Vyža
Vyža reikšmė
Žiūrėti žodį "vyžligė"iš karnų pintas senovinis autuvasdidelė lenkta adata maišams lopytitoks lietuvių liaudies šokisnedailus dygsnis, raštasištvirkusi moteriskas susiraukęs, nenuotaikingasištižėlis, nevykėlisvarguolis
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: vyžà
Vyža frazeologizmai
į vyžàs įei̇̃ti subręsti, pasiekti brandos amžių: Namuose užaugau, ligi į vyžàs įėjaũį vỹžą pi̇̀nti apgaudinėti, mulkinti: Jis manė visus į vỹžą pýtKavársko vyžà sakoma apie kvailą, niekam tikusį žmogų: Eik tu, vỹža Kavársko!. Kavársko vyžà, blogesnio čia nerasinei̇̃ vỹžos ver̃tas niekam tikęs, prastas: Norint nei vyžos vertas, o tikt gaspadoriusnei̇̃ vỹžos (vyžà ) nèvežamas niekam tikęs, prastas: Nors nei vyžos nevežamas, o tikt gaspadorius. [net]vyžà skẽlia ùgnį labai smarkiai (eina, lekia, šoka, dirba): Kad duoda, tai net vyža ugnį skelia!. Lėkiau, tai lėkiau! Net vyža ugnį skėlė. Ot šokom smagiai – vyžà ùgnį skė́lė!. Kad šoksma, net ugnį vyža skels. Kad mėžia par purvyną, net vyža ugnį skelia. Kad išeis tokia grėbėja grėbt, tai net vyža ugnį skelsnuo vỹžų apsiavi̇̀mų užuolankom, iš tolo: Nešnekėkit nuo vỹžų apsiavi̇̀mų, tik kas reiksu vỹžomis neturtėlis, skurdžius: Paėmė jį, o jis gi su vyžom.už vỹžą laikýti menkinti, žeminti: Lietuvninką už vyžą laiko. .vyžàs apsiaũti nuskursti: Prie Lietuvos gal reikės vyžàs apsiaũtvyžà uždaũžti (ažudaũžti) apie prastą, nemokytą žmogų: Tavo vyras – tai vyžà ažudaužtvỹžos į sỹkį apie suaugusį: Daba pašvilpk į subinę, kai vỹžos į sykį (užaugo neklaužada sūnus) vyžàs prikir̃pti aptramdyti: Na kaip? Prikirpom vyželes? Taip ir reikia!vyžàs numèsti (pamèsti) prakusti, pradėti turtingiau gyventi: Jau vyžàs buvom numẽtę ir be ruso. Jie jau vyžàs pamẽtęvyžàs (vỹžą) pi̇̀ntilėtai ką dirbti: Gal jūs vyžàs pynėt važiuodami?. Nepink vyžų!neaiškiai ar niekus šnekėti, apkalbėti: Ką čia pini̇̀ vỹžą. Ko čia pini̇̀ vỹžą, kalbėk žmoniškaivyžàs supi̇̀nti pabėgti iš tarnybos: Slūžijo, buvo buvo, ir supýnė vyžàsvỹžą užraũkti nutilti: Užrauk vyžą! – kilo Alyzas ruoštis kelioneivỹžos vė́rimo never̃tas prastas, netikęs: Ir šį sykį mane aplošė. Ir liko mano kelionė vyžos vėrimo neverta. [nė̃, nei̇̃]vỹžos never̃tas prastas: Nė̃ vỹžos never̃tas. Noris nė vyžos nevertas, bet tikt gaspadorius. Nors nė vyžos nevertas, tečiaus ūkinykas. Kas iš vyžų juokias, vyžos nevertas. Vyras be ūsų ir barzdos nevertas nei vyžos senos. Prie žmonių sakė „mano Praniukas“, o namie aš buvau vyžos nevertasvỹžos ver̃tas niekam tikęs, prastas: Katras nemoka vỹžos nusipint, tas vỹžos ir ver̃tasvyžà (vỹžomis, vỹžoje) vẽžamas prastas, nesumanus: Kad ir vyžà vẽžamas, o reikia eit ir šokt, ir kalbėt. Geras būtų vyras, tik vyža vežamas. Kad ir vỹžom vežamà, bet tik sava. Tokia te ir pana, vyžoj vežama. Vyras nors vỹžoj vẽžamas, turi̇̀ mažesnė būt, ir gatava (sako žmona) vyžà (vỹžoje) nèvežamasprastas: Vyžoj nevežamas, ubagas iškrypęs. Vyžo[je] nevežama, o mat koks liežuvis. Koks jis yra vyras, nors ir vyžà nèvežamas, bet vis tiek vyras. Jau tokia dvibambė, vyža nevežama. Ir vyžos nevežamą žmogų turi prakalbintiišdidus: Jis vyžoj nevežamasvỹžoje nevèžti negerbti: Anas tavę ir vỹžoj nèvežavyžàs pavil̃kti būti gyvam, gyventi: Jie, žinoma, nepabaigiami, tie darbai. Niekada jų ir nepabaigsi, kol pavilksi vyžas
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas