Vilkas
Vilkas reikšmė
Žiūrėti žodį "vilkelis"Žiūrėti žodį "vikaūglis"Žiūrėti žodį "vilkatabokė"panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus)staklių dalis – lenktas pagalys riestuvui paleisti ar sulaikyti, palaidagirnų sukučio dalis – pagaliukas, kuriuo įtempiama virvelė viršutiniam girnų akmeniui kilnoti, bruzgulisprietaisas vilnoms karštiapie susivėlusias vilnasįrankis virvėms sukti, sukutisšakotas įrankis atsikabinusiam kibirui iš šulinio ištrauktiprietaisas vėjiniam malūnui sustabdyti, meškatrinkelė su trimis grioveliais šonuose, naudojama, kad geriau susivytų virvėsvarstis lempai pakelti arba nuleistipapildomas kištukasstiklinis indas musėms gaudyti, musinėariant ar akėjant paliktas neliestas tarpas, vogislietuvių liaudies žaislinis muzikos instrumentas, padarytas iš kaulo per jį pervertos virvelės, ūkastoks kenkėjiškas vijoklinių šeimos augalas, brantas (Cuscuta)lakišius (Bidens)varnalėšos kibis (Arctium)pažastinė augalo šakelėper visą rąsto storį įaugusi šakapaprastasis kūjagalvis, buožgalvis (Cottus gobio)toks vabzdysmergininkasišdavikasurvinių vapsvų šeimos vabzdysryklysvilkžuvėjūrų rupūžėAustralijoje gyvenęs žvėrisvilkdalgisponiabudėbaltažiedis lubinaslaumriešutisrobertinis snaputisvaistinė šunvyšnė
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: vil̃kas
Vilkas frazeologizmai
ant vil̃ko káilio máutis aviẽs kailẽlį stengtis atrodyti geresniam: Koks gudrus! ant vilko kailio maunas avies kailelį ir mano, kad niekas nesupranta.bi̇̀čių (biti̇̀nis) vil̃kas urvinių vapsvų šeimos vabzdys (Philanthus triangulum): Bičių vilkas panašus į vapsvą (širšę), tiktai truputį didesnis. Vabzdys bičių vilkas gaudo bites ir ant žiedų, ir skrendančias, maitina jomis savo lervas. Yra tokie bi̇̀čių vilkai̇̃, ot jas (bites) pjauna. Išgaudė bites biti̇̀niai vilkai̇̃!ei̇̃k po vilkai̇̃s toks keiksmas: Ei̇̃k tu nuo manęs po vilkai̇̃s su savo pasakom!gývas vil̃kas daugybė: Turu patalynės gývą vil̃ką. Gývą vil̃ką prisikvietei svečių!gudrùs (kỹtras) vil̃kas; gudruolis: Margevičius – gudrus vilkas – viską matė ir suprato, kuo tai kvepia. Oi gudrùs vil̃kas, o durną ir lošia – kur dėsies, gyvas į žemę nelįsi. Iš jo kỹtras vil̃kasį vil̃ko káulą suáugo apie nepaklusnų žmogų: Itas vil̃ko káulan suáugoiš vil̃ko káilio išsilį̇̃sti apsimesti geru: Sunku anus (plėšikų pagalbininkus) iškresčiuoti: daug yra iš vil̃ko káilio išsiliñdusiųjū́rinis vil̃kas; ryklys (Squalus).jū́rų (jū́rių ) vil̃kasvilkžuvė (Anarhichus lupus): Į gėlas rytines Baltijos įlankas užklysta jūrų vilkas – žuvis su baisia, dantinga burnajūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus).apie seną, patyrusį jūrininką: Netgi visko mačiusius jūrų vilkus, atsidūrusius bekraštėse vandens dykumose, kartais apima neviltis. Šitokio smūgio ir tikras jūrų vilkas būtų neatlaikęskad (tave, jį…) vil̃kas (vilkai̇̃) toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Kad tave vil̃kas!. Kad tevi vilkai!. Kad taũ vilkai̇̃, ažmirštu pavardę. Jam pirštus nukirto, kad jį vil̃kas!. O kad taũ vil̃kas, kaip negardu!. Tiej liūliai užpuolė – kad juos vil̃kas!. Šitie gi, kad juos vil̃kas, dangčiai visi buvo šiaudiniai!kai̇̃p (kàp ) iš vil̃ko gerklė̃s [ištráuktas] apie susiraukšlėjusį drabužį: Visi drabužiai kaip iš vilko gerklėskai̇̃p už vil̃ko ausi̇̀s daug (pelnė): Palupė kap už vilko ausiskurių̃ vilkų̃ ko: Kurių̃ vilkų̃ aš te eisiu!màt jį̇̃ vil̃kas tiek to: Mat jį̇̃ vil̃kas, reikia nueitmusų̃ vil̃kas toks muses gaudantis į vapsvą panašus vabzdys: Musų vilkai musis pjaunanei̇̃ po vilkù nei̇̃ po meškà apie objektyvų sprendimą: O aš sakau, – prisidėjo kitas: – nei po vilku nei po meška!po [šim̃to] vilkų̃; po vilkai̇̃s kažin kur, nežinia kur: Išvažiavo po vilkų̃, gal jau mirė. Tura visus [paršus] vežti po vilkų̃, čia nebepriema. Nuo to karto ir gyvena visi vienoj vienybėj, o šaučių ir kraučių išginė po šimto vilkų. O ką tu bepadarysi, ejo ir išejo po vilkai̇̃spo vilkai̇̃s nuei̇̃ti veltui dingti, žūti: Gal, sakyt, kokie keturi penkeri piningai ejo nuẽjo po vilkai̇̃sprie vil̃kui tinginys: Ir žemė prasta buvo, ir anas pats prie vil̃kuisẽnas vil̃kas daug matęs, patyręs, gudrus žmogus: Senas jis vilkas. . . Sẽno vil̃ko neapgausi. Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Sẽnas vil̃kas eketėn uodegos nekiša. Aš girią gerai žinau, aš sẽnas girių vil̃kas. Kaip ir dera senam spaudos vilkui, aš pirmiausia apie jį išklausinėjau jo bendradarbiussterbli̇̀nis vil̃kas; Australijoje gyvenęs žvėris (Thylacinus cynocephalus).tarp meškõs ir vil̃ko (atsidurti) apie padėtį be išeities: Atsidūrė tarp meškõs ir vil̃kotegùl šim̃tas vilkų̃ [pastáugia] toks keiksmas, reiškiantis nepasitenkinimą, nuostabą: Amerikas! Amerikas! tegul šimtas vilkų, kas jį pramanė?!. Tegu ją šimtas vilkų pastaugia!vil̃ko aki̇̀smenkas žiburėlis, spingsulė: Uždegė lempukę, vilko akį. Vil̃ko ãkes degė, ir verpė, ir pančius vijo. Tenai toli toli vil̃ko aki̇̀s regėtlangiukas duryse: Policijos vadas pasižiūrėjo į kameros vidų pro vilko akį. Niekas nepravėrė durų, net vilko akies nepajudinovil̃ko ãšara labai mažai: Jau tau tę tiek inpylė – vil̃ko ašarąvil̃kas aviẽs káilyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat – vilkas avies kaily!vil̃kas pérbėgo [per ]kẽlią pasisekė: Jam vil̃kas kẽlią pérbėgovil̃ko bi̇̀lietas pašalinimo iš kur ar netikimo kur dokumentas: Jis vilko bilietą gavo (iš mokyklos išmetė). Puodžiūniokui norėta duoti vilko bilietą ir išvyti šunims šėko pjautivil̃ko brólis apie nerangų: Gal vilko brolis, kad nesusirangaivil̃ko dal̃gis (dalgẽlis; ) vilkdalgis (Iris): Tenai žydi jurginai, panatančiai, bačiukai, vilko dalgiaivil̃ko danti̇̀s be stiklo žibalinė lemputė: Uždek vil̃ko dañtį, jau temstavilkų̃ diẽnos tamsiausias, niūriausias metų laikas žiemos pradžioje: Kaip žiema liuob prasidės, ta matušelė sakys: vilkų̃ diẽnos, tamsi̇̀, šaltà, dieną pri žiuburio sėdėsmavilkù dùriamas apie tinginį: Tu vilku duriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas.vilkai̇̃s nuei̇̃ti žlugti: Ir visa svotba nuẽ[jo] vilkai̇̃svil̃ko gerklė̃ girtuoklis: Gražus Grigoniukas, labai gražus, i šnekus, al gerklė̃ vil̃ko. Kad ir cidabro nagai, ale vil̃ko gerklė̃, t. y. prastas žmogus. Aukso nagai, vilko gerklėvilkų̃ giminė̃s apie nerangų, rambų: Gal tu vilkų̃ giminė̃s, kad nepajudi?vil̃ko grỹbas poniabudė (Ithyphallus impudicus): Smirdėliai, kiti vil̃ko grỹbais vadinavilkų̃ i̇̀štąsa toks šuns keiksmas: „Išt lauk tu, vilkų̃ i̇̀štąsa!“ – sako į šunįvil̃ko káilį nešióti būti blogam, nedoram, suktam: Tas žmogus jau seniai vil̃ko káilį nešiójavil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentaisvil̃ko káiliu apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, į nieką nereaguoti: Apsisiùvęs vil̃ko káiliu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemuškvil̃ko káiliu apsivil̃kti būti nedoram, suktam: Kad jau apsivilko vilko kailį, tai ir busvil̃ko kãklą apsikabi̇̀nus labai (verkti): Bliausi vil̃ko kãklą apsikabi̇̀nusi, bet būs po visamvil̃ko ką́sniai didelės snaigės: Tai sninga – vil̃ko ką́sniais drepina. Kad pradėjo vil̃ko ką́sniais drepinti, ir akys užlipovil̃ko káulo rambus: Gal tu vil̃ko káulo, kad galvos palenkti negali?vil̃ko ligà sir̃gti tinginiauti: Vil̃ko ligà ser̃ga, tai ir nedirbavil̃ko mė́nuo gruodis: Vil̃ko mė́nesį sniegas ne vieną senelį ant pečiaus užvejavil̃ko mėsà apie niekam tikusį gyvulį ar žmogų: Itoj vilko mėsa vaikščios po pūdymą, – kap tik paleidai, tai ir nuėj[o] per pašnią. Ak tu, vil̃ko mė̃sa, ar neisi vaga!vilkai̇̃ (tave, jo…) nemãtė (nemãtę) tiek to, tesižinai: Vilkai̇̃ jo nemãtė. Vilkai̇̃ nemãtę tų pinigų, kapeikų man ažteksvil̃ko nasrai̇̃ girtuoklis.vil̃ko nẽštas ir pàmestas apie nedorą, suktą, apsukrų žmogų: Pri ekėčių, pri darbo, po talkas – visur aš esu vil̃ko neštà i pamestà. Apie tai sužinojo ir toks valkata Mikšys – iš savo krašto, bet bjauresnis negu vilko neštas ir pamestasvil̃ko plaukai̇̃ tokia žolė: Vil̃ko plaukai̇̃ nuog išgąsčio geraivil̃ko pláuko apie nekenčiamą: Jis vil̃ko pláuko, kad visi ujavil̃ko pláuką turė́ti apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Vil̃ko pláuką tùri bjaurybės: pamatai ir nusgąsti. Ar jis vil̃ko pláuką tùri, kad visi jo bijo, visi jo lenkias. Kur ant kokio žmogaus baisaus sako: jis vilko plauką tur.vil̃ko põteriaitam tikram atvejui pritaikyti pasakymai, juokavimai: Mano mama ant kiekvieno žodžio visokių vil̃ko põterių žinoburtų žodžiai: Ana moka vil̃ko põterius, t. y. žavėtivil̃ko pùpos; baltažiedis lubinas (Lupinus albus).vil̃ko riešutai̇̃; laumriešutis (Elaphomyces cervinus).vil̃ko rýtas ir i̇̀ššiktas apie gudrų, suktą žmogų: Jis vilko rytas ir iššiktas. .vil̃ko rugiai̇̃ tokia žolė: Skinsma vil̃ko rugiùs i plaksma [draugams] kojas – aštriai buvovil̃ko rūtà; robertinis snaputis (Geranium robertianum).vil̃ko skūrà toks šuns keiksmas: Tasai šuva, vilko skūra, jis suėdė sūrį.vil̃ką šáuti; toks žaidimas.vil̃ko šeriùkai apie trumpą žolę: Menkas šienas buvo, vil̃ko šeriùkai vadindavovil̃ko tabokà vilkatabokė.vilkų̃ takai̇̃s nuei̇̃ti išdykti, pasileisti: Tas bernelis vilkų̃ takai̇̃s nuẽjovil̃ko uodegà toks žaidimas: Išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkšt kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto… To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegąvil̃ko úoga šaltekšnio vaisius: An krušynų vil̃ko úogos augavil̃kas nevedžiótų vaikų̃ apie neįeinamą, nuošalią vietą: Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų nevedžiotųvil̃ko vyšnià; vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna).vil̃kas (vilkai̇̃) ži̇̀no nežinia: A vil̃kas te ži̇̀no, neaišku, kaip ten buvo. Nugi vil̃kas čia ži̇̀no. Vilkai̇̃ ži̇̀no, kodėl jie taip vadinami
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas