Vienas
Vienas reikšmė
skaičius, kiekis, rašomas skaitmeniu 1pirmasnurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant, arba būna atskirai, be kitųtik tas, joks kitas (pabrėžia žymimą daiktą ar jo ypatybę)vieningas, sudarantis vieningą visumąišskiriamas iš vienarūšių asmenų, daiktų ar reiškinių, kitoksvienodas, toks patkoks, toks, tam tikras, tiksliai neapibrėžtas (apie asmenį, vietą)nurodytasis, lyginant su kitutas patssamplaikiųjų įvardžių reikšmekiekvienassudėtinė dalisjoks, niekas, nei tas, nei tas (ppr. neigimo sakiniuose)labai dažnaivienintelis, išsiskiriantis iš kitųkuris be artimųjų, vienišasvienturtiskuris be priedų, grynastikras, turintis tam tikrų ypatybių (teigiamų ar neigiamų)didelisdidelio kiekio, gaususnuolatinis, nepaliaujamas, ištisasnesusiskaidęs, nepertraukiamaslaukianti kūdikio, nėščia (ppr. su neiginiu)
Kalbos dalis: skaitvardis
Kirčiavimas: vi̇́enas
Vienas sinonimai
viena
Vienas frazeologizmai
ant vienõs kójos trumpai (būti): Nebūsiu ilgai, tik ant vienõs kójosant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam iškeliauti: Kas dar kaltas, kad verkia Polina, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi?ant vienõs kójos sùktisbūti mikliam, vikriam: Da te reikia in vienõs kójos sùkties. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójoslabai džiaugtis: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos. Gavo žemės rėželį, tai ant vi̇́ena kója sùkosant vienõs kójos šokinė́ti labai džiaugtis: Petras ir vėl ant vienõs kójos šokinė̃sant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertėdù vi̇́enu tik dviese: Mes miške dù vi̇́enu ir vaikas mažas. Mes dù vi̇́enu gyvenom. Dvi̇́ vi̇́eni tep ir gyvenokur̃ vi̇́enas kur̃ dù retai: Pasoliai kur̃ vi̇́enas kur̃ dùnei̇̃ dù nei̇̃ vi̇́enas; nei̇̃ vi̇́enas nei̇̃ dùnieko vertas, prastas, netikęs: Ana tokia keista paliko: nei vi̇́enas nei dùnei šiaip nei taip, prastai: Jis kalba taip, kad nei du nei vienas. Iš tavo šnekos nei̇̃ vi̇́enas nei̇̃ dù. Nušnekėjai – nei vienas nei du, – susiraukia motinaper vi̇́eną pókaitį labai nedaug (vyresnis): Kiek tu čia vyresnis už muni, par vi̇́eną pókaitįpo vienai̇̃ pavieniui: Po vienai̇̃ buvo sunku [gyventi], paskui praskrutėj[o] praskrutėj[o] po truputįsu vi̇́ena dienà išsyk, iškart: Ale su vi̇́ena dienà žiedelis dar nesirodo, bet reik daug dienų, ik pumpurs jo prasilukštintrečià (trẽčia, trẽčią) į vi̇́enątrečiañ vi̇́enąnerūpestingai, atmestinai bet kaip (dirba, daro ką): Trečià in vi̇́eną pasodinau batvinius. Trẽčia in vi̇́eną nuabarojo, paviršio plūgą leidžia. Trečià in vi̇́eną ažumečiau pašaro karvėm ir išlėkiau. Gerai, jeigu diedukai talkauni, tai da prižiūrės vaiką, o močia – trečiõn vi̇́eną. Iš jo darbo naudos nėr, dirba bet tik krutėt trečiañ vi̇́enąapytikriai, ne viską (atsimena, žino): Dabar jau ne teip gerai atamenu, žinau trečiañ vi̇́enąvi̇́ena akimi̇̀ (akià) apgraibomis, paviršutiniškai: Vi̇́ena akià mato, visa burna šnekavi̇́ena ausimi̇̀neatidžiai (klausyti): Viena ausimi klausydama motinos, prisiminė, kaip prieš pusantrų metų ji dar tebegulėjo apkasuosene visai aiškiai, nuotrupomis: Vi̇́ena ausimi̇̀ girdėjauvi̇́eno bálkio trū́ksta apykvailis, pusprotis.vi̇́ena kója grabè (prie grãbo) arti mirties (būti): Ar galima stebėtis, kad visi jaučiamės viena koja jau grabe. Vi̇́ena kója grabè stovi. Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimovi̇́enas dù 1greitai, akimirksniu: Vi̇́ens dù, ir padarė. Vienas du, ir suvestas viso gyvenimo balansas. Tėvams nieko nesakės, vi̇́ens dù sužinai, ka apsiženijęs [vaikas].vi̇́ena pė̃tnyčia labai nedaug: Daug jis čia už mane vyresnis – vi̇́ena pė̃tnyčiavi̇́eno põsmo (sti̇̀pino, šùlo) trū́ksta (stiñga); vienõs palõs trū́ksta apykvailis, pusprotis: Jam vi̇́eno põsmo trū́ksta. Jai trū́ksta vi̇́eno sti̇̀pino, negudri tokia mergiotė. Tik vieno šulelio galvoje vis dėlto stinga. Jam vi̇́eno šùlo trū́ksta. Jis kuoktelėjęs, jam trū́ksta vienõs palõsvi̇́enu žodžiùgeras, šaunus: Audėja vi̇́enu žodžiù. Niekas niekas nepapeikia jos, moterė vi̇́enu žodžiùpuiku, gẽra: Kad pamatytumėt, pasakytumėt – vienu žodžiuabùdu klùmpiai ant vienõs kójos abu tokie pat, panašaus gerumo: Neki̇̀šuos į tarpą – abùdu klùmpiai ant vienõs kójosant vienám visiškai visi: Paskendo žmonės ir visi sutvėrimai ant vienamant vi̇́eno (vienõs) rizikuojant: Yra tokių karštų, kad ans pula i neveiza – ant vienõs. Ant vienõs: žūt ar būt, o važiuot turim. Ant vieno kai varlė: jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – neant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė anksti nuėjo į bažnyčiąant vi̇́eno dantiẽs labai mažai, truputį: Atnešė sūrio tik ant vi̇́eno dantiẽsant vi̇́eno(vienõs) ei̇̃tipasiryžti, rizikuoti: Jis kaip vilkas eina ant vi̇́eno. Nežinai, ką pasitiksi, ant ko užeisi, o eini ant vieno, ir gana. Ka ateis – ant vienõs ei̇̃siu – duosiu šluota. Ans nėko nebijo, jei biškį kas, tujau ei̇̃ta ant vienõs. Ans eita ant vienõs. Motina už vaikus ant vi̇́eno ei̇̃na. Visi jie žinojo, jog jis einąs ant vienos – ar jam galas, ar jiemgreitai įtūžti: Kaip įgera, ans ei̇̃na ant vienõsant vi̇́eno šóno visai (nusigyventi): Buvom nusivarę ant vi̇́eno šónoant vi̇́ena vietà labai smarkiai,nepaprastai: Baisiai ana gražiai šneka motriška, o ana juokinga ant vi̇́ena vietà yrbe vi̇́eno (vi̇́enojo) labai, visiškai (ką daro): Plėšė [už viską] be vi̇́eno, apsūdyk Viešpatie!. Įgulė (įgula), dajutusi mažą galę neprieteliaus teesant, užpuolusi be vienojo nukarojobe vi̇́eno gãlo (krãšto) labai, nepaprastai: Bagotas be gãlo vi̇́eno. Pavardė jo keista, bet pats be vieno galo simpatingas. Be vi̇́eno gãlo gražus, piktas. Prašmatnas be vi̇́eno gãlo. Šį metą be vi̇́eno gãlo bulvės skanios. Mylėjom dideliai tą tėvą be gãlo vi̇́eno. Tas daktaras be vi̇́eno gãlo geras. Juk tų dainų be vi̇́eno gãlo mokėjau daug. Plungė[je] ten jau, kaip tam sako, be vi̇́eno gãlo visumet gražiai yr. Ta karvė tiek buvo suvarginta – be vi̇́eno gãlo. Ta duona – be vieno galo kieta. Y[ra] drūkta ta motriška be vi̇́eno krãštovisiškai: Ans ausims nebgirda be gãlo vi̇́enoištisai: Duokit vaikui ramybę, negi tąsysit be vieno galo!. Nuolat ieškojo progos pabūti su žmonėmis ir jų klausyti: jei ne klausyti, tai pačiam malti be vieno galobe vienõs méilės labai, nepaprastai: Buvo piktas, skūpus be meilės vienosbe vi̇́eno miẽro (prõto, sū̃do) labai, nepaprastai: Baisiai Mortelę tą mylėjo, be vi̇́eno miẽro. Nu jug be vi̇́eno prõto bijo mirti [mano vyras]. Baisiai ana i paslinko be vi̇́eno prõto dirbti tus pietus. Čia status kalnas be sūdo vienoį vi̇́eną bal̃są sutartinai: Kad ėmė rėkt visi vienan balsan – net baisu. Visi rėkia vienañ balsañ – neisme. Varlės vienañ balsañ kurkiaį vi̇́eną dū̃dą pū̃sti sutarti: Anys vienõn dū̃don pùčia. Visi į vi̇́eną dū̃dą pū̃tėmį vi̇́eną gãlą prastai (baigėsi): Kamarnykas žemę dalijo dalijo ir vienañ galañ nudalijo. Šnekėjo šnekėjo ir nušnekėjo vienan galan. Liečijos liečijos arielka – ažsiliečijo vienañ galañ. Tai iš jo jau nieko neišeis, vienan galan nuėjo.į vi̇́eną mai̇̃šą suki̇̀šti laikyti vienodais: Nuje, juk visus negali̇̀ suki̇̀šti į vi̇́eną mai̇̃šąį vi̇́eną trū̃bą pū̃sti sutarti: Anie į vieną trūbą putaiki̇̀ vi̇́eno; ik vienám visiškai visi: Visus kap pérejo iki̇̀ vi̇́eno žmogaus [žiūrėti vaiduoklių]. Visus juos (vorus) išnaikinčiau ik vienamiš vi̇́enonuolat, be perstogės, be pertraukos: Per karą patrankos iš vieno šveičia. Tenai jau iš vieno – Ir gula, ir kelia jis tenai. Iš vieno vien laistau ir laistau gatvę. Iš vieno keikiu, iš vieno pykstu. Teliukas, nuo karvės atskirtas, iš vieno rėkia ir rėkia. Iš vieno tik kuliam ir kuliam.labai dažnai: Iž vi̇́eno čia kunigai atvažinėj[o]Sb visur, ištisai: Nušika [paukščiai] visus pašalius iš vi̇́eno. Iš vieno apsiniaukę, lis. Juodavo tik dirvos iš vienoR kartu, drauge: Visiems reikia iš vieno dirbti. Tik reikia dirbti, visiems eiti iš vieno. Kol visi iš vi̇́eno gyvena, tol bagoti. Iš vieno eimi. Visi iš vieno. Mes daug galėtume nuveikt iš vieno. Jie atsakę visi iš vieno. Kai šuniena – ne iš vieno, kai kiauliena – vėl iš vieno. Pasiėmė rėdyti ūkę iš vieno su savo broliuiš vi̇́eno ei̇̃ti sutarti: Ei̇̃na su anuo iš vi̇́enoiš vienõs rañkos bū́ti labai sutarti: Su kunigais, kaip pats jis visiems sakydavo, buvo iš vienos rankoskai̇̃p vi̇́enas vieningai, (visi) kartu: Visi kai̇̃p vi̇́enas puldavo mane už mano politiką. Jiej kap šóko kap vi̇́enas i išsprūdo kap vėju. Visas būrys [vyrų] kaip vienas sustojoli̇̀gi (li̇̀g) vi̇́eno (vienõs) visiškai visi: O kaipgi, visi važiuosime! Visi lig vienam. Sužydėjo pievų gėlės lig vienai. Va li̇̀g vi̇́eno visi pasukanė̃ vi̇́ena ausimi̇̀ visai (neklausyti): O Poviliokas – nė viena ausim. Duoda sau kūjeliu, lyg čia visai ne apie jį šnekama. Jo melodijų aš nė̃ vi̇́ena ausim̃ neklausau.nei̇̃ vi̇́eną bi̇̀škį visai ne, nė trupučio: Nemaluoju nei̇̃ vi̇́eną bi̇̀škį. Nežinau nei vieną biškį. Nei̇̃ bi̇̀škį vi̇́eną nežinau, kur muno medinis šaukštasne vi̇́eno li̇̀zdo paũkščai visai svetimi: Jie ne vi̇́eno li̇̀zdo paũkščiainuo vi̇́eno dáiktobe perstojimo, nuolatos: Šįmet lyna ir lyna nu vi̇́eno dáiktoištisai: Vaikas apdygo piktskauduliais nu vi̇́eno dáikto. Ka nau[ja]s, geras buvo šarkelis, o dabar nu vi̇́eno dáikto nulopytasnuo vi̇́eno pãdo válgyti gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus.per vi̇́eną kartu: Ne atskirai buvo tos ganyklos, pirmiau par vi̇́eną ganė. Par vi̇́eną valgo, sutinka. Tėvai turės tų bulbių, visi valgėm jug par vi̇́eną. Viena troba buvo par vieną, to[je] pačio[je] i virėmper vi̇́eną pláuką vos vos: O tą pačią vasarą juk būčiau jos netekusi – per vieną plauką.po vi̇́ena kaldrà labai sutaria: Jau padarysi tu ką – matai, ka jie po vi̇́ena kaldràsu vi̇́enu sykiù iškart, staigiai: Ąžuolas su vienu sykiu prapuolė. Ale dabar su vienu sykiu oras atšilęs.vi̇́enas ant vi̇́eno esant dviese, be liudininkų, prie keturių akių: O gal niekas negirdėjo, vienas ant vieno pasakė?. Aš noru čia su tavim pakalbėti vi̇́enas ant vi̇́eno. Kaip susitiksma vi̇́enas ant vi̇́eno, tei išmanys Dievo malonęvi̇́enas añtras labai nedaug kas: Vietinių bėr vi̇́enas añtras, viskas keitasis, seniejai išmirė. O dabar suieškok tą jaunimą, kur čia vi̇́enas añtras yrvi̇́enas apiẽ mi̇̀ltus, ki̇̀tas apiẽ ti̇̀ltus apie nesusišnekančius: Na ir susišnekėjo: vi̇́enas apiẽ mi̇̀ltus, ki̇̀tas apiẽ ti̇̀ltusvi̇́enu ãtdūsiu iš karto: Vi̇́enu ãtdūsiu į kalną įšoko.vienà bačkà sutaria: Jų vienà bačkà su sargais, nepakrutėsivi̇́enu balsù 1sutartinai: Ir visa minia žmonių atsiliepia vienu balsu. Visi vienu balsu jį išrinko. Reikia taip [dainuoti], kaip anys – visi vi̇́enu balsù. Užsiklausus mun aną dieną: ar yra Pons Jėzus š. Sakramente? Atsakėt vi̇́enu balsu išpažindamys, kad yr. Visi vilkai sutarė vienu balsu: bėgt, pavyt siuvėjas ir sudraskyt jį. Mozė tat atėjo ir papasakojo tautai visus Viešpaties žodžius ir įsakymus, o visa tauta atsakė vienu balsu: išpildysime visus Viešpaties žodžius, kuriuos jis pasakė.vi̇́enu brúožtu tuo pradėjimu, be pertraukos: Kad pradėjo, tai vi̇́enu brúožtu ir varovi̇́ena bùrna sutartinai: Visi vi̇́ena bùrna atsiliepėvi̇́eną diẽną kada nors; kartą: Bet tavo melas vieną dieną vis tiek išplauks į šviesąvi̇́enu gáisu (gáismu, gáisru, gáistu, gáistru) tuo pradėjimu, be pertraukos: Nelėk vi̇́enu gáisu, apsirgsi!. Kūriau (bėgau) vienu gaisu. Vi̇́enu gáismu atsidūriau namie. Atalėkiau vi̇́enu gáistu. Ot kelias – brisk ir brisk vi̇́enu gáistu. Vi̇́enu gáistu terkšt terkšt ir atlėkė arkliai. Kūdikis ligo[je] verkia vi̇́enu gáistu. Vi̇́enu gáistru parlėkiau namovi̇́eną grãžią diẽną kartą: Ir vieną gražią dieną, teisingiau pasakius, vieną labai negražų, lietingą rudens vakarą, taip apie Martyną, į „Kazerną“ persikraustė Dūdjoniaivi̇́enas ir tàs pàtsvienodai: Tiek aukštai, tiek žemai tų kambarių, vi̇́enas i tàs pàtsnesvarbu: Ka ans negyvens, mun nebūs geriau, mun vi̇́enas i tàs pàtsvi̇́enas kar̃tas (sỹkis) nemelãvo (nemeluõs, nesumeluõs) įvyks, kas turi įvykti: Vienas kartas nemeluoja. Vogė ir vogė, bet vienas kartas nemelavo. Vi̇́enas kar̃tas turi nesumelúot. Vienas kartas nemaluos. Vis taip blogėja ir blogėja… vienas sykis nemeluosvi̇́enu kartù 1iškart, staigiai, ūmai: Paskui vienu kartu pradėjova su sesele juoktis. Tau kaip ir vi̇́enu kartù pradėjo sopėtvi̇́enu ką́sniu mi̇̀sti gerai sutarti: Vi̇́enu ką́sniu abidvi miñtamvi̇́enas ki̇̀tas labai nedaug kas: Vi̇́enas ki̇̀tas turi avilių. Seniau ir tų kiaulių kiek gi žmonės telaikydavo – vi̇́eną ki̇̀tą paršioką. Riešučius padalina po kokį vi̇́eną ki̇̀tą. Būdavai kaip kur po kelias obelis, po vi̇́eną ki̇̀tą. Gali atsitikti, kad vienas kitas ir iš kitų trobelių laukia ženklo. Melavo Kazytė, kai sakė: svečių bus vienas kitas. Kada nebūčia daręs tų darbų tarp jų, kurių nė vienas kitas nedarė, tada jie neturėtų nė vieno grieko.vi̇́eną ki̇̀tą keletą: Per Baltramaičių gaunu parsinešti vi̇́eną ki̇̀tą knygąvi̇́ena kója grabè prie mirties: Pati jau viena koja grabe ir dar šaiposi iš seno žmogausvi̇́ena kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ sunku paeiti: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno, kita šiaudųvienojè sámplatoje visu plotu, ištisai: Antai pagirinių roputės vandeny vienõ[je] sámplato[je]vi̇́enu sykiù iškart, staigiai: Vi̇́enu sykiù, nei iš šio nei iš to kap užejo sopėjimas. Anglių kasime degantiejie garai vienu sykiu užsidegdami lyg kaip parakas plyšę.vienà širdi̇̀s; apie labai sutariančius.vi̇́enu véiku tuo pradėjimu, be pertraukos: Kai pradedi [vaiką] vi̇́enu véiku bart, tai ir apglūšta, nebežino ką daryt. Anas nepavažiuos tykiai, ale vis arklys vi̇́enu véiku skrenda. Kad tu duodi ir duodi vi̇́enu véiku tą patį!vi̇́enu vė́ju labai greitai: Arklys protingas buvo – parlėkė vienu vėju. Žiūru – parbėga vienu vėju. Skubiai išbėgo pro duris, į brikelę krito ir vienu vėju paleido iš kiemoiš vienõs bačkõs vienodi: Anie su motina iš vienõs bãčkoskai̇̃p vi̇́enaslabai panašūs: Grynai abi kai̇̃ vienà. Du kai̇̃ vi̇́enas, o vi̇́enas kai nebuvęs. Jos visos kai̇̃p vienà. Paskiau jau lygūs tiej šiaudai kàp vi̇́enas. Atjojo reitariai gražūs teip kai̇̃p vi̇́enasvienodai: Mes su juom kalbam tai kàp vi̇́enas. Nulūžo šakelės visos kàp viena, nukrito lapeliai. Visi kaip vienas lauką arė. Visi kap vi̇́enas lietuviškai niūkėkai̇̃p vienõs dienõs apie gražų: Visos gražios mergaitės, kàp vienõs dienõskai̇̃p vi̇́eno káulo nejudrus, sustingęs: Noru pakelti pavirtusį žmogų, ale negaliu – tas gulia sustingęs visas kai̇̃p vi̇́eno káulokai̇̃p vi̇́enas lẽdas puikus: Karvė turėjo veršį kai̇̃p vi̇́eną lẽdąkai̇̃p vi̇́enas lėlė̃ gražus, puikus: Arklys kaip vienas lėlėkai̇̃p vi̇́enas skambinỹs gražiai, skambiai: Ana kad gieda, kàp vi̇́enas skambinỹskai̇̃p vi̇́enas šẽškas apie išdykusį: Išdykusi yra, kai̇̃p vi̇́enas šẽškaskur̃ vi̇́enas kur̃ ki̇̀tas retai: Išdygo kur̃ vi̇́enas kur̃ ki̇̀tas. Pasėjo miežius retai, tai dygsta kur̃ vi̇́enas kur̃ ki̇̀tas. Pas mus kur̃ vienà kur̃ kità tos zelionkos pasirodopo vi̇́ena putà suprakaitavęs, labai sušilęs: Kiek čia buvo parkabalduot, o dėlto arklys po vi̇́ena putàpro vi̇́enas ki̇̀tą (vi̇́eną) galvotrūkčiais, paskubomis: Kad sujudo ženytis, eina lenktyn pro vi̇́enas ki̇̀tą. Vištos lesa vienà pro vi̇́enąsu vi̇́enu vė́ju labai greitai: Mes nulėkėm su vi̇́enu vė́juuž vi̇́enas añtro (ki̇̀to, vi̇́eno) nenusileisdami: Ten už vienas antro geriaus garbina sutvertojį savo. Paršai až vi̇́enas ki̇̀to ėda. Dėl to kupčiai už vi̇́enas ki̇̀to savo dukteris už anų išleisti norėjo. Griebė pinigus už vienas kito, nė lodo nebuvo galima gaut. Pulke daugiau suvalgai – už vi̇́enas ki̇̀to. Lekia, puola, griebia už vi̇́enas vi̇́enovieningi: Vi̇́enas už vi̇́eną žydai visadavi̇́enu áidu be pertraukos, ištisai: Varo vi̇́enu áidu, viena valiavienomi̇̀s akimi̇̀s visai nemiegojęs.vi̇́enos ãšaroslabai bloga: Sūnus didelis, gražus, ale vi̇́enos ãšaros – gerialabai mažai, menkai: Jos (karvės) dar duoda pieno? – Vi̇́enos ãšaros. Rugeliai geriejai vi̇́enos ašarė̃lėsvienõs dienõs išlaidus: Anie vienõs dienõs gaspadoriai, anie, ką turėjo, suėdė. Vienõs dienõs gaspadinė. Bet aš tau, rodos, galiu prikaišioti, kad tu esi tik vienos dienos šeimininkėvienõs dienõs vienõs nakties apie labai gražų žmogų: Atrodo, vienõs dienos vienõs nakties, toki kareivukai gražūsvi̇́eną dū̃dą pū̃sti sutarti: Jie seniai vi̇́eną dū̃dą pùčia, ko pati nori.vi̇́enas dū̃kas iš šiknõs gerai sutaria: Jų vi̇́enas dū̃kas iš šiknõs.vienà dūšià apie labai sutariančius: Su valdininkais buvo jis viena dūšia, viena širdisvi̇́eno gãlo 1vienodi: Abu jie vi̇́eno gãlo. Visi jie vi̇́eno gãlovienà galvà viengungis: Vi̇́ena gálva tik švilpk, ir gatava!. Kas jam bėda – viena galva, niekas nerūpi… bepiguvienà galvà ant pečių̃ viengungis: Vienà galvà ant pečių̃ – jam niekas nerūpivi̇́enas į vi̇́eną (iš vi̇́eno) apie visus vienodus, rinktinius: Vi̇́enas į vi̇́eną kai pupos grūdai, nė tų antrininkų būdavo [rugių]. Ne dirsės čia kokios, ale grūdai vi̇́enas iš vi̇́eno. Kūlius gražius padarom, nušukuojam, kad būt vi̇́enas į vi̇́eną šiaudą. Ale kokie rugiai – vi̇́enas vienañ. Vienà iš vienõs būs raudonos, gražiausios [bruknės], o ka suuogausi – pusiau žalios dar. Teip sudygo šiemet [burokėliai] kaip šepetys, vi̇́enas vienañ. Sėmenys dygo vienas iš vieno. Kviečiai gražūs, nors an sūlo verk, vi̇́enas vienañ. Avižos vienà vienõn. Jos vaikų kai pupų ir visi vi̇́enas vienañ – kaip sukirpti didumo. Pabarstyk kur an stalo, tai visus parinksi – vi̇́enas vienañ. Labai gražūs obuoliai: vi̇́enas vienañ. Žuderėjo bulvės – vienà vienõn. Vi̇́enas vienañ visi [buvo] lietuviai. Par mus tai vyrai vi̇́enas vienañ. Rugiai vi̇́enas vienañ kap siena. Keltuvos vienà vienõn juodai margos. Prisrinko jaunukų tokių vi̇́enas vienañ baravykųapie vienodai, sutartinai veikiančius: Vedu eitav vienas iš vieno, nors kirsk į sienąvieni̇̀ juokai̇̃DŽ1 labai mažai: Dirbi pluši kiaurą dieną, o to darbo vieni̇̀ juokai̇̃lengva: Jug čia, sako, vieni̇̀ juokai̇̃vi̇́eno káulo nejudrus, nerangus: Ar tu vi̇́eno káulo, kad nesusrieti?. Vieno kaulo kap vilkas. Ė, nemoki, – šaiposi, – vieno kaulo… Sustyręs per žiemąvi̇́ena kója greitai: Bėk greitai greitai – vi̇́ena kója. Vi̇́ena kója lėkvienà kója teñ kità čià greitam bėgimui nusakyti: Sulãkstai greitai in Alponą, ale kad vienà kója te kità čiàvi̇́eną kùmštį laikýti išvien eiti: Mūs sodžiaus jaunimas lai̇̃ko vi̇́eną kùmštįvi̇́enu lydžiù tuo pradėjimu, be pertraukos: Padariau visa vi̇́enu lydžiùvi̇́ena litè ištisai: Žvilgterėjo nejučiomis į lubas – viena lite vortinklėsvi̇́eno mãto; vi̇́enu matù; iškart, staigiai: Vienu matu jis prišoko prie manęs. Mūsų piemenė iki šiol buvo sveika, bet šiandien ėmė vi̇́enu matù ir apsirgo. Vienu matu tapau kitas žmogus. Vi̇́eno mãto suėmė sopėvi̇́eno mi̇̀lo vienodas, panašus: Vi̇́eno milo abivieni̇̀ niẽkai labai lengva: Tik vieni̇̀ niekai̇̃ Alytun nuvažiuotvienà nósis (nósė) beli̇̀ko labai sulysęs: Vienà nósė beli̇̀ko iš tų lakstymųvi̇́enas o vi̇́enasapie labai draugaujančius: Kad taip arčiau pasižiūri, tai Kristupas su ja vienas o vienas!labai panašūs: Anuodu baisiai panašūs – vienas o vienasvi̇́eno pãlydžio be paliovos, nepaliaujamai: Net akys [vaikui] iššuto: verkė ir verkė vi̇́eno pãlydžiovi̇́enas per ki̇̀tą (vi̇́eną) gausiai: Darbai vienas per kitą gulė pečiusKŽ galvotrūkčiais: Žmonės vi̇́enas per vi̇́eną bažnyčion pluko. Griūsta žmonės vi̇́enas per vi̇́eną. Jaunimo seniau daug būdavo, vienas per vieną – linksma būdavosmarkiai: Seklyčioj susitvenkę svečiai pribuvėliai įsiūžė garsiau ir garsiau, kol pradėjo tiesiog šaukti vienas per kitą. Smarkiai kalba… Viena per kitą. Visi skuba vi̇́enas per ki̇̀tąmėgdžiojant: Vi̇́enas per vi̇́eną, vi̇́enas per vi̇́eną ir nuejo [mada]. Stengdavomės vienà par ki̇̀tą, kad tik būt gražiauvi̇́ena pradžià ištisai, nuolat: Viena pradžia anas man akysan lindo, kad aš jam pinigų paskolinčia. Telefonas duoda viena pradžiavi̇́enu pradėjimù ištisai: Vištiniai paukščiai vienu pradėjimu negali toli skristivi̇́ena prekè vienodi: Anai tiek tas vaikis, tiek antrasis, tiek trečiasis – visi trys vi̇́ena prekèvi̇́enas pro vi̇́eną nenusileisdami: Vištos lesa vienà pro vi̇́enąvienojè plū̃dėje (pùtoje) labai išprakaitavęs, pailsęs: Motina, per svetimus žmones nejučiomis patyrusi Katrę sergant, atlėkė – vienoje plūdėje arkliai. Aginskio (Oginskio) arkliai buvo vienõ[je] pùto[je]vienà rankà 1apie gerai sutarančius: Dabar juodviejų vienà rankà. Vienà rankà buvo, labai draugavo. Jie vienà rankà su ja – tę visos žinios. Mudvi su seseria vienà rankà. Ar, žinote, su eiguliu viena ranka, galėčiau lentų tiek ir tiek…vi̇́ena rankà ei̇̃ti vieningai veikti: Su tais kaimynais vi̇́ena rankà ei̇̃na, ką padarysivi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) vieningai veikti: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užstoja – vaikai į velnius galia išeiti. Jie vi̇́eną rañką lai̇̃ko, kap žydas su žydu. Vi̇́eną rañką visi tùri, nieko nepadarau. Jis su gestapu vi̇́eną rañką turė́jovi̇́eno ráugo apie vienodai besielgiančius: Mūsų bobos… žinai: Bušė ir Barbė – vieno raugo…vi̇́eną ri̇́ešutą krim̃sti labai draugauti: Jau geras pusmetis mergina su bernu Taručiu vieną riešutą krimtovi̇́ena rūrà sutaria: Anys jau viena rūra su jais.vi̇́ena rūrà (sùbine, šiknà) ši̇̀kti sutarti: Jos abidvi vi̇́ena rūrà ši̇̀ka. Viena subine šika. Abu vi̇́ena šiknà ši̇̀kavi̇́enas už ki̇̀tą apie pasižyminčius kokia išskirtine ypatybe: Turėjo jis keturis sūnus kaip ąžuolus plačiašakius, kurie buvo vienas už kitą stipresnis, vienas už kitą narsesnisvi̇́enas už vi̇́eną ei̇̃na sutaria: Vagių vagiai visur sutūpę, vi̇́enas už vi̇́eną ei̇̃navi̇́ena valià ištisai, be pertraukos: Vi̇́ena valià einu i einu žiūrėt tų avių. Vi̇́ena valià teka ir teka ašaros. Kad skuba mest [šieną], vi̇́ena valià, tik švilpia švilpia. Grobsto poną Dievą vi̇́ena valià. Vi̇́ena pradžia, viena valia.vi̇́enas vélnias toks pat (blogas): Girtas a negirtas – vi̇́enas vélniasvi̇́enas vienõj visiškai: Tai, vaikėliai, vi̇́enas vienõj nei kiek nesgailėj[o]vi̇́ena žagrè árti būti vieningiems: Juodu vi̇́ena žagre ãria, tai netikiu, kad supešdysiuvi̇́enu žodžiù sakoma labai teigiamai vertinant: Ir graži karvė, vi̇́enu žodžiùvis tà vienà algà vis tiek: Ar taip, ar taip padarysi – vis tà vienà algàvýstyklus džiovi̇̀no po vi̇́ena sáule menki giminės.vystyklai̇̃ džiū́vo ant vienõs sáulės labai tolimi giminės: Ant vienõs sáulės vystyklai̇̃ džiū́vo, tai tokia giminė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas