Vieta
Vieta reikšmė
plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vykstaspecialios paskirties patalpa, įstaiga, žinybaapibrėžtas plotas, kurį kas nors užima ar buvo užėmęsapibrėžtas plotas, skirtas užimtikokios nors būtybės, daikto, veiksmo ar reiškinio padėtis esatyjebūvis, (buities) padėtis, būsena, kur kas nors atsiduriabuvimo erdvėje situacija, padėtiskam nors tinkama, derama, įprasta padėtis erdvėjepunktas, stotis, į kurį (iš kurio) vykstamapaskirtas plotas vienam žmogui patalpojetinkamos aplinkybės, tinkamas momentas, galimybėtinkama, įprastinė būklėderama visuomeninė, turtinė, šeimyninė padėtispadėtis vertybių (vertinimo) skalėjetam tikram žmonių, daiktų kiekiui, kuriai nors veiklai reikalinga erdvės ar ploto talpavientiso fizinio objekto dalis, tam tikras plotasišardomo daikto sudedamoji daliskelio atstumaspasakojimo, teksto, kūrinio dalis, ištraukakokios nors temos santykinė apimtis knygoje, literatūros kūrinyjeveiklos sritis, reikalas, dalykasvietovė (pagal jos išvaizdą, reljefą, sudėtį ir pan.)neapibrėžta teritorija, kurioje gyvenama, gyvenvietėkraštas, šalisbūstas, namai, buveinėbūstinė, valdymo koks centraskiemas, ūkis, sodyba, gyvenimasgimtinėtarnyba, pareigos, darbastarnystė pas ūkininkąpadėtis skaičių eilėjedatos padėtis kalendoriujenuovalos, placentaįpakavimo vienetaspadėtis kitų kalbos struktūrinių vienetų atžvilgiupuiku
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: vietà
Vieta frazeologizmai
ant viẽtos; ant vietàkartu, krūvoje: Dabar visi esam in viẽtos. Jie (vaikai) padeda mum, bet, žinot, vis ne an viẽtosSdb apie lėtai vykstantį darbą: Darbuju darbuju ir an viẽtos. Leki leki i vis ant viẽtos. Vis ant viẽtos ir ant viẽtos – toks motriškos darbas. Aš turkiu turkiu ir vis an viẽtos. Teip keblai veriu: veriu veriu ir in viẽtosGrz, Vkš iš karto, tuoj pat, nedelsiant: O, rasi, aš tavi galiu nužudyti ant viẽtos i kalėjimo gauti. Aš tik prašau, kad geriaus ka užmuštų ant viẽtos. Tie jaučiai ejo labai baubdamys pri to žmogaus; ponas mislyjo, kad aną subadys ant vietos. Jo širdis trūko, ir mirė an viẽtos. Spragelas buvo pritaisytas pri tekinio (per Užgavėnių karnavalą), ka davė eržiluo par galvą, i krito arklys tas ant viẽtos. Yr tokių gyvačių, katros kerta, ir gyvulys ant viẽtos gatavas. Tiktai šoko iš to savo apkaso – tykšt ant viẽtos. Saugok Dieve, tenoj grabas ant viẽtos. Ka ans paims pradalgę, ant viẽtos būs pėdas. Kap vienus metus dygo [baravykai], tai atejai, pasdėjai kašelę – an viẽtos prisdedi. O bulbių parovei žingsnį – jau kiocis ant viẽtai. Gerūse ūkiūse rugiai geri: ant viẽtos klėbys. Rugiai – ant viẽtos sauja. Lininis [šniūras], jug ans an viẽtos sušlaps, i kiek ans ten tvers?. Toks tėvas reikia prakeikt ant viẽtos. Ar ką padėjai, ar ką pakalbėjai, ant viẽtos ir ažmiršaiarti, čia pat: An viẽtos malkos pilna. Ir dėl karvių gerai buvo, ant vietos ganiava. Kad būt ganykla ant viẽtos, naktį paliktum – neina neina: dabar viską vagia. Vanduo an viẽtos, atsneš. Čia gi in viẽtos viskas, ir gyvuliai, ir viskas. Aš ant viẽtos ištekėjau (tame pačiame kaime). Ant vietà augau – sodos gale. Nei myžt, nei šikt nereikia eit, viskas an viẽtos [mieste]. Negi koks te miestas didelis [Rokiškis], visa ant viẽtos5. visiškai, labai: Nervus išgadino ant viẽtos. Žmogus žmogų pjauna ant viẽtos. Gulęs[is] skaityti, sako, akis ant viẽtos ėda. Pykstas su ta duktere ant viẽtos, pjaunas. Ant viẽtos pula tas vanagas. Kaitina ant viẽtos. Nebipjauna ant viẽtos [peilis]. Nebeina tas darbas nu rankos ant viẽtos. Kitas nepadirbo – ant viẽtos nėkas neišeina. Eiti, jau aš nebipaeinu, nušliurau ant viẽtos. Kaip tik greičiau paleku, užtrokštu ant viẽtos. Migla, karštybė, ka degsi ant viẽtos. Pasiuto Vanda an viẽtos: baras, duodas, ka troba kelnojas. O paskiau aš bijojau begulėti pri krašto, nu ant viẽtos bijojau. Nusisprogusi (nusigėrusi) ant viẽtos. Šalta ant viẽtos6. tikrai, aiškiai: Ale latrai ant viẽtos, nėr kur dėti. Vaikis ant viẽtos slinkas. Kuliganas an viẽtos, negal' susitvarkyti. Pažiūrėk, kiek uždirba, kiek turia, ir, matyt, vagis ant viẽtos. Jeigu dabar sugriaus tą bendrovę, tad būs ant viẽtos badasant viẽtos pali̇̀kti staiga kristi, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiudi̇̀delė [čià] vietàĖr nesvarbu, niekai: Aš galiu i nesakyt, di̇̀delė čià vietà!. Didelė vieta, kad čia nenori!. Di̇̀delė vietà, kad tu mokytas!. Didelė vieta pono karieta!svarbus asmuo: Di̇̀delė tu čia man vietà. (B). Didelià vietà tu besąs – tik nekelk nosės!dykà vietà niekai: Ką čia dyką vietą zauniji, patylėtum geriau. Gavo sūrelį už gydymą – vis ne dỹką viẽtągerà vietàužpakalis: Ponia Milda jam kaip rakštis geroj vietoj. Senos sąskaitosJnš išvietė: O aš tenorėjau, kad ji man galų gale parodytų lovą ir dar vieną gerą vietelęį sàvo viẽtą pastatýti sutramdyti, numalšinti: Rodos, viskas gerai: kamendorius pastatytas savo vieton, Kikildžių siurbėlės nuo vartų atpratinti… O klebonas nelinksmasį viẽtą nuei̇̃ti numirti: Petrulis jau nuẽj[o] viẽtoj, viena Damuliaį viẽtą padė́ti palaidoti: Mirė, į viẽtą padė́s. Seniai būčiu į viẽtą padėtà, ka nebūtų gydęiš šuñs viẽtos visiškai (pradingti): Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutinki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsikàs (kõ, ką̃) viẽtos visa kita, ir kita, ir taip toliau: Pagedo svirnalio jutryna, kas vietos – nebįeitam. Visi susirinko, susėdo už stalo, ką vietos – ir lauk, kas pradės valgyti. Tasai žmogus yra didelis žmogžudys, bedievis ir ko vietoslinksmà (minkštà) vietà užpakalis, sėdynė: Vaikus gal mušti, bet ne par galvą, tik par liñksmą viẽtą. Truputį kas ne taip – keliu į minkštą vietą, ir eik saunãginės viẽtoje labai niekinamas: An vyro šauka, vyras nãginės viẽto[je]nedi̇̀delė vietà menkniekis, maža bėda, nesvarbu: Nedi̇̀delė vietà, kad ir nugeni [karves] paskutinė. Paršiukas nedi̇̀delė vietà, gali palauktnė̃ (nei̇̃) iš viẽtos nėmaž, nė kiek, nė trupučio, visai (nejudėti, nesistumti į priekį): Vakar nė iš vietos, o dabar bėgte bėga. (suv.). Pavažiuodavom kelius žingsnius, i sustyrdavo – nė̃ iš viẽtos [arklys]. Ana įsikibo į tus ratus, arkliai stup, nė̃ iš viẽtos nebipaeita. Tas šuo pri anos kojų atsigulė i gulia, ne tas šuo bepajuda nė̃ iš viẽtos. Parvežė [batus] – nė̃ iš viẽtos neįkiša kojos. Vyriškas pristojo pri kokio darbo – ir ans nejuda nė̃ iš viẽtos. Dobilus arkliam duodavo: be arklio nei̇̃ iš viẽtos. Su armoška gerai mokėsi, paimsi su bandonija – nepagrajysi iš viẽtos. Nežnai žmogus po kiek dėt [žolių], nei po kiek gert, tai geriau nekliudyt iž viẽtos. Simonas skaičiuoti temokėjo iki rublio, daugiau – nė iš vietos. Baigiau pradinę, o toliau nė iš vietos!. O rašyti nesisekė man ir čia. Sėdėjau, rymojau prie rankraščių – nė iš vietosnė̃ kuõlo viẽtos visai nieko (nebuvo, neliko): Kai parsikraustėm, tai nė kuolo vietos nebuvo. Viskas par karę sudegė, nė kuolo vietos nelikoniẽko viẽtoje bevertis: Piningai paliko nė̃ko viẽto[je]. Tokie laikai buvo, ka žmogus nė̃ko viẽto[je] buvęnuo [vi̇́en] viẽtosiš eilės, vienas po kito: Tris dienas nuo viẽtos pagulėk ir kaip košė (būsi ištižęs). Pernai ta nu viẽtos buvo viena savaite a keturi priepuoliai . Ir jie prausias jie patys burnas, ir tuos vaikelius plauna nuo vi̇́en viẽtos. Ka tau patinka, gerk i tris nū viẽtos. Nuo viẽtos būtų geriau buvę šnekėtištisai, be perstojo: Kai įsitaisė lyt, tai dvi savaites nuo vietos lijo. Barės barės kokias tris paras nuo viẽtos. Kalba ir kalba nuo viẽtos seni žmonys tuos poterius. Tas vaikas kosa i kosa nu viẽtos. Kas trauka nu vietos taboką, tas nečiauda. Reikia gert nuo viẽtos [vaistai], tai geriau veikią. Nuo viẽtos pulkai būdavo tų starkų, pulkauja jau ant rudenįtankiai, vienas prie kito: Latvių jau rečiau tebuvo, lietuviai ta jau buvo nu viẽtos, šmugelį varė. Žiūrėk, čia nuo viẽtos stiklai ir stiklai (visur primėtyta) prie viẽtai; prie viẽtoskartu, greta, arti vienas kito: Kaip te bus – teip, nors visi prie vietai būtumėm. Aš gi, būdavo, susiuvu prie viẽtai tas knygeles. Visus prie viẽtai kavojo. Žemė prie viẽtai – gẽra dirbt. Kad nutrūkus gija, dviblakas eina, du prie viẽtai [siūlai]. Tę prie viẽtai kaimas, ne vienkiemiais. Te yr trys piliakalniai prie viẽtai. Kaime dar yra senų kokie trys žmonys prie viẽtos. Kazlėkų būna labai daug prie viẽtaiSkrb netoli, čia pat, prie namų: Labai buvo gerai gyvent: viskas prie viẽtos. Palieka ganyklas karvei prie viẽtai tokius gabalus. Čia jau jam davė prie viẽtai žemės. Mūsų žemė ne prie viẽtos. Rodos, prie viẽtai jie i gyvena netoli. Prie vietos ir kelmas apželiasàvo viẽtoje [bū́ti]Ds, Užp, Krč tinkamai elgtis, neišsišokti: Neriesk nosies, bū́k sàvo viẽtoj, ir visi girs. Aš sàvo viẽtoj visuomet buvaũ. Ji mergina ir graži, ir visada sàvo viẽtoj. Dievas Dievu, mes sàvo viẽtoj (kad ir netiki, papročių neniekink) turėti vertę: Bet auksas, žinai, i šiandien tebė̃r sàvo viẽto[je]sàvo viẽtą žinóti (turė́ti) tinkamai elgtis: Senas tura žinóti sàvo viẽtą, neišieškoti. Aš visada ir visur turė́jau sàvo viẽtą. Prievaizdas juk bajoras, žmogus nekvailas, elgiasi taktiškai, savo vietą žinošaltà vietà kalėjimas: Dabar pardavėjas jau sės į šaltą vietąširdi̇̀s atė̃jo į viẽtą praėjo išgąstis: Dar aš turiu palaukt, dar mano širdi̇̀s turia atei̇̃t į viẽtąširdi̇̀s ne viẽtoje (ne viẽton) labai neramu: Perdien mano širdi̇̀s ne viẽtoj buvo, – vaikus vienus palikau gryčioj. Pats neišmanė, kas jam kaiti: taip širdis ne vietoje, ant savęs pyksta. Motkos širdi̇̀s ne viẽton del vaikųšlapià vietà li̇̀ko buvo sunaikinta: Aš tau kad duosiu, tai li̇̀ks tik šlapià vietà. Iš tų žandarų tik šlapia vieta likstà vietà lyties organai: Dievaliau, suknikės tõs viẽtos neužklo[ja]. Besarmatės, i tõs viẽtos nebūždenga, fu!tam tikrà vietà užpakalis: Tegu ji tą savo turtą į tam tikrą vietą susikišatuščià vietà niekas: Iš manęs gi tuščià vietà, nieko nepakeliu. Komendantas aiškiai leido suprasti, kad mokytojas jam yra tuščia vieta, tiesiog niekasviẽtą dúoti (padarýti) sudaryti galimybę, įsileisti: Nei duokite vietos velniui. 1Kaip kiekvienas est gundžiamas nuog savo tikrojo geidulio įjudintas ir tuo dúost viẽtą velinui pagundymop. Labai kalbi buvo Ieva ir todrinag viẽtą velinui padãrė.viẽtos nėrà bloga, nesmagu, neramu: Vyras pradėj[o] gert, namuos viẽtos nėrà. Viso to neįsidudentai (neįsikalbėtum), bo ma[n] nėrà viẽtos. Be žinios vyro nupirkaus turguo[je] batelius, – nebėr vietos vedum: tokius pakėlė grįždamas barnius. Vilkmergėj, par mumis, viẽtos tokiam žvėriui nė̃rviẽtos nėrà kójai labai daug prisirinkę: Ejo ben kelios moterys žiūrėtų [nužudytų kareivių], tai sako, kad kójai viẽtos nė̃r. Nebùvo kójai viẽtos, kap raudoni užėjoviẽtoj li̇̀kti staiga mirti: Nekelk nieko sunkaus, ba viẽtoj li̇̀ksiviẽtos [sáu] neràsti blaškytis, nerimti: Kai mano mama serga, tai man tep nesmagu, nerandù viẽtos. Tep pilvą sopa, kad viẽtos nerandù. O man nuobodu ir sunku – lyg katės širdį graužia. Vietos sau nerandu, dėde!. Kai negera man būdavo, kai visiškai neberasdavau sau vietos nuo nežinios, kam gyvenu, visada pasukdavau čia, į Minties ratąviẽtos neturė́ti blaškytis, nerimti: Žmona viena sau, kita sau nuejo, viẽtos neturù. Jos (antys) nei vietos be gaigalo neturi. Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – vietos neturėjau. Gyliai apstojo aplink karves, ir karvė netùri viẽtosviẽtų viẽtomis daug kur, visur, ištisai: Po plytų dirbimo smilčių buvo vietų vietoms. Vidurnakty ji (gaspadinė) nubėgusi ir ėmusi po tuos miežius voliotis: išvoliojusi, išdratavojusi juos vietų vietom, volyklių volykles padirbusi.zui̇̃kio viẽtoje vieni niekai, nieko nereiškia: Tas viskas zuikio vieto[je], nė į galvą neimk tokių nėkų. Anims zui̇̃kio viẽto[je] mumis apmauti i apšautižõdžiui viẽtos nėrà puiku (sakoma labai giriant): Ana linksmi, kad nu – žõdžiuo viẽtos nė̃r. Panelė, – sakė, – labai graži, nėra žodžiui vietos. Ligi šiol, berods, žodžiui vietos nebuvo už jos darbumą. Pati prižadėjo pasirūpinti ir pasitiekti, kad nebūtų žodžiui vietos. Gražiai tu sveikinies, nėr žodžiui vietos!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas