Vežti
Vežti reikšmė
Žiūrėti žodį "pavežti"Žiūrėti žodį "atvežti"Žiūrėti žodį "privežti"važiuojama priemone gabentigabenti su savimi, pas save, sau; imti kartu kur važiuojantpriverstinai imti kortų pluoštąprievarta gabenti į kitą kraštą, tremtitempti, traukti, vilkti (ppr. vežimą, krovinį)įkirtus, įkabinus trauktiįstengti, tęsėti (ką daryti); sunkiai, su įstanga kam vyktismarkiai, intensyviai ką daryti (barti, apkalbėti, mušti, valgyti ir kt.)kur ko užvežtidaug suvežti, privežti, pateiktivežant apsukti aplinkvežant į daugelį vietų nugabentivažinėjant aplankyti daugelįatvežus apipilti, apiberti, apskleisti, apkrėstiatvežus aplink supilti, sudėtidaugmaž, beveik viską suvežtivažiuojama priemone, vežant atgabentiparvežti, pargabentitempiant, traukiant atgabentiįsteigtinusigabenti, nuvežtiprivežtivažiuojama priemone, vežant įgabentinuvežti, nugabentiimportuotiįgusti, įprasti vežtivažiuojama priemone, vežant išgabentiiškelti (kitur gyventi)kurį laiką vežti, vežiotiapkloti, apibarstyti kuo vežamuprievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremtiištuštinti (namus) tremianteksportuotiištraukti, ištemptiišlupti, iškabintisvorio jėga išstumti, išplėštipajėgti vežti, patrauktipajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištemptiįstengti gyventi, išgyventiišvežioti, išgabentiištremtivežant nugabentivežant pašalintivežant patuštintiperkelti (ppr. namą)nutremtivežant nukloti, apvežti (kuo)daug, kelis kartus nuvežtiištremtinedidelį atstumą vežtinedidelį kiekį vežtinuvežtiatvežtiištremtipajėgti vežti, trauktipajėgti kabinti(dėl turtinės padėties) turėti galią, teisę, leidimą vežtipakišti, patraukti po kuovadelėtipajėgti ką padarytikandžiai pasakyti, parėžti, uždrėbtinepataikyti, sumaišyti (ritmą)kiek pavežti, pavėžėtivežant pargabenti namo ar į kieno namusdažnai, daug sykių parvežtivežant iš vienos vietos į kitą nugabentiperkelti į kitą pusęvežant skersai (ar kiaurai) per ką gabentipavežti kiekį daugelį vietų nuvežtinuvežti viršausuždrožti, sukirstivežant pro šalį gabentivežant skersai, kiaurai per ką gabentipradėti vežti (ppr. derlių, mėšlą)įgusti, prasimiklinti vežti (ppr. derlių, mėšlą)kiek išvežtitoliau, į šalį pavežtikurį laiką vežtipakankamai, užtektinai, daug atvežtidaug atkelti, prikelti (gyventi)pripildyti ką vežantarti, iki vietos atvežtipriplukdyti prie koatvežti, atvežant patiekti, pristatytisuspėti atvežti, dar laiku atvežtiįstengti kiekvieną kartą nuvežtiper kelis sykius daug atvežtiper kelis sykius daug atkelti (gyventi)daug atsivežtiišvežtivisa išvežiotivisus iškelti kitur gyventiatgabenti vežant į vieną vietąatkelti į vieną vietą (gyventi)viską parvežti, atvežtibūti sugabentamviską (keliems ar per kelis sykius) parvežtivisus (per kelis sykius) parvežtipajėgti vežant nugabenti ant viršausvežant kur nugabenti (ppr. į tolimą, atokią vietą)vežant pro šalį atgabentiatvežus ką ant ko paskleisti, pakreikti, pažertiatvežus kuo ką apskleisti, apiberti, apkrėstiatvežti kokį kiekį (ppr. prekių)atkelti (gyventi)atvežus paskleisti, išplatinti, įdiegtismarkiai vežant lenktiuždirbti ką vežantnuvargti, persidirbti, persitempti (ppr. apie arklį)smarkiai suduoti, sušerti, uždrožtiaštriai pasakyti, į akis išrėžtismarkiai pagadinti orąimti smarkiai ką daryti, persistengtismarkiai patraukti (dūmo, svaigalų)
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vèžti
Vežti sinonimai
antvežtiapvežtiatvežtidavežtiįvežtiišvežtipaišvežtinuvežtipanuvežtipavežtipadvežtiparvežtipaparsivežtipervežtipievežtipravežtiprivežtipaprivežtipapaprisivežtirazvežtiparazvežtisuvežtipasuvežtipapasusivežtiužvežtivežtinaivežtinosvežtinoatsivežtinaidevežtiišvežamaiišvežtinaiišsivežtinainusivežtinaipervežapervežėprivežtinai
Vežti frazeologizmai
arkliai̇̃ (arklỹs) nèveža (nevèžtų) labai daug: Turtų buvo – arkliai̇̃ nèvežė. Kiek primeluoja, kiek priloja – arklỹs nevèžt.kadõkėje vẽžamas labai silpnas: Mano metų kai sulauksi, tai kadõkėj vežamà būsimui̇̃lą vèžtiGž nespėti, atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis mui̇̃lą vẽža. Kur aš spėsiu su jais, – vežù sau mui̇̃lą, ir ganatinginiauti: Kitus ragina dirbt, o pats mui̇̃lą vẽžanei̇̃ nèšti, nei̇̃ vèžti; nei̇̃ vèžti, nei̇̃ nèšti nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Kad pasakė – nei̇̃ nèšt, nei̇̃ vèžt. Sakė pasakė – nei̇̃ vèžt, nei̇̃ nèšt. Pašnekėjai – tai nei vežt, nei neštnórs kubilai̇̃s vèžk labai daug: Pieno – tai nors kubilais vežk.pãpą vèžti su nuvargusiu arkliu važiuoti.púodus vèžtitoks žaidimas: Atgiedam rožančių, litaniją, tai tada púodus vẽžabūti nėščiai, artigalei: Jau jy veža puodus, tuoj sugrius pečius (pagimdys). [nórs]veži̇̀mą (vežimù) vèžk labai daug: Senybinių daiktų nórs vežimù vèžk da. Riešutų – tai nors vežimu vežk. Dar tik vienąkart tinklą užmetė, o žuvų tai vežimu vežk.viksvàs rūrà vèžti bezdėti. [nė̃]vyžà (vỹžoj, vỹženoje) nèvežamas (vẽžamas) prastas, niekam vertas: Jau tokia dvibambė, vyžà nevežama. Teip išdirba, kad žmogus nė vỹžoj nèvežamas. Plauni plauni visą dieną, a rytą nebūsi vỹženo[je] vežamàantvèžti, añtveža, añtvežėkur ko užvežti: Ka añtveži mėšlo, dešimteriopa nauda.daug suvežti, privežti, pateikti: Yr antvežę stiklinių uzbonųapvèžti, àpveža (api̇̀veža ), àpvežė (api̇̀vežė ) 1vežant apsukti aplink: Aplink api̇̀vežiau, [našlės kraičio] kubilus atavežiau namo vėvežant į daugelį vietų nugabenti: Važiuokim su manim, tai visur apvešiù. Už tuos pinigus visur mus àpvežė. Ana pilna ligų bu[v]o, kur aš nesu apvẽžęs.važinėjant aplankyti daugelį: Buvo apvežę, apvažioję visus daktarus, bet nepagijo. Kiek buvau daktarų apvežusi, bet nėkas nepagydėatvežus apipilti, apiberti, apskleisti, apkrėsti: Apvežėm visą lauką mėšlais. 2Mėšlais àpvežiau daržus, lauką. Lauką trąšom api̇̀veža. Puvėsais àpvežė visur, pagerėjo žemė. Nelabai daug [obuolių], neprižiūrim, reikia mėšlo apvèžt, o kas [tai darys] – nėra kas api̇̀veža. Bulbom žemės daug palikta, ale mėšlu neapvešmà visos: šiemet gyvulių mažiau laikėm. Mėšlą vežė vežė ir neapi̇̀vežė visos dirvos. Su trim vežimais mėšlo aš ir àpvežiau visą žemę, – tiek te to daržo ir tėr. Ka mėšlus apvèš, pradės pūdymus arti. Turbūt reik apvežti mėšlus bulbėms. Gera žemė, o dar apveža. Rudinį nukasus bulves ar kitas daržo žoles nuėmus, vėl reik kaip galint giliai suarti kaip jei pirmu, tad apvežti mėšlais, kurius tujau reik aparti, idant par žiemą po žeme supūtų. Reikia stengtiesi kuo daugiausiai, nors plonai lauką mėšlu apvežti. Visus kelius ūkininkai turi sulyginti, žvyru apvežti.Kaip dirva apsi̇̀veža, liuob kapstys. Petras mėšlą apsi̇̀vežė, gal jau i apsiarė.atvežus aplink supilti, sudėti: Apsivežęs, apsidėjęs materijolais, žada statytiesdaugmaž, beveik viską suvežti: Jau malkų visi apsi̇̀vežė. Kad nelytų, apsivežtų žmonys rugiusatvèžti, àtveža (atàveža ), àtvežė (atàvežė ) 1važiuojama priemone, vežant atgabenti: Pirmažolės gražiõs atàvežė vežimą. Jie sekmadienį àtvežė vežte ligonį. Pridoniej[i] skrynią, šėpą àtveža jaunosios. Įkraudavo akminų tiem vyrai, kraitį àtveža – pusė akminų. Atàvežė akmenis keturius – bus namo kertės. Tris viedrus [alaus] atàvežė, i po viedrui atàveža [į vestuves]. Vėl lauksiu mažų veršelių atàvežant, vėl visą dieną fermo[je] sėdėsiu. Tai tada atàvežam [linų] ir klojam an dirvos. Nurauni šituos linus, suriši pėduos, atàveža namuos, klojiman. Kada vienas [kaimynas] beigia [minti], tada kitas àtveža vežimą linų. Kas pirma atàvežė, tas pirma ir mals. Atàvežam kluonan i kuliam. Maišą didelį prikišo [vilnų], àtvežė čia ir uždėjo ten an grėdų. Atvèžkit kunigą – atàvežė, nupirkit grabą – atàvežė, prie langui pastatė. Dėkui už roges, atàvežiau, padėjau te, kur buvo. Kad sudegtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatvèš!. Gyva, dar neàtvežė į Raudėnus (nelaidojo), nėko nežinom. Atàvežė cukrų, apvynių – daryk alų!. Atvèž’ samanų, nėr ko pozan dėt. Puvėsių kokių atàvežė kūrent. Malkų gi reikia, o kas gi man atvèš?. Žmonys rudenį kartais atvèždavai gyvas [avis] ir parduodavai. Dvejetas vaikiukų, pas mum atàvežė lig mokyklai [pabūti]. Tujau vaikus sukriaunu ir àtvežu. Nigdi neveža, kad atvežtų̃ [marčią] nors pažiūrėt. Ačiui atvẽžę. Nenugriovėm [namo], tai atàvežė su traktorium. Kiek kelio atàvežta ir pirkta, pinigai mokėta. Mūsų žuvys gardesnės kaip atàvežtos iš jūros. Čia šitas galas [gryčios] va lig pusei tai iš pandėliečių atàvežta, čia vienas galas tebuvo. Nežinau, iš kur atàvežė tą bobą. Iš atvežtų kiaulių nei pusės nepaimdavo. Vieną dieną paprašai [dujų], kitą atàveža. Atvèždavo viso [žydai]: silkių atàvežė, žuvies. Buvau duonos – atàvežta gerų miltų, itų gerųjų, brangųjų. Vėl atvežė miltus, nežinau ar imt. Ka buvo atvežtà, maišą [miltų] papuolė nusipirkt. Da gerai, kad atàveža duonos, kad tik gauni. Atvežtà i stovi brangiausia dešra, niekas jos neperka. Pyko došijos, kam jam malkų neatàvežė. Kviesliai jaunajai vištą perekšlę atàvežė, kvakšia kieme. O mano pusbrolis nuog sodžiaus navet nei pieno neàtvežė. Pusbrolio duktė Zarasuos gyvena, i kad ko reikia, atàveža. Atàvežė man gi mielių daug. Mama, a noriat, aš atvèšiu medaus?. Vaikai atvèžtum iš Klaipėdos pylaičių, vištų, ir ėdu sau. Man vaikai to sūrio atàveža. Suknytę vokietys atàvežė, tai visi komuniją prejo [su ja], ir vis an šventoriaus apsivilkdavo. Praitą rudenį ji i beatvežañti tą medžiagą. Atàvežė didelį butelį, abu kad linksmi – dantys nebepasikavoja. Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, tuo tavo tarnas mus gaivyt atvèždavo bačką. Atvažiuosiu aš in tave nedėlios rytelį, aš atvešiu vainikelį žalių rūtų pintą. Atvažiuoja kiau kiau diedo duktė, atàveža kiau kiau man bandelę . Kūną jo varniškiai atvežusys į Kražius palaidojo sklepe jezavitų bažnyčios. Atvešim pirmus vaisius žemės mūsų.Būtų gerai, kad būtūt atvẽžęs lietaus. Atàvežėm lietaus, senučiut!.Va laisvę kokią ruskiai atàvežė: kai vežė žmones, upeliai ašarų bėgo.Vienas atvažiuoja pirkt, kitas àtveža parduot. Kai nusėsi (mirsi), velnias karietą atvèš.Senelis knygnešys buvo, eidavo atsivèžtų Prūsuos knygų. Manę čia atsi̇̀vežė mažutę. Pas tus ūkininkus atsivèš duonos kepti. Atsivežkis drauge ir savo župonę. Negi atsivèžtat Aušrytę?. Atsi̇̀vežė grašių ir guliavoja su visais. Paržiem turėjo savo bobos senelį atsivẽžęs. Tą savo motinelę ans (Valančius) atsi̇̀vežė: vargšelė, teip paprasta buvo. Tegul pasikelia Jateiką ir važiuoja daktaro atsvèžt. Marti stalą užkloja savo atsi̇̀vežta staltiese. Jeigu valgysi su pienu, atvažiuos Gavėnas, atsivèš ilgą peilį (gąsdina vaikus, nesilaikančius pasninko). Aš, atvažiuodama į dvarą, visuomet atsivežu dėžę knygų.Atvažiuoja, sako, jaunamartė, atsi̇̀veža savo darbą (auginti kūdikį).atsivežtinai̇̃ Atsivežtinai talkinėtiesparvežti, pargabenti: Pirma da namo atàveža. Dabar gal jau vėl namo atàvežtas iš ligoninės. Kap poną atàvežė nat namo. Kad tik duos arklį, galės ir atvèžt. Arkliu tai da in keturius kartus nelabai atveši̇̀. O tai nuo kapų gi atàvežė, namie gi davė [šermenų] pietus. Kas te jį atvèš, šitą šieną, sugrėbt sugrėbiau!. Lėkė su arkliu miškan šieno atvèžtų. Medis reikia pirkt ir atvèžt nėra kaip. Nusipirko penkius viščiukus, čebatan susikišęs ir atàvežė. Išgerdavo [vyras], ale tik gulinčio nė karto neatàvežė. Nuvežė sveiką, atàvežė su grabu. Važiuoja atvèžtų plytų.Vieną bakanėlį [duonos] atsi̇̀vežiau, ir pakanka. Nuvežiau turgun malkų vežimą, atgalio atsi̇̀vežiau – niekas neperka. Du dideliu vežimu šieno karvytei atsi̇̀vežiau. Da tą didelį medžią atsi̇̀vežiau, sūnus pamačijo inkelt. Netoli [malkos], ale gi kad purvynai, ir mat reikia jėgos atsivèžt. Tai aš miežių nuspirkau du maišu, atsi̇̀vežiau. Iš miško ar malkų atsivèžt, ar ką… atsi̇̀vežu i pati, diedas arklį pakinko. Tai mes nusipirkom va iš žmogaus, atsi̇̀vežėm ir pasistatėm [pirtį]. Būdo, kvartuką (prijuostę) atsiveža iš Latvijos až metų, i tai, sako, gerai (apie samdinio atlyginimą). Burokus ravi ir nori, kad atvèžt žolę tątempiant, traukiant atgabenti: Vežimą arklys kap tik atàvežėįsteigti: Vilniuje, Kaune ir Gartene (Gardine) atsiveža naujos tiesdarymo, arba sūdo, vietos.pãpą atsivèžti atvažiuoti jau privargusiu arkliu: Važiavom važiavom ir pãpo (popo) neatsi̇̀vežėm×davèžti, dàveža, dàvežė devèžti, dèveža, dèvežėnusigabenti, nuvežti: Dàsvežė pas tą Varnelį (pavardė) privežti: Dèvežė ligi keliuko, negaliu toliau važiuoti: vemu, mirštuįvèžti, į̇̃veža, į̇̃vežė1važiuojama priemone, vežant įgabenti: Įvèžk vežimą javų į jaują. Šešius vežimus [šieno] vakar invežėm, o da septyni kūgiai sužardyta. Buvo šieno muno jau įvežta [į daržinę]. Šieno da neiñvežėm nė saujos. Tos velkės kada stovia, neįveža į vietą. Per naktį iñvežė daugel žuvies. Pirmuosius rugius iñvežė, apimušė kiek ir padeda apačion, kad pelės netačytų. Miežių daba mažai į turgų į̇̃veža. Nakčiai savo dviratį, būdavo, įvežu į virtuvę arba net į kambarį.Paskutinį šieną insi̇̀vežiau. Mes nuo kiemo turiam gražaus šieno įsivẽžę. A[r] Kazio įsi̇̀vežta jau atolas?. Vos spėjau vieną vežimą klojiman įsivèžti, kaip prapliupo lytinuvežti, nugabenti: Ką suėst reikia vaikam invèžt.importuoti: Įvežami̇́eji muitai. Kiekis gali būti bendro pobūdžio, kai valdžia nustato bendrą kiekį įvežtinų tam tikros rūšies prekių. Iš mūsų krašto į Vokietiją į̇̃vežė kiaules.Bananų plantacijose daugiausia dirba įvežti negrai. Bijojo, kad rusų daug neintvèžt.Sėklos įsivežamos iš kitų valstybiųįgusti, įprasti vežti: Šitie arkliai jauni, dar neinsivẽžę.Iš pradžios buvo sunku mokytis, bet paskui insi̇̀vežiauišvèžti, i̇̀šveža, i̇̀švežė1važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau i̇̀švežėm trąšas an lauko. Trąšas i̇̀švežė ne in akėtos žemės. Ìšvežiau visas trąšas, eisiu pakratysiu. Trys kartai reikdavo suart ir mėšlas išvèžt. Jei mėšlo yr, liuob i rudinį išvèš. Ant lauko išvežus reikia mėšlą tuojaus iškratyti ir priarti. Nusikasėm jau [bulves], mėšlus jau i̇̀švežėm, tik nekratytas. Ką priešpiet i̇̀šveži [mėšlo], po pietų apart reikia. Par tris dienas i̇̀šveža [mėšlą]: kaip katro mėšlo, kaip katro žemė, – tik duodas duodas. Mėšlų krūva šitai, nėr kas išvežą̃s. An lauko i̇̀šveža linus ir kloja. Balos buvo, šlapia, arklys lenda, su arkliu neišveši̇̀ šieno. Sienojus i̇̀švežė iš miško ir apipjovė. Kraitį i̇̀šveža, būdavo, prieš veselios penktadienį. [Kada] jau išbrauktas pluoštas [linų], suriša ir i̇̀šveža žydu[i] parduot. Liuob po kelis vežimus išvèš parduoti [linų]. Visą mišką išvèš taip veždami. Da ka ben duona būt mado[je]: duona baisiausi, o gerūsius grūdus išvèš žydams. Savo [sviesto] nedarydavo, i̇̀šveža, būdavo, visą pieninėn. Geruosius grūdus pyliavon i̇̀švežė, valdžiai. Jum (kolūkiečiams) tas kas liks – gerojį grūdą i̇̀šveža, o mum tiktai šiukšlės. Neišveši rekviziciją, būsi nubaustas. Abidvi karvi prisiriškiat pri vežimo ir į Mažeikius išvèžkiat. Kiek tas katinas daug suėda, reikia išvèžt į mišką. Vaiką vieną teturi, i tas i̇̀švežtas pas motiną. Susirgo ir i̇̀švežė ligonijoj. Kad bei̇̀švežė į Salantus, mirė tą pačią naktį. Prisiskambino greitąją, i̇̀švežė visą mėnesį. Nuo savęs i̇̀švežiau, nebturiu. Klojimas sudegęs, pirtis išardyta, išvežtà. Gavėnai pečiuj puodus išvarto, mėsą atradę i̇̀šveža paėmę, kur išvirta. Vokyčiai žąsis ir tą kiaulę i̇̀švežė mums. Ìšvežė jau Bijeikienelę, amen, po visam (apie laidotuves). Nu žmonis i̇̀švežė į tą karą, visus vyrus. Ka matai, ans buvęs i̇̀švežtas į akrūtus, ir ans išbuvęs dvidešimti penkis metus. Sulig pasakymu jį suėmė ir išvežė. Ìšvežė mažą kaip šunioką, ir ganyk. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes i̇̀švežiau. Oi tetuši tetušeli, kaip mes išvešma dukrelės kraitelį . Vai, n’išvežami jos didi kraiteliai, neišvaroma jos jaunos pasogėlė. Ne tau paimtie mano jauna dukrelė, ne tau išvežtie jos margosios skrynelės. Vidury nakties gaideliams giedant išvèš mūsų seselę. Atjos raitų pulkas ir jaunas bernelis, išvèš tave, seserėle, svetimon šalelėn. Įsodino į karietą ir i̇̀švežė Vilniaus miestą. Išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio. Paimk mano vargelius ir išvèžkie laukelin . Išvežkai tu savo dukterį miškan ir palik. Išvèž’ tu ją medžian ir svied’ . Karalius prisakė senų žmonių nelaikyt, išvèžt miške, palikt . Apsikuopus aplink save [kalvėje] bent kartą ir surinkus išvežti [laužą], keletas litų kristų kišenėn, ir vietos kalvėje atsirastų daugiau. Vieną sykį Adomas Gorskis be žinios mokslinyčios pardėtinio, pagavęs savo žmogų Kražiūse mokantis, išvežė į Beržėnus. Kiek metų dabar V. Dievas daro dirvose ir daržuose mūsų, kad ižg vieno grūdo užauga mumus kiek dešimtų, o ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, tiekas vežimų rugių namuosn suvežame.Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiuoja: sako, vestuves i̇̀šveža.Iž (už) pinigus ir an to svieto i̇̀šveža. Iki galo jeigu gydys, šaltą išvèš (numarins). Kad tau išvèžt atžagarią!. Kertėj trupinys, neišvèš jo nei arklys (krosnis).išvežamai̇̃ Pernykščių velėnų yr dar neišvežamai̇̃, ar pusantro vežimo.išvežtinai̇̃ Paėmė dirbt šešius hektarus žemės išvežtinai̇̃ (išsiveš visą derlių).Kaip reiks mėšlas išsi̇̀vežt, kad nebus su kuo [talkai] alaus užraugt?. Mes su savo arkliais ir įsidirbom, ir mėšlą išsi̇̀vežėm. Prieš šventes išsi̇̀vežėm mėšlą, bulbas nuarinėjom. Nu išsi̇̀vežės pilniausią bortavinę mašiną su kaupu prisikrovę ir bulbių, ir javų. Aš iš numų išsi̇̀vežu kiaušių. An žiemos tai daugiausia žentas išsi̇̀veža [obuolių], nu kur aš padėsiu?. Anas važiav[o] i ją išsi̇̀vežė. Viską, kas lindo į lagaminą, išsivežė. Taisyklėse, matyt, nustatytos tiktai išsivežtino maisto ir pašaro normos. Stasys atvažiavo i išsi̇̀vežė pas saũ pažiūrėt naujo buto. Va, išsivèžkit parodyt, ba tokių [linų] turiam. Būdavo, ateina ir nusdūrė, ir išsi̇̀vežė [kiaulę], su šautuvais ateina ir išsi̇̀veža. Tiktai kelmai likę, o daugiau visa iškirsta, medžiai išsi̇̀vežta.išsivežtinai̇̃ Išsivežtinai pardavė. Fabrikas kalkių purvą atiduoda išsivežtinai̇̃.iškelti (kitur gyventi): Buvau aprašyta išvèžt, apkainavo mane sausinimo (melioracijos) skyrius penkis tūkstančius. Senas [gryčias] gi nugriovė ar sukūrino, ir šeip, ir teip, o statos jau mūrus – nebeišveši̇̀. Ìšvežė mūs žmones in Lietuvą. Visą šį Klaipėdos kraštą buvo išvẽžękurį laiką vežti, vežioti: Va jų Vaclovas dvidešimtį dienų i̇̀švežė su juoj (arkliu) medžią. Da išvešim tą savaitę pieną [į pieninę] ir nustosim. Išvežiau metus pienus, ir pajuto kišenė – du šimtai litų atliko. Pieninėn vežam [pieną], tik nedaug šiemet viškai, telioką auginam, tai nedaug tei̇̀švežėmapkloti, apibarstyti kuo vežamu: Visas laukas i̇̀švežta trąšomprievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremti: Ìšvežė Cibiran, nu po karo, kaip jau vežė visus. Seseris až brolį Sibyriun i̇̀švežė. Vos pagijo kalėjime, beišvežė į Cibiriją. Jis norėjo, kad aš į Siberiją i̇̀švežtas būčiau. O jeigu paėmė, įsvadino į vežimą, i̇̀švežė ir i̇̀švežė an penkiolekos a an kiek metų. Ažliko, i nei̇̀švežė jos [į Sibirą]. Katrie žmonės pasistatė trobas, tai i̇̀švežė tuos. Vežimas tada prasdėjo, tavę neišvèš [, jei stosi į kolūkį]. Mano tėvus, mano mamą i̇̀švežė, mat sūnus krautuvę turėjo. Mūsų kaimo, Miliūnų, nieko nebuvo i̇̀švežta, čia visi mažažemiai. Ìšvežė geruosius, kokie gi beliko žmonės?. Bijau niūktie (kalbėti), kad manę neišvežtum̃p. Vyrų daug i̇̀švežė į Rusiją, kame padoresnis ūkininkas, visus i̇̀švežė. Buvo labai didelis ūkinykas, o kokia jo ūkė – kap neišvèš?!. Už tą šnekėjimą must pri baltųjų meškų nebišvèš. Reikia kiaulės liuobtien, karvės melžtien – žmonės jau išvežti̇̀. Už žemę mus išvẽžę buvo. Indavė ir i̇̀švežė. Kur tu išsislapstysi, paėmė ir išvežė [į Sibirą]. Anys geri, tie žmonės, buvo, i̇̀švežė juos, anys normos neišpylė. Jiej buvo išvežti̇̀, čia jų nepriėmė, Klaipėdon ir apsigyveno. Nogarde bit du trys kuplonai, tai nė vieno negirdėt, i̇̀švežė. Matai, išvežti̇́esiams turės atlyginti. Kas galėjo pamanyti?!. Už kokios nakties apsiaus kareiviai, sugaudys ir išvèš. Metus suklaidinom, kad ne tus, kad neižvežtų̃. Vyras atvažiavo kaip aręs, tai nusiavė, numetė nagines, tai teip ir i̇̀švežė basą [Sibiran]. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti̇̀ buvom. Šventino kryžių išvežti̇́esiams, minios buvo suplūdusios.Bijojo, kad neišvežtų̃ Vokietijon, tai mane išleido pas seserį Kučgalin. Norėjo muni į Vokytiją išvèžti, į darbus.ištuštinti (namus) tremiant: O tie tėvai irgi buvo tokiame išvežtamè ūkė[je]1eksportuoti: Išvežami̇́eji muitai. Nebuvo galiama visą mėsos perteklį į užsienį išvèžtiištraukti, ištempti: Tinklu i̇̀šveža baisiausias krūvas žuvų. Kai ana pavadino vardu, tai paėmė až kojų ir i̇̀švežė iš papečio.išlupti, iškabinti: Anas (varnas) i̇̀šveža šituo snapu kai lopeta rugius (tik pasėtus) iš žemės. Kad būtų pamaniusi, kad kryžiuotis, tai ir kitą akį būtų išvežusi, mat pažino, kad žemaitis, tai ir pasigailėjosvorio jėga išstumti, išplėšti: Ìšveža sniegas dangsčio lapus (šiferį), kai didelispajėgti vežti, patraukti: Arkliai tiek nei̇̀šveža, kiek jaučiai. Kiek pergyveni, i arklys neišvèš. Kad ir storai leidžia [ariant], arkliai i̇̀šveža. Vežimas įklimpsta in balą tokią, ir n’i̇̀šveža arkliai . Sustojo mašina, mat silpna srovė, – nebei̇̀švežė. Apie Vilkaviškį ir Alvitą pro tuos riebius molynus buvo slidoka, bet naujas motoras ir pro čia gerai išvežė. Anas pasistatęs katilą rūsy, tai visą namą išveža (pajėgia apšildyti).Vos buvo galima išvežti šukas – tokios storos kasospajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištempti: Gavo žemės šmotą iš valdžios – nei̇̀švežė (nepajėgė prasigyventi). Gal iki pietų išvèšiu, o po pietų eisiu gult. Nežinau, kaip reiks išvèžti egzeminus. Ar užteks sveikatos ir ištvermės, ar išvešiu aš studijas iki galo?. Regina kad šituo plonu [balsu] paeitų, Valė šituo neišvèš. Aukštai paėmęs dažnai ir pats nebei̇̀šveža.įstengti gyventi, išgyventi: Serga tėtukas, vargiai šią žiemą išvèšant lúobo išvèžti palaidoti: Išvežė senį ant luoboį šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozukąóžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negert; óžius išvèš ir vėl geriaveži̇̀mais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – veži̇̀mais neišveši̇̀. Knygų, tai dar tėvas sakydavo, vežimù neišvežtáipaišvèžti, pai̇̀šveža, pai̇̀švežėišvežioti, išgabenti: Buvo paišvẽžę tas krosnis, tai in padmūrauką, tai tę kurištremti: Daugelis pai̇̀švežta buvo. Pai̇̀švežė gaspadorius sovietainuvèžti, nùveža, nùvežė1vežant nugabenti: Nùvežė in Seinus, dav[ė] vaistų, ir sulaikė kosulį. Druskinykuose nùvežiau [gydyti], tai tę pataisė. Nùvežėm doktorop [vaiką]. Par jo pečiais visa kas perejo: buvo i sumalta, i nùvežta. Atkirsk [užšalusį] kapčių, pripilk maišus ir nuvèžk Panemuny. Mum mokytis reikdavo važiuot Šimonỹs, tai kur te pulką nuvèš Šimonỹs, tai neleisdavo. Mus vaikus žiemos laike turėjo į mokyklą nuvèžti ir parvežti. Trys kilometrai až miško – nuvežtų̃be jus. Nuvežtum̃ vieton kaip poną, kur grūsies. Tos[na] sodželkos[na] nùveža, sumeta [linus] ir užkloja. Ponu[i] reikėdavo vis poros arklių nuvèžt ir atvežt. Nùvežė mašina [bažnyčion], ateit atejau (parėjau pėsčia). Jei jūs norėtūt, kad aš būčiop, tai jūs mane kalmaškelėj nuvežtū̃tbe. Kai kada pakeli ranką, tai mašinos nùveža. Vežė iš karto [pieną] su arkliais, tai, būdavo, kad kokiam žmogu[i] reikia Pandėlin, tai ateina an tą vežiką ir kad nuvežtų̃, nu ir važiuoja. Par dvi mašinas nùvežė šieną. Jug reik nuvèžti ten, o kame tą važmą gausi. Vežė Ukmergėn an daktarą ir nenùvežė, kelionėj mirė. An rytojaus, kai jaunąją nùveža par savę, svotas ardo duoną. An kapinių tai tik vieną [kryžių] nùvežė. Va pienas nuvèžt reikia an fermą. O žiemą tai dvi ašis medžių iš miško į Gruzdžių kantorą nuvèžt [reikia]. Kad vėliau, tai ir pinigo turėčiai (turėčiau): nuvèžčiai (nuvežčiau) keletą metarų popiermalkių [parduoti]. Neturiu ko nùveža vaikam. Jei vežimėlį malkos nùveži Lazdijuosa, tai nusperki ką. Būdavo, iš ko gi litą prasmanysi, nu, braukia linus: du pundelius pasdarė, du pundeliu nùvežė, va po litą gavo. Naktį žvejosi, kad galėtų jau ankstie nūvèžti žuvį į turgų parduoti. Nùvežė rugius, karvę parduodinėt. Ragaišiai būdavo juodi visokie, tai jau kai nuvèždavo turgun paršiukus parduot, tai atveždavo baronkų, pyrago, – oi kad laukdavom tada jau baisiausiai!. Kab nùvežei in malūną malt metrą (100 kg), tai ir vokiečiam metrą duok. Linus minsi, reik skilas nuvèžti, tujau vaikiukai i nuvèš. Lapus kur te mesi, atvažiuos sūnus, sakysiu – nuvèžk po krūvelę karvėm. Nuvèšma kai katę maiše. Vyras nùvežtas ant Japonijos sienos. Nùvežė in gaspadorius mus Germanijon. Ko tau in kapų? Zara te mus ir teip nuvèš [palaidoti]. Tu vaiko neturėsi, nebūs kas tavi nuvežą̃s į mišką, tu i paliksi, an saulės sudžiūsi (iron. aliuzija į pasaką apie senių vežimą į mišką mirti). Nùvežė sūnų vežime inrišę, nùvežė Varėnon, Lydon. Nùvežė [vaiką] medin ir pakorė po beržu su lopšiu . Paskiaus nuvežė kūną į Telšius, o paguldžiusys bernardinų bažnyčio[je] apent budynę su mišiomis laikė. Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ir surakytą taip ant rogių nùvežė sūdyt. Jie (turtingojo artimieji) pakėlė pagrabą ir nuvežę į bažnyčią palaidojo po didžiuoju altoriu. Ir suėmė už rankelių, uždėjo pantelį, ir nuvežė mane vaiskelin kariauti.Nùvežė žinią Kaunan.Šautuvas tai visur nuvèš (privers nugabenti). Musėt ne (ar tik ne) žydą kapuosen nùvežė, kad tep ilgai miegi. Silkė į dangų nenuveš. Mañ’ tai Kupiškin ir surišę nenuvèžt.Važiuodamas šienauti nusivežk pietus sau. Ką mes ten nusivèšim?. Nùsvežė ir ją miestan. Kad kokia bobelė sūrelį kokį turguos nusivèždavo, tai visas pelnas [iš karvės]. Prisirinktųbe, nusivežtų̃be grybų. Cigonka žudusino avį, vežiman ir nùsvežė. Ir kartu nusivežė savo paskirtūsius giedotojus, kurie par ištisą didžiąją nedėlę, vis ką reikiant giedodamys Vilniaus bažnyčio[je], labai vilniškiams įtiko. Nusi̇̀vežė, matai, [tarnauti,] tokia buvau nedidelė, nematydavau, ant stalo kas uždėta. Anas itą vaiką ėmė ir nùsvežė su saimi . Nùsvežiau dovanų in Ameriką. Reikia nusvèžt [į svečius] kokio trunksmo (gėrimo) da nors. Kokius maišus nusi̇̀vežei, sumalei i sumokėjai už tą malimą. O teipos tai čia buvo [pieno] punktas, tai tada nusvèždavom su rateliais pačios.Malonų įspūdį nusivežė.vežant pašalinti: Oi, jau tas vagis daug nùvežė mano šieno nu pievos. Kalnai buvo, nùvežė žvyrą, susmuko [žemė]. Čia gyveno mano sesuva, nùvežė jos namus [melioracija].Jo (šventojo miesto Jeruzalės) grožybė yra nuvežta.Daug vežimų didelį kalną nuveža.vežant patuštinti: Nuo nuvežto lauko sugrėbti javai yra padraikos.perkelti (ppr. namą): Gryčelę nusivežėm, ir tą skolon tiktai pasiėmę tokio bagočiaus. Tai da kai medinės [triobos], tai gal nusiveši̇̀, dabar gi mūrai daugiausia.nusivežtinai̇̃ Gyvenamąją trobą Raugalis pardavė nusigriautinai ir nusivežtinai Rozenui į miestelįpavežti 4: Pajėglūs arkliai daug nùvežanutremti: Nùvežė tenai (į Sibirą) tuoj: miške išmetė. Nuvežti̇̀ buvom par septynioleka parų vežimo – į miškus Tomskovežant nukloti, apvežti (kuo): Storiausia nùvežė trąšom, do dės i pavasarį. Jis, sako, mėšlu visą lauką nuvežąs. Kad kasmet teip storai nuvèžtum pūdymą, tai tuoj žemė pasitaisytų. Tiek nuvežus mėšlu, tiek nenuvežus – vis tiek niekas geras ten neaugaį šárkų var̃pinę nuvèžti palaidoti: Šiandien padarysite grabą, rytoj į šarkų varpinę nuvešitežỹdą nuvèžti snausti: Kap snaudžia, tai sako – nùvežė žỹdąpanuvèžti, panùveža, panùvežėdaug, kelis kartus nuvežti: Panuvèžk momai šienoištremti: Surašo ir panuvèšpavèžti, pàveža, pàvežė1nedidelį atstumą vežti: Jis norėjo pavežamas, pavėžinamas. Ans laukia pàvežamas. Pavèžk tą moteriškę, taip pavargusi atrodo. A tris tiligrapštulpius (tarpus tarp telegrafo stulpų) muni pàvežė i prašo lipti laukon: arklys nediktas tesąs, – ot žmogystė buvo (labai šykštus). Gali ir žmogų pavèžt. Kur toliau – pàveža [autobusas], arčiau – dviračiu. Dabar keliai pašalę, tai kur reikia pàveža motociklu. Pavèžk lig keleliu[i] i paleisk: pėsčias parbaigsiu eit. Privažiavo pri munęs i sako: sėsk, pavèšu. Ir aš ten pat einu, a tu, ponuli, galėtumi pavèžti po drauge?. Kiek tepàveža, o bilietą pliušyk lig pat Skapiškio. Kūmute, gražute, pavežy tu ė vieną kojelę. Priejęs pry paskutiniojo purmano tarė: – Pavèžk, žmogau, ir muni .nedidelį kiekį vežti: Jau biškį pasi̇̀vežėm [žemių] apei trobą, jau molynų nebebūs. Pasivèžti ką, pasiarti arklys auksasnuvežti: Pàveža į tokias duobes, užkasa i parvažiuo[ja] į namus. Dabar atsisakyti nebuvo galima, neklausdami į vežimą įmetę pàvežė, o karalius seniai sulauktą svečią prie šalies sodino.Tas vagelis tą bakonuką papjovės, grobus išvertė girio[je], i pasi̇̀vežė meisikęatvežti: Tada daktarą pàvežė ligoniu[i]. Keliavežys, pavežęs po trobos angą marčią, pats nušoko nu ratų ir, įsmukęs į trobą, pašoko ant kėdale, abrūsu apdengta, rodydamas, jog negirtu yra.Iš miško paveža medį, pastato, visi žmonys kela kepures (kryžius).ištremti: Iš pirmo meto į Rosiją pàvežtas. Aš jau sena, munęs nepavèš, galiu pliurpti ką noru. Buvau pavežtà Rosijos paveizėti1pajėgti vežti, traukti: Arkliai tą vežimą jau nepàveža. Visą turtą pàveža tik dvylika arklių. Vaikinai vertė gabalus, vos dvejetu tepàvežamus. Būdavo, keturi arkliai to nepavèš, ką du jaučiai pàvežė. Ale kiek jis (arklys) sveikatos turia: penki žmonės, šeši nepavèš vežimioko tokio, kaip jisai pàveža. O tada gi arkliukas, jeigu jis nepàveža drapokėlio, kaip nagu prarėžia, tai niekai tada. O jo kumelaitė bloga, o tęsia, kiek geras nepavèš. Stabčioja stabčioja arklys, nepàveža. Eina, galvą nulenkęs kaip baslys, nepàveža dykų ratų. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepàveža iš vietos, nepatrauka anie. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi. Mūsų šaly kad auga rugiai, tai vieną varpą vos šešetas arklių pàveža. Kur pirm du kuinu lengvai mums pàvežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu. Kaupo didelio nekrauna, kad arkliui nebūtų sunku, kad dar ir jį pavežtų – nereiktų pėsčiam kėblinti.Aš tiek perskaitęs, kad arklys nepavežtų. Seniau dainų buvo tiek, kad kumeliotė kokia būt nepavẽžus. Pavèžt skietas nemožna, dantes tankūs, o gijos storos.Kas daugiau paveža, tam daugiau padeda. Keturkampė paduškaitė, šimtas arklių nepaveža (šulinys). Skrynia nepakeliama, nepanešama ir nepavežama (krosnis). Stovi kampe pumputys – nei panešt, nei pavežt (krosnis). Šimtas arklių nepavèš, mano tėvas an kupros paneš (tiltas, ledas).pajėgti kabinti: Pavèžt kaponę nemožna, šlapia (kasant bulves).(dėl turtinės padėties) turėti galią, teisę, leidimą vežti: Šę važiuojte, svotuliai, šę pagręžte žirgelį: šitam dvarely yra mergelė, – šita mergelė nepaimama, šitais žirgeliais nepavežamapakišti, patraukti po kuo: Pardavė tą magaziną, ką ratus pàveža. Mūsų širmis pasibaidė ir nešė mane per tris parapijas ratuos, o ketvirtoj taip ir pavežė po ratais(l. powozić) vadelėti.pajėgti ką padaryti: Mes pàvežam, kad ir tiek terandaskandžiai pasakyti, parėžti, uždrėbti: Pàvežė teisybę, nū to sykio i nešneka. Pàvežiau aš jam tai pàvežiau, daugiau nelįs jis man akysna. Nu ir pàvežė anas jam kaip silke par dantis. Būčio gerai pavežusi, kad būt kunigo nebuvęnepataikyti, sumaišyti (ritmą): Aš kiteip nemokėjau, tik prie keturių [kulti], o kai reikėdavo prie penkių, tai vis pàvežu ir pàvežukai̇̃p pavèžti labai sunkiai, vos vos: Du vežimu atsivežiau šieno kàp pavèžtki̇́ek pàveža labai daug: Bulbų duosme, ki̇́ek pavèšt.Linkėjimų klėbiais klėbiais, ki̇́ek pàveži, vaikams ir marčiomsnei̇̃ (nė̃) pavèžt, nei̇̃ (nė̃) panèšt nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Ot pasakė, nė̃ pavèžt, nė panèšt×padvèžti, pàdveža, pàdvežė kiek pavežti, pavėžėti: Pàdveža, kas arklį turi. Pàdvežė mašina. Padvèžk mano kojelęparvèžti, par̃veža, par̃vežėvežant pargabenti namo ar į kieno namus: Važiuosim parvèžt, ką aš esu surinkęs. Jis daug išplėšų par̃vežė namoniuo iš svečių kraštų. Linus par̃vežėm numie. Par̃vežam linus klaiman, nukuliam, galvutes išdaužom. Kaip išmina, suriša tokiuos ryšiuos ir par̃veža namo [linus], sukrauna kai kokion sauson vieton. Tei[p] kai ragų (sušalusių skalbinių) parvèždavo į stubą. Žmogus nuejo, paėmė maišus, iškūlė i par̃vežė grūdus. Vis per neprierangą rugiai liko neparvežti. Jei nelis, per pietus tą šieną parvèšim. Kap par̃veža pirmą vežimą, beržus iš po lubų išima ir sukloja šalinėn, kur rugius deda, kad pelės neėst. Burokai užaugo, dešimtį vežimų par̃vežėm. Pardien po du, po tris vežimus malkų parvèždavom. Du maišu grikių par̃vežė, tai vienos garstyčios. Mirkydavai, išnešdavai į kūdrą, žalius juos (linus) par̃veži iš lauko i nukarši. Mažu parvešmà su rateliais [šieną]. O kas tau beduos arklį šienuo parvèžti?. Degtinės parveždavo, alaus padarydavo, mėsų pripjaudavo talkai. Kartais Velykoms, Kalėdoms parvèš [tėvas] miltų, iškeps pyragą. Parvežk man silkių boselį. Tat, ką čia par̃vežei, kiškio duonos?. Tu mun parvežk tą skrynelę i tą bačkelę. Pasikinkyk arklį a į brikelę, a į šlėdales i parvèžk mamai paviržį. Jei nūbangų parvèši, vedi pabengsiav. Sujuosta viskas, tai ir par̃veža mamai skalbt. Nu o silkę jei jau kumet parvèš, tad jau silkę į penkis šmotelius pjaus. Šarvas (kraitis) anksčiau par̃vežta būna. Vyrai kraitį par̃veža – pusė akminų!. Kai nuoteką parveža namo, tai būna marčios pietūs, tada ir dovanas dalina. Kita [svočia] turi pasitaisius pyrago, sūrio, butelį šnapso, kap par̃veža marčią. Po dvyleka arklių sukinkai parvèžt tą garo katilą. Tėvas devė arklį parvèžti dukterie. Močia paprašė, kad jos [vaikus] parvežtų̃ namo. Nepar̃vežėm [tremtinių] kaulų, rūpinomos į kryžių pavardes įrašyti. Išvažiavo Lietuvos palaikyti, i par̃vežė su grabu. Ka par̃vežė [ligonį], nešte įnešė į trobą. Par̃vežė nuog baudžiavos [negyvą], kap tą žemę norė[jo] [paimti]. Nakčia par̃vežė nuog stoties tą kunigėlį. Daktarą par̃vežė arkliais, kitąsyk mašinų tiek nebuvo. Reikia važiuoti kunego parvèžti tam ligonie. Parnešė menkai gyvą į trobą aną, nu tujau ans sako: – Tik parvèžkiat munie kunigelį. Kinkykit, sūneliai, bėrus žirgus, važiuokit žvirblelį parvèžt. Parveža martelę, parvirkdina, jos margas skryneles pargirgždina. Kelkis kelkis, anytėle, durų atdarytie, par̃veža martelę pečiulių kūrytie. Jau jūs, laumės, mano močiutę vežat, jau neparvèšit . Ponas pamislijęs: kad ir reikės už vieną obelį rublį užmokėt, bet reik vieną nupirkt ir savo mažajai dukteriai dovanas parvežt. Sudiev, broleli, broliukai mūsų, ką tu parveši̇̀ iš Varšavėlės? . Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia, ar, nusišovę su griekais, sau par̃veža briedį. Taip beklykaudami, kaip girdit, par̃veža marčią ir su jaunikiu į Krizo įveda butą. Furmonas gražiais arkliais parvežė iš stoties poniją į dvarą. Parvežt parveš, bet gerai nebus. Atbuvau jau savo kelionę, žemelė kvepia obuoliais (laikas mirti).Kai parvažiuosit, žiūrės, ką par naujyną par̃vežėt. Kunigas nenusivylė Skrodskytės kelione. Ji parvežė daug įdomių, svarbių žinių.Ka munie tokiai, iš dangaus parvèš šnapšę, maisto, – vis tiek būs (negali nei gerti, nei valgyti). Bus ir pyrago, ir botago. Pilną kiaurą maišą parvešiu.Vyrai atvažiuoja popiet, an pavakarį, tai tada parsi̇̀veža namo [linus]. Paskui pasidarėm skūnelę šiokią tokią, ka būt kur javai parsivèžt. Naktim naktim važiuodavom, brazdėdavom to šieno parsivèžt, kai pati šienapjūtė. Išeina su dviračiu, parsi̇̀veža kokios žolytės i pasišeria [ožką]. Gal duotai arklio molio parsivèžt. Antryt važiuoja sau malkų parsivèžt. Parsi̇̀vežam pašarų iš tėvo. Mudu sykiu nuvažiavova tų trąšų parsivèžtie. Buvo ans nu to Aginskio parsivẽžęs kelias egles, rąstus kelius. Apsiženijau, nuvažiavau parsivèžti savo tos skrynelės. Buvo toks žmogus, ans parsi̇̀vežė iš Amerikos piningų daugiau kaip proto. Paskui sekė sekė, susekė, parsi̇̀vežė namo tą vilką, nubielijo ir padarė iškamšą. Parsi̇̀vežu tą kiaulę, nupeniu – už penkius šimtus Joniškio mėsininkai nupirko. Neatvažiavote, būtumėt parsivẽžę bulbų. Vaistų par̃vežės, pagerėjos. Kito[je] klėtė[je] buvo druska vedums, kur buvov parsivẽžusiu. Nuveždavom į malūną, padirbs kruopas, ir parsivèždavom. Kūlimo laike parsivèždavom didelę mašiną (kuliamąją). Marčią parsivežu, svodbą keliu. . Grįžo iš karūmenės ir tą mergą parsi̇̀vežė. Rasim pačią krūme stačią, parsivèšim an dviej ratų. Ana įsigijo bėdą: parsi̇̀vežė [anytą], nebeturia kur parvèžt, tenai ji (anyta) ir stovia. Pakinkyk arklius, vedu važiuosiav parsivèžti brolį. O tas ponas ją (savo buvusią žmoną) jau buvo iš miesto parsivežęs į savo dvarą, tiktai laikė nuo visų paslėpęs. Motinele, kam tokį menką kriaučių parsi̇̀vežei?. Kokią dvidešimtį bobų parsi̇̀veža [talkos] ir pjauna pjautuvais. Treitą metų pabuvęs, parvažiavo į Tytuvėnus ir parsivežė gan žemės, iš vietų, krauju Kristaus apšlakstytų, imtos. Visa ko jie pirkosi miestuose, iš kiekvienos kelionės parsiveždami lagaminus. Spaustuvė pradės darbą gal liepos mėnesį, nes iki šiolei dar neparsivežė tam tikrų raidžių iš Berlyno. (K.Būg). Pačius sunkiausius darbus dirbom: būdavo, ir išsukt [pieną], separuot pačiom reikdavo, ir pačiom parsivèžt pienas, – visa ir visa rankom.Kai parvažiavo, kiek utėlių parsi̇̀vežė.Šešis septynius rublius par dieną ir parsi̇̀veža [traktorininkai]. Geriems ir derlingiems metams pasitaikius, bernas parsiveždavo 10–15 maišų bulviųatvežti 1: Geležių krautuvė Jonišky buvo viena, tai jau ten į tą krautuvę parvèždavo [daug prekių]. Nepar̃veža, nėr čia tokių silkių [kaip seniau]. Buvo parvežtà tatai kvietinės šnapšės. I moksleivių čia y[ra] parvežtà padėti. Vokyčiai buvo parvẽžę šešias šeimas į dvarą dirbti. Parveždavo cukro – tokios galvos buvo ilgos. Bet jų (žalčių) iš rozo nebuvo, gal su šienu par̃vežė iš miškoką̃ parvèžti labai sunkiai, vos, vos: Du vežimu ką̃ parvèžt par̃vežėmpaparsivèžti, paparsi̇̀veža, paparsi̇̀vežė dažnai, daug sykių parvežti: Javų nepirko, visa paparsi̇̀vežėpérvežti pervèžti, pérveža, pérvežė11vežant iš vienos vietos į kitą nugabenti: A trūbo nesumušei muno párveždamas?. Iš tę juos čion pérvežė. Padėjo pérvežt kaimynus: tai vieno kraulina [daiktus] sustarę, tai kito (kai skirstėsi į vienkiemius). Gniutulais supresuotą šieną lengviau pervežti. Nugi par Velykas, būdavo, mat labai užtvindavo šič to upė, par tiltus nemožnėdavo pereit, tai mat, būdavo, pakinkia [ūkininkas] arklius, pérveža visus jis tenai ir namo vėl jau. Kaulus judinti negerai, kasioti, nepárvežėm [tėvų palaikų iš Sibiro], teilsies tenai.1Motka atdavė – pérsivežėm šienus, persivedėm karvę. Vežant viską galima pársivežti, ale kaip seksias gyventi.perkelti į kitą pusę: Pérvežk mañ’ kitan šonan. Sėsk, mergele, į laivelį, aš pervešiu per jūreles.vežant skersai (ar kiaurai) per ką gabenti: Jei vasaros laike rogėm per miestelį pérvešit, pastatysiu bačkutę alauspavežti kiek: In dviračio pérvežė porą kartų gal, pavežiojo da mažutį [sūnų]į daugelį vietų nuvežti: Per daktarus pérvežė momąnuvežti viršaus: Niekas nežiūri, kad buvo pérvežta, vežk, ir gan. Kas runkelius per normą pérveš, gaus cukrausuždrožti, sukirsti: Pérvežtum per pečius virveliniu, tai neatadarytų daugiau prieš tėvą burnos!pievèžti, piẽveža, piẽvežė privežti 1: Pỹvežė tų žagarų. Gatavą nū ūkio pyvèždavo [šieną]pravèžti, pràveža, pràvežė1vežant pro šalį gabenti: Vežė ir pràvežė pro namus.Prasivèžti ką su savimvežant skersai, kiaurai per ką gabenti: Pro Vilnių jų praveža Rusijon dešimtis tūkstančiųpradėti vežti (ppr. derlių, mėšlą): Kai trąšas praveža, nieko neskolina, ba niekas nederaįgusti, prasimiklinti vežti (ppr. derlių, mėšlą).kiek išvežti: Jau lentas pràvežė, trečdalis beliko. Surinko brudus, geležis – maž pravèštoliau, į šalį pavežti: Pràvežė žmones nuo frontokurį laiką vežti.privèžti, pri̇̀veža, pri̇̀vežė1pakankamai, užtektinai, daug atvežti: Privežk molio, akmenų (kūlių). Medžiagos, sienojų pri̇̀vežam. Akmenų privèžt ir fundamentas reikia padėt. Privežė medžių, pradėjo tašyt, pjaustyt. [Dėdė] namus pradėjo tvarkyt: visokių trąšų privèždavo, mašinų pripirko, kertamų ir grėbiamų. Klojiman pri̇̀vežė bulbų. Rateliais gi kad pri̇̀vežta mėšlo. Malkos dabar privèš an žiemos. Aš rytoj privèšu smėlio, kiek dar trūks. Tiek gyvuolių pri̇̀vežė, ka niekas nevalioja pjaut. Katras pigesnis [arklys], mainydavai, pirkdavai: čigonai tie privèždavai daugybes. Pri̇̀vežta uogų baisiausia, pilnas turgus. In turgo pri̇̀veža tų vyžų kiek nori. Šventas Jonas, Kazimieras – Kamajuos kad privèždavo ratų, šėpų, viso, kas tik yr. Liuob privèš, jau ka jomarkas būs, i tat pardavos jau juo geresnius daiktus. Silkės buvo iš Žvedijos (Švedijos) privežtà bačkoms. Krūsnis pri̇̀vežta apsiavimo [parduotuvėje]. Labai daug kruopų buvo privẽžę – apsipirko žmonys. To pieno privèš iš visų, iš kelių kaimų. Vardo dieną pri̇̀veža skarikių, drabužių – tik rėdykis!. Atvažiavo sesuo atslankyt iš Amerikos, pri̇̀vežė dovanų. Būdavo visokių kinų pri̇̀veža, oi, susirenka [žiūrėti] iš visų kampų.Ir buvo kiek vargo anas privẽžęs.Vežė rūmui, pri̇̀vežė gryčiai.privežtinai̇̃Šiaudų prisi̇̀vežiau dvejiem metam. Prisi̇̀vežiau rąstų, padėjau pamatą, pabudavojau trobą. Kokių medžių ans visokių prisi̇̀vežas. O jeigu pradėjo rytoj lyt, jeigu aš šieno prisi̇̀vežiau, tai aš galiu megzt bent čielą parą. Ragana nekantanta, kad visa ko prisi̇̀vežė .daug atkelti, prikelti (gyventi): Čia daugiausia pri̇̀vežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr. Ãny (rusai) pri̇̀vežta iš Rasiejaus. Vasarą pri̇̀veža vaikų – judam krutam, žiemą vieni, ramybėpripildyti ką vežant: Stoty buvom buvom, kol pri̇̀vežė pilną [e]šaloną, pririnko, tada jau išvežė [Sibiran].1arti, iki vietos atvežti: Tegu pri̇̀veža lig namų tas knygas. Daugiaus tas senelis jį privežęs prie to dvaropriplukdyti prie ko: Privežu, pritraukiu pri kranto laivą. . Mudu su valčia nulėkėva, pri̇̀vežėva prie krašto [išvirtusius iš valties]atvežti, atvežant patiekti, pristatyti: Mes pãts turiam gerų bulvių įsiveist, Genutė ir neprivèš. Aš vis turėjau privèžt maistąsuspėti atvežti, dar laiku atvežti: Gerai, ka besuspėjo kunigą privèžti. Taip staiga mirė, kad nė kunigo nepri̇̀vežė. Ne prie mūsų priklausė [ligonis], vežė ir nepri̇̀vežė (mirė) įstengti kiekvieną kartą nuvežti: Teko ir pėstiem eit [mokyklon], negi visada privèšpaprivèžti, papri̇̀veža, papri̇̀vežė per kelis sykius daug atvežti: Pardovojo tai cukierkas, tai abaronkas paprivẽžę. Papri̇̀vežė [vasarojaus] iš Poškonių, iš Padvarių.per kelis sykius daug atkelti (gyventi): Daug gudų papri̇̀vežtapapaprisivèžti, papaprisi̇̀veža, papaprisi̇̀vežė daug atsivežti: Nuvažiav[o] Ašmenon ir visi gazo (žibalo) papapri̇̀svežė×razvèžti, ràzveža, ràzvežė išvežti: Ràzvežė šitą suskaldytą akmenį×parazvèžti, paràzveža, paràzvežė visa išvežioti: Kap numirė ana, vaikai visa paràzvežė.visus iškelti kitur gyventi: Selelė (kaimelis) buvo, al paràzvežėsuvèžti, sùveža, sùvežėatgabenti vežant į vieną vietą: Kluonuosna suvešime javus. Pakelia, sùveža kluonan, mina tuos linus. Rugius nupjauna, džiovina, kol anys išdžiūsta, ė tada sùvežam kluonuosan. Oi, būdavo, tik rugius pradėjo suvèžt klojiman, tai tuoj kūlių krėstų, tuoj eina kultų, jau, sakyt, reikia vasarojum atleist klojimas. Statydavom lauke kupetosna, suvèždavom į klaimą [javus]. Su dalgeliu pjauti, su šake sukriauti, suvèžti į daržines [šieną]. Rugiai jau nupjauti ir suvežti̇̀ kluonan. Reikė mum vežt medžiai ant Šventosios, ant ledo suvèžt medžiai iš šitos pusės. Nu tai turguj tai sùveža pirkt jau visa. Ten apsukui akminai suvežti̇̀, smalos bačkos. Kunigas žemės neturėjo, parapijiečiai suvèždavo jam [visko]. An lenciūgo sumovė, surakino, spyną uždėj[o], pas seniūną sùvežė [namines girnas]. Visi vaikai buvo suvežti̇̀ vienon vieton. Pareikalauna suvèžt tuos belaisvius. Sùvežė daktarus, iš kur beišmanė. Tai surinkau sėklą, sùvežė žmonės, sudavė, nu kiek katram buvo skirta. Parvartė, sùvežė šieną, i užsidegė. Tegu suveža karalius iš visos karalystės geležis. Ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn sùvežame. Ar sùvežėt mašiną? (vežtą dalimis).Nemanyk, už pieną per mėnesį sùvežiau (gavau) du šimtus litų.Jie čia visko susinešė ir susi̇̀vežė. Knygų daug susivẽžę turėjo. Malkas jau susi̇̀vežė, pakluonėn suvežė. Stalai apdėti gerti, valgyti: susivèš susineš žmonys, tas tą atneš, tas tą.atkelti į vieną vietą (gyventi): Čianai visi suvežti̇̀ nepažįstami žmonės [dirbti], vienas tiktai koks buvo lietuvis. Sùvežė dvejus trejus vaikus (vaikaičius), nu i duodas, mun galva kelnojas – nebipriimsu. Ir kol’ juos (ligonius) čia sùvežė?1viską parvežti, atvežti: Visą medžią baigiam suvèžtie. Šienas y[ra] tolie: jei gausiam mašiną, ryto suvèšiam. Mynėjų gerų turim, geri krovėjai, tai mes greit suvešmà [šieną]. Par tris dienas spėjo šieną suvèžti. Sako, jei sengaly papuola suvèžt – neėda [pelės šieno]. An šventos Onos rugiai būdavo nupjauti ir suvežti̇̀. Kaip tus rugius sùvežėm, išejom pievos da pjauti. Suvèš javus ir kulia. Jau kai rugius suvèš, tai tada bus baika. Svarbiausia suvèžti [rugius], suvẽžus iškulti. Kai išdžiūsta, sùveža javus, tada nubloškia, iškulia grūdus. Rugiai buvo sùvežta. Kaip atsiklojėdavo linai, sùveža, išmina. Samdyk nupjaut, samdyk suvèžt, padėsiu tris šimtus, ir man šieno bus gana. Jis savo traktoriuku visa ką sùvežė, surūpino. Sulaukęs rudenies, senis viską sùvežė. O dabar atvažiavo kombainas – nupjovė, atvažiavo traktoriai – sùvežė. Šakas tai atskirai [veždavo], paskiau gi malkos sùvežtos, tai tada žabus vežam. Ar jau sùvežė plytas namui?. Par vieną vakarą sùvežė tą gryčią visą (perkeliant iš vienos vietos į kitą). Penki šeši vežė, niekad nesùvežė, kaip svočiutė atėjo, ji viena sùvežė. Kad ir plytos, ir visi dalykai buvo suvežti, mūrininkams beketant pamatams vietą kasti, susistigavojo bernardinai tarp savęs, kame tura stovėti bažnyčia. Paprašėm žmonių, suejo, suvežė [rąstus], pastačiau ir gyvenam.Visus miškus suvèždavo su arkliais. Ar suveši̇̀ šiandie tą lauką?.Šeši žirgai nesuveža, viena boba suveža (siūlų kamuolys). Kaip suvèši, su pusantro pagalio (spragilu) suduosi, vė lauko išmesi (javus).Gražus oras, dar susivèšit ir rugius. Pirmadienį nupjovė, šiandie susivèš [šieną]. Šieną susi̇̀vežėm jau su prietemele. Tu, sako, dabar mišką esi susivẽžęs, tau tos kumelės nereik. Da aš b[uv]au akminis susivẽžęs, cemento nusipirkęs. Šienautis tai šiemet davė [oras], beveik be lietaus susi̇̀vežėm visą šienelį. Kad ne traktoriuku, būtum nesusivẽžę šieno. Nebejauna, da nieko, pati šieną su rankom susigrėbia ir susi̇̀veža. Žmogus su tuo arkliu susi̇̀vežė tąs šakas iš miško, kur kirto.Tokį šmotelį pievos jau šiaip ne teip vakar susi̇̀vežėm.būti sugabentam: Šiemet taip geras pašaras susi̇̀vežės. Kad tik rugiai laimingai susivežtųpasuvèžti, pasùveža, pasùvežė viską (keliems ar per kelis sykius) parvežti: Didžiuliai rugius pasùvežė.Kap, ar javùs iš lauko pasùsvežėt?papasusivèžti, papasusi̇̀veža, papasusi̇̀vežė visus (per kelis sykius) parvežti: Tai ar sùsvežei? – Papasùsvežiau visus pėdusužvèžti, ùžveža (užùveža ), ùžvežė (užùvežė ) pajėgti vežant nugabenti ant viršaus: Vos traktorius ùžvežė mašiną ant kalno. 1Ko negali prieš kalną užvèžt? (siūlų kamuolio). Šeši žirgai neùžvežė, viena boba užnešė (siūlų kamuolys).vežant kur nugabenti (ppr. į tolimą, atokią vietą): Nekana (kažkur) ùžveža ir niekana (niekur) nerodina. Kap àžvežė visais keliais, – ir nežinom kur eit. Mum nėr kuom žuvèžt, kas arkliu pavėžėja. Aš tavę àžvežiau čėslyvan daiktan. Niekali (kadaise) senus žmogus vežė medžian daužtie: pabūsta penkiasdešimt šešiasdešimt metų ir jau anas senas, jo nereikia, – àžveža medžian ir sviema . Diedai, ažuvèžk ma[no] dukterį medžian! . [Falšyvieji pranašai] tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja, tiektai bažnyčios mokslą gėdina, idant, avis atskyrę šalin nuog piemenų ir išvedę ižg to didžiojo gardo bažnyčios visatimės, galėtų jas užvèžt olosn latriškosn ir kampuosn o šiluosn savuosn.vežant pro šalį atgabenti: Užvèžkit pas tėvus, sudiev pasakysiu. 1Momą anys in mane ažùvežė Antanè (per šv. Antaną). Ažùvežė marčią pasrodyt. Vakare ažùvežė peikeną [žvejai] i atadavė. Kad pagausma pagerai žuvies, tai ažvešmà ir tau. Žùvežė kailius kučnieriuo.Ažsi̇̀vežė mañ Juzė ant savę.atvežus ką ant ko paskleisti, pakreikti, pažerti: Žemę išaria, išakėja, ùžveža mėšlo. Kol ùžveža mėšlo, ten po tus pūdymus tas kiaules i gano. Tris vežimus trąšų ùžvežė in obelų, tai obuolių – šakos linko. Tris mašinas mėšlo ùžvežė – eina bulbės iš proto. Taisys kelius, jei būs šviežiai žvyras ùžvežtas, ui, ka būs skaudžiai eiti basoms.Noriam mėšlą užsivèžt iš rudens1atvežus kuo ką apskleisti, apiberti, apkrėsti: Visą lauką mėšlais ùžvežiau. Ar užvèš [mėšlu] tą šmotą lig pietų?1atvežti kokį kiekį (ppr. prekių): Užvežu ko daug. Miltai pasgynėj[o], ir vėl žùveža. Nebeùžveža gerų silkių, stovia kažin kokios žuvys raudonom akim. Ùžvežė į krautuvę gražių bačiukų. Kad ùžveža kada [kokių retų prekių], tai žmonys i čiumpa. Ančių ùžvežta kažin kiek [į fermas]. Šiemet žuvelių tai daug ùžveža, turbūt iš Latvijos. Daugiau javų ùžvežė ant rinkos, tai pigiau. Šiandie vyšnios visai pigios, matyt, daug ùžvežė. Šiandie in turgų daug paršų ùžvežė.Tų kuliganų, rodos, kas ùžvežė i pakratė.Užsi̇̀veža pašarų, kožną dieną nereik vežti [į fermas]atkelti (gyventi): Čia ùžvežė tokius lenkus. Te ùžvežė iž Lietuvos kelis gyventojus – insigyvenoatvežus paskleisti, išplatinti, įdiegti: Bene tik kaime blakės, ir iš miesto gali užvèžt. Cholera buvo iš Rusijos (tada ji ten plėtėsi) užvežta.Dieve duok sveikatą šandaru[i] (žandarui), kap jis Lietuvon bulbų ùžvežėsmarkiai vežant lenkti: Jautis buvo diktas, ans i kumelę užvèždavo. Bėroji sartąją visuomet ùžvežauždirbti ką vežant: Šimtą litų jau ir ùžvežėmnuvargti, persidirbti, persitempti (ppr. apie arklį): Kanapinėj plėškėj arklys greit užsi̇̀veža. Išvažiavęs smarkiai nevyk [arklio], kad neužsivèžtų. Arklys užsi̇̀vežė ir parpuolė.Bene tik užsi̇̀vežei belenktyniuodamasmarkiai suduoti, sušerti, uždrožti: Užvèš kada į ausį, ir kas iš to bus?. Aš jai da gerą antausį užùvežiau, vos nenugriuvo. Einančiam vis kas nors atsitikdavo: tai par galvą ažveždavo, tai kepurę nutraukdavo ir medžian inmesdavo. Žiūrėk, ma[n] par ranką neužvèžk. Vaikas pats prašosi, kad užvèžtų per kuprą. Ùžvežė sykį į sprandą, i nuvirto kaip pelų maišas. Kai ùžvežiau par strėnas, tai susirietė vyras. Rėpsok pri durių, kitą sykį rast da geriau užvèšu. Kuciną išsilauši, par kiaulę ka užvèši – zvimbdama lėks. Kai su knatiniu užvežiau bėromsioms, tai lėkte iš balos išlėkiau. Kai užùvežė basliu, tai dvi dienas rankos nepakėlė. Tu nemurmėk, užvèšu iš pagalio, i žinosi!. Pasidirbs žiužį, nu ka kam gerai kad užvèš su tuo žiužiu, ta jau užvèš!aštriai pasakyti, į akis išrėžti: Jau jis kai ùžveža ką nor, tai nėr kur akių dėt. Veizėk, Elena tujau vienam ar kitam kokį žodį ir užvẽžusi. Ùžvežiau jam, kad esi kiaulė. Ùžvežė gerai tau Amelikė, užvèšu kumet ir aš už tokius liežuvius. Atejus ažùvežė: jūs kas metai neturit duonos. Jis visiem ùžveža kap botagu.Je je girdėjau, kad dr. Zaunius šauniai vokyčiams užvežės.smarkiai pagadinti orą: Katras gi čia teip ažùvežėt?. Raitės čia, raitės, i ùžvežė. Ale tu ir žuvežei, kad prieg tavim neseka sėdėt. Kad jau ùžvežė katras – nosį riečia. Nu katras gi čia teip užùvežė – visa gryčia pasmirdo. Cibullaiškių prisiėdęs kad užvèši, ta ir vištos nu laktos ims kraičioti. Kad ùžvežė kalė, po stalu gulėdama!.Kai užsi̇̀vežė, tai nors iš kambario bėkimti smarkiai ką daryti, persistengti: Nereik užsivèžt. Išsyk neužsivèžk, ba paskui nepaveši. Tu neužsivèžk šitep (nedainuok per aukštai), daina neskambasmarkiai patraukti (dūmo, svaigalų): Užvežė dūmą, kitą, ir svaigsta galva.Poną matininką apgirdė ir patys kartu smarkiai užsivežėkė̃pį užvèžti labai šiurkščiai, aštriai atsakyti: Tas begėdis žmonių tarpe užvežė tokį kėpį, kad gėda buvo ir klausytisti̇̀ntas (veži̇̀mą vi̇̀ksvų) užvèžti pagadinti orą: Sti̇̀ntas kad ùžvežė, tai ir nosę gal nuversti. Kad ažùvežė veži̇̀mą vi̇̀ksvų!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas