpsotipravėpsotiprivėpsotisuvėpsotiužsivėpsoti
Vėpsoti frazeologizmai
į kišẽnę vėpsóti tikėtis gauti: Veterinoras mano, kad baigusi [mokslus] Teresėlė amžinai vėpsos tėvui į kišenęsáulėje vė̃psąs tinginys, išlaidūnas: Kam paliks palangiškio [klebono] turtai? – Saulė[je] vėpsančiam paliksįsivėpsóti įsižiūrėti, įsižiopsoti: O skerdžius Augustinas, eidamas per dvarą, įsivėpsojo į poną. Ir jis kaip tėvas į tą pusę įsivėpsojo.Ir insvėpsójo in manęišvėpsótikurį laiką vėpsoti, žiopsoti: Nueis griščiukan ir išvėpso parnaktvėpsant ką gauti, sužinoti: Vėpsojau vėpsojau ir nieko neišvėpsójau. Vėpsok vėpsok, matysu, ką išvėpsósi. Vėpsok kiek nori – nieko neišvėpsosibūti atvėpusiam, nukarusiam, nudribusiam:Nuo mėsos lūpos išvėpsõs. Nuo varškės dantys išbarškės; nuo mėsos pilvas išvėpsõs.iškristi:Nuo mėsos dantys išvėpsõs. . .išplepėti, išpasakoti: Ką jam paporysi, anas kitam išvėpsõsnusivėpsóti užsivėpsoti, užsižiopsoti: Urėdninkui nusivėpsojus … knygelę užkišo po pečium.pavėpsóti kurį laiką vėpsoti, žiopsoti: Pasienė[je] [bažnyčioje] gali i pasnausti, ir į kitus pavėpsóti. Kad mieste gyvent, tai nueit pavėpsót, a iš kiemo kurgi nueis?. E, pavėpsójau, kaip jauniejie šoka, ir parkiūtinau namo. Pavėpsójo ir išėjo. Vienam tiktai Dickui buvo gerai: namieje sau miega, išėjęs geria, – na, žinoma, nueina ir į teismą pavėpsoti. Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkė.Vienas į kitą pasivėpsójo i nėko nesakėpravėpsótipraleisti kurį laiką vėpsant: Nuejau ant ežero ir pravėpsójau pardien, kaip žūsta (žvejoja).Dieną kaulus nešioja, naktį pravėpsója (klumpės) vėpsant netekti, prarasti: Pravėpsójau uogas. Tėvai, kelintą sykį kokius piningus pravėpsójom. Reik veizėti, kad nepravėpsáu (nepravėpsočiau) savo eilos malūne. Ši valanda yra labai svarbi, mes jos negalime praleisti šiaip ar taip neapsivertę; o jeigu pravėpsotumėme, tai kas kaltas, jeigu ataigyje mums teks ne vienur kęsti, vargti!. (J.Šliūp).privėpsóti pakankamai vėpsoti: Jau gana privėpsójai, einam namosuvėpsóti suvapėti, sušnekėti: Suvėpsósi nereikalingai – gausi!užsivėpsóti; užsižiopsoti, užsižiūrėti: Užsivėpsójai ir negirdi, ką sakau. Girioje kvailys ant ko ten užsivėpsojo ir pasiliko nuo brolių.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas