Viršus
Viršus reikšmė
Žiūrėti žodį "apačia"viršutinė, aukštutinė dalis;viršutinė, aukštutinė riba, kraštas(ppr. smailėjanti) aukštutinė dalis, viršūnėūglissmaigalyskraštinė, apvalaina (ppr. siaurėjanti) dalis, galasvieta ant ko nors, aukščiau ko norserdvė virš ko norsaukščiau veikėjo, daikto esanti erdvėdaikto, asmens išorė, esimo bruožaireiškinio ribavieta ant lubų, antlubis, aũkštasdangtisišorinė plokščia dalis, pusė, sluoksnis; paviršiusišorinis (ne dvasinis) reiškimasis, išvaizda, elgesysknygos apdarasperviršis, priedasvaldžiaaukštuomenė, šviesuomenėvalia, persvara, laimėjimas, pirmenybėeiliuotas kūrinys, strofa, eiliuoto kūrinio eilutė
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: viršùs
Viršus frazeologizmai
į vir̃šų ei̇̃tiaugti, stiprėti: Nieko nėr amžino, vieni į vir̃šų, kiti žemyn ei̇̃na. Mes, vaike, ne viršuñ, ale apačion ei̇̃namaiškėti: Viskas ei̇̃na į vir̃šų, žmogus pasirodo (išsiduoda) patsį vir̃šų išei̇̃ti paaiškėti: Nor ir labai slėpė, viskas išė̃jo į vir̃šų. Paskum išẽjo viršuñ, ka kiaulę pavogė. Piktas darbas, ar anksčiaus, ar vėliaus, visados išeina į viršųį vir̃šų išei̇̃na kai̇̃p alyvà paaiškėja: Išeis kaip alyva į viršų. Žmonės sako, kad kiekvienas blogas darbas išeina į viršų kaip alyvaį vir̃šų iškélti viešai atskleisti (planus, paslaptis): O čia sesuo viską į viršų iškėlė, prieš visą giminę išklostėį vir̃šų li̇̀pti augti, stiprėti: Aš ne in vir̃šų lipù, o jau in žemę lenkiuosiį vir̃šų išli̇̀pti prasigyventi: Kiek anie vargo, o vieną kartą išli̇̀po į vir̃šųį vir̃šų išlį̇̃sti (išplaũkti) paaiškėti: Apsimetę buvom, nedorumas išliñdo į vir̃šų. Teisybė vis tiek i̇̀šlenda į vir̃šų. Neduosiąs tam atsitikimui išplaukti į viršųį vir̃šų šókti puikuotis: Par daug nešók į vir̃šų, ka nenutūptumiį vir̃šų ištráukti viešai atskleisti (kieno blogus darbus): Reikėtų visus tokius [vagis] į vir̃šų, į rodą ištráukti.i̇̀š viršaũs iš anksto: Iš viršaus užmokėti. Aš iš viršaus džiaugiuosi, jog randasi ir recenzentaikójas (lẽtenas nósį ) pastatýti į vir̃šų nusibaigti, mirti: Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šųnósį láužti į vir̃šų puikuotis: Nuo mandrumo nosį viršun laužianuo (nu) kójų apačių̃ lig galvõs viršaũs (vir̃šaus); nug pãdo kójos ik vir̃šui galvõs visas, visą: Priejęs pri munęs nužiūrėjo nu kojų apačių lig galvos vir̃šaus. Nug pado kojos net ik viršui galvos nėr jamimp nieko sveiko.per vir̃šųper daug: Par vir̃šų viskas nesveika. Dirbti sveika, o par vir̃šų – liga. Ka jau čierka par vir̃šų, tuojau užsnūsta. Nepaimk par vir̃šų (nepasigerk). Mas lytaus neišprašom, o kitur par vir̃šų pela. Par vir̃šų pasakė, par vir̃šų. Teip par vir̃šų ans nė[ra] riebus, nė[ra] par daug lašininis. Kopūstai mun nė[ra] par viršų (mažai patinka). Noram par vir̃šų turėti. Piningų prisivertę par vir̃šų, nebžino ką darą. Jau par viršų žmonėm visų tų gėrybių. Kad aš piningų turėčio par viršų, galėčio pirkti. Buvo didis mūsų jisai gaidys, geras par vir̃šų. Ir aš nepasakiau čia nei kiek per viršų. Galiate meluoti, tiktai ne per viršų, kad žmonės nesuprastų.paviršutiniškai: Tik per vir̃šų nukaltino, visų kaltybių neiškėlėper vir̃šų ei̇̃tiišdykauti: Pasleidę vaikai – per vir̃šų ei̇̃naneklausyti: Kad jau per vir̃šų ei̇̃na, vis tiek geri. O kam aš turiu per jos viršų eiti? – teisinosi Lazdyspaviršutiniškai viską daryti: Ei̇̃na par vir̃šųvir̃šų gáuti (pagáuti) Up nugalėti, laimėti, pirmauti: Mes ant jų viršų gausime. Jei boba pagáuna vir̃šų, vyruo šunies gyvenimas. Lengvus žmogelis buvo, pati pagãvo vir̃šų. Kas vir̃šų pagavo, tas tik šavo, tik pjovė, tik korė. Ir teip sukino sukino, toj giltinė negav[o] viršų ir atsitraukė. Kad tu nori su gvoltu viršų gauti, tai bandyk, aš ale tavęs neklausysu. Tada velinas, viršaus negavęs, net regėdams griešnąjį apteisintą Dievo, jis to nekenčia. Mano vaikų nebėra, nesa neprietelius gavo viršų.įsigalėti: Kelinta jau savaitė, kai lietus, pagavęs viršų, pliaupia. Piningas pagãvo vir̃šų Lietuvo[je], visi dėl rublio mušas. Pagãvę vir̃šų y[ra] baisiai vėžiai (liga) ant žmonių. Ir kad sugrįžo, ugnis teip buvo viršų gavusi, jog jau pagalbos daugiaus niekaip nebibuvovir̃šų im̃ti (paim̃ti) nugalėti, laimėti, pirmauti: Viršų paimti. Nori savo vir̃šų paim̃t, tai ir eina kiaurom galvom. Kad būtų vir̃šų paė̃mę, būtų mumis suvarginęįsigalėti; imti stelbti: Giesmė ẽma vir̃šų – nesgirdi, ką anas sako. Jau žolės ẽma vir̃šų. Tos žolės vir̃šų pàima – i bulvės po velnių. Vir̃šų pàėmė dabar pinigas. Ka piningas žmoguo pàema vir̃šų, pagalum. Šaltis nėko nepadarys, vis šiluma im̃s vir̃šų ar anksčiau, a vėliauvisi̇̀ keturi̇̀ nýkščiai į vir̃šų nusibaigęs, miręs: O kada bemylėsi, ar kaip visi̇̀ keturi̇̀ nýkščiai būs į vir̃šų?!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas