Vogti
Vogti reikšmė
Žiūrėti žodį "įvogti"slapta savintis svetimą turtąužsiimti vagystėmis, vagišiautižaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystębe leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobtinusukti (prekiaujant)skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant)juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti(žmogų) grobtijuokais grobti (jaunąją per vestuves)atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant)neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystęskubotai, prieš lietų vežti (šieną)mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, rauktislapta ką darytislapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustytijuokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustytipasireikšti vagyste, imti vogtišiek tiek pavogtislapta atsiimti pavogtą daiktąslapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų)slapta atsiimti jau atiduotą daiktąpavogtipagrobti (žmogų)pasivogtitrūkstamą kiekį pasivogtipavagiant sugadinti, suteršti, įžagtiimti smarkiai vogtislapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždarytaįlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržtiįsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu)netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apniktikiltiapimti, apniktineteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvestipagrobti iš patalpos (žmogų)slapta išsivesti norint tuoktispavogti, pasiimti svetimąvieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežiotiišeikvoti, ištuštinti vagiantapvogti (viską iš namų išnešant)kurį laiką vogtislapta išslinkti, išsprukti (iš namų)išsisukti (nepasisakius)(viską) išvogtinuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nuneštinuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nuneštipavogtitruputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogtinusuktitolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiautismarkiai apvogti (žmogų)nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai)nuskursti išvagiantišvogti, išplėšti (patalpą)slapta nuslinkti (kur)mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimtipasisavinti svetimą turtąkurį laiką vogtineteisėtai, slapta ką nors paimtijuokais (ppr. per vestuves) pasisavintipagrobti (žmogų)juokais pagrobti (jaunąją per vestuves)nutaikius progą išvežti (šieną, javus)bent kiek paimti, suvokti, sudorotimezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimtipasislėptislapta prisiartinti, prisėlintislapta dingti, išeiti, išsėlintipavogtislapta pereiti, persikeltiiššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdintipasidaryti vagimi, dažnai vogtislapta kur pralįsti, prasmuktivagiant, svetimą imant daug ko įgytinuolat vogtivagiant pridurti (kiek trūksta)pritykinti, prisėlintiišvogtivagiant sukauptivagiant nurinkti (iš visur, visų)juokaujant paimti, nusineštiišvogti (ppr. daugeliui vagiant)mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimtivagiant įsigytiužsiimti vagystėmis, vagišiautipavogti(žmogų) pagrobtiužsislėpti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: võgti
Vogti sinonimai
apvogtiatvogtidasivogtiįvogtiišvogtipaišvogtinuvogtipavogtipapavogtipervogtipravogtiprivogtirazvogtisuvogtiužvogtivogtinosvogtinaiapvogiamaiapvogtinaiįsivogtinaipavagiamaipavogtinai
Vogti frazeologizmai
atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt.cibulès (cibuliùs) võgti sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga. Tavo vaikas jau cibuliùs vãgaJė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus!apvõgti, àpvagia (àpvogia ), àpvogėslapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane!. Kleboną ir tai à[p]vogė. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o]. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė. Kunigump eisim, apvõgsim. Tas dvaras ir būta apivogta. Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių. Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit . Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali.Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė).Geras vagis ir velnią apvogs. Didelis vagis mažesnius apvagia. Čigonas apvogs, o žydas apgaus. Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas.apvogiamaiapvogtinai̇̃juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykaipasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme. 1Vagiai apsivõgę eima. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė. Anūkai tąsos apsvõgę. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas?. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo.Ko bėgi lyg apsivõgęs. Nesidairyk kaip apsivõgęs. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai?. Ponu tapęs kaip neapsivogsi?.šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisėatvõgti, àtvagia (àtvogia ), àtvogėslapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų.Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt.slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus. Bernukai àtvogė ją (jaunąją).slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogėpavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas .pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogėpasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežėtrūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozoįvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogėpavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga.imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino1slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium . Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti?. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali.Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų.įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis. Liepsna įsivagia giliai. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė.įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės.Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro.netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės.įsivogtinai̇̃ Akys įsivogtinai meiliosį gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdingaį malónę (lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską.į ši̇̀rdį įsivõgtiapgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs.apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas. O paskui širdin įsivagia apmaudas. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būduišvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia ), i̇̀švogė1neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles. Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų.Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties.Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina.pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies?. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant.slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusiąpavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei. Ìšvagia savi arielką veselėj. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau.Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle1vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė. Mūsų daug arklių tetės išvogė. Žvejai išvogė grapo mišką. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia. Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt). 1Kuosos i̇̀švagia viščiokus. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt.Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo). Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo.Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia. Geriausius išsivõgdavo grūdusišeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių . Vagis i̇̀švogė klėtį. Vagys visus namus i̇̀švogė. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų. 1Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀.apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti. Eina boba ir i̇̀švogė vedum. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs.kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvoslapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų.išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi?.paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites]nuvõgti, nùvagia, nùvogė1nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia. Tus lenciūgus kai kas nùvogė.Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna).Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau.nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops. Nuo aukšto nuvogti. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia.Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia.pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti. Nuvõgt ką tik daboja. Nuvõgt jie tyko, tinginiai. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų. Jiej ką nùvagia, ką tep paima.Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino.Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti.Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo. Kas nùsvogė, tus ir bagotastruputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams]. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį.Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia. Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę). Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko.Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą.nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga.Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti.tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia?. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbusmarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį. Nùvogė tėvus vagys. Muni nùvogė dideliai.nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės.nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo.Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpinaišvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magazinąslapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs?mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu. Reikė daug akių nuvõgtpavõgti, pàvagia (pàvogia -sta ), pàvogė 1pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus). Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai.Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko. Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino. Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtaskurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje]neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt?. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs. Any trys buvo ir pàvogė sviestą. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda. Pàvagi buroką ir drebėk!. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį]. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų. Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos]. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė. Lašiniokai pàvogta mūsų. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba. Pavogti̇̀ miške beržai buvo. Ineita pirkion i pàvogta pinigai. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę. Kailinaičius pàvogė ant rinkos. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė!. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka. Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs?. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst!. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas. Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta. Visos bulbos pàvogta. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno. Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos. Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja. Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų . Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį. Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta . An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo. Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs. Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų. Pavõk žmogiep tus veršius . Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt. 1Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda.Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų. Vanagas pàvogė vištą. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę). Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl….Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė). Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia.Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę). Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs. Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam). Pavogtas arklys kietas joti. Gudas pavogė, pas žydą surado. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks. Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti. Pavogė arklį, pridėk ir balną. Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina). Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys. Prieteliai pavaga laiką.pavagiamai̇̃ Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė.pavogtinai̇̃Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko. 1Anie pasivõgs i neš mainyti. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę . Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut.Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt?. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]?.juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves). Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves].1pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu). Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana. Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę . Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių.Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią.Vienas vaikas tai kai pàvogtas. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė). Nesrąžyk, ba da pavõgs kas . Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų .Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę.juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduodanutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus.Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados.bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgommezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama]. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylėpasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią). Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių.slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt].slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi.ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai.žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgspapavõgti, papàvagia, papàvogė pavogti: Papavogė bobų divonuspérvogtiįvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta.slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomispravõgti, pràvagia, pràvogėiššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybėpasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą.Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs. Ko tu eini kap prasvõgęsslapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin.Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduoprivõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė1vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug). Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug!.Kad savo neturėsta, kito neprivogsta.Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli. Pri̇̀svogia linų –audžia. Anie prisivõgs i antram neš mainyti.Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas.nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas!. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrėvagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu.Dirbk, storok, ko trūksta – privõk.Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas?pritykinti, prisėlinti.×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė išvogti: Ràzvogė, velniai, viską. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūrisuvõgti, sùvagia, sùvogė1vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė. Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų.Suvogtas lobis neskelsa.Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę!. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti.Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o.vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan.juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogėmezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjauužvõgti, ùžvagia, ùžvogėvagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus.Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę.užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi?pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė. Metęs [vagis] lašinių šuniuo ir ùžvogė visus lašinius. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė. Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt. Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur.Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas.(žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas. Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas.užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot!. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas