Žemė

Žemė reikšmė

penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas)(mūsų planetos) paviršius, kuriuo vaikščiojame, ant kurio stovime (dažnai priešpriešinamas dangaus skliautui); aukšto, stogo ir t. t. pagrindas, apačia, ant ko galima užlipti (dažnai priešpriešinamas viršui)aslagrindysapatinis aukštasdugnas (vandenyje)iliatyvo linksnis (arba prielinksnis į su galininku), einantis postverbu, kuris paprastai vartojamas po šalinimo, naikinimo, menkinimo reikšmės veiksmažodžių ir nurodo baigtinį veiksmąviršutinis birus (ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) mūsų planetos paviršiaus sluoksnismedžiaga, sudaranti mūsų planetos paviršiųtos medžiagos gabalėlis, grūdelissmėlismolisdulkėspurvas, nešvarumaivienas iš tariamai pirminių elementųsklypas, plotas, laukas, skirtas kokioms reikmėmssausumakrantas, pakraštysariamas, dirbamas laukas, dirvalauko paviršius kaip įdirbimo objektasžemdirbystė, žemės ūkisprivatus (ppr. dirbamas) sklypas, naudmenosprivati valdaūkisvalakassavarankiškas ūkininkavimastinkamas augalams augti ar auginti sluoksnis, dirvožemistautos arba tautų gyvenama teritorija, kraštas, šaliskurio krašto ar šalies gyventojai, tautavalstybėetninis teritorinis vienetasapylinkė, vietovė, sritistėvynė, gimtinė, tėviškėpasaulisžmonių gyvenamas pasaulis, priešingas dangiškajam (t. y. rojui) arba požeminiam (t. y. pragarui)šis pasaulis, suvokiamas kaip tam tikras beribis paviršius (kartais supamas vandenų)visi žmonės, žmonijažemiškasis gyvenimas (priešingas dvasiškajam), jo atributaigriuvinėti, klupinėtipapilkėtiklupinėti, griuvinėtipavasarinė viksvavaistinė dirvuolėvaistinis kietagrūdispaniabudėaukšliagrybių klasės grybas su požeminiais vaisiakūniais, godūnas, trumasprastuoliselninis laumriešutis

Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis

Kirčiavimas: žẽmė

Žemė frazeologizmai

aki̇̀s užbi̇̀ro žẽmė mirė: Pirklys … buvo nelaimingas, kol jo nematančias akis užbiro juoda žemė.aki̇̀s užpi̇̀lti žẽmėmis palaidoti: Vargstam, kol žẽmėms užpil̃s aki̇̀sant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemetbámba atidýgo nuo žẽmės kiek paūgėjo: Vos bámba nuo žẽmės atidýgo, ir jau merginėjadangujè žẽmėje ė̃mus kad ir kaip sunku gauti: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia.diẽdo žẽmė podirvinis smėlis: Diẽdo žẽmę ižarei, kap čia ari?!gali̇̀ skersai̇̃ žẽmę prasmègti labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos gali̇̀ skersai̇̃ žẽmę prasmègtgývą į žẽmę (žẽmėn) kàsti stengtis pražudyti: Negana be vainos, anas gývą žẽmėn kãsagývas į žẽmę susmèk toks keiksmas: Susmèk tu gývas žẽmėn!į júodą žẽmę atsigul̃ti mirti: Senutis jau keturi metai atsigulė į juodą žemelęį pipi̇̀rų žẽmę išgiñti (išvarýti) smarkiai išbarti: Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kai sukris pyragai. Tavi mama išvarýs į pipi̇̀rų žẽmę, kad teip ilgai užtrukai išejęsį sàvo žẽmę važiúoti mirti: Važiúosma greitai į sàvo žẽmęį žẽmę padė́ti palaidoti: Vieną [dukterį] turė́[jo] i tą žẽmėn padė́[jo]į žẽmę (žemė̃s, žẽmėsna) ei̇̃ti (nuei̇̃ti) mirti: Kurie (vaikai) buvo silpni, visi ė̃jo į žẽmę. Ką tę, eini̇̀ in žẽmę, nebėr gražumo. Oi eisiu eisiu į tą žemelę, kur būsiu be vargelio . Teip be laiko ir nuẽjo žmogus žẽmėsna. Jeigu žaizdos [būtų buvusios], jau senai būč nuẽjus žemė̃sį žẽmę gul̃ti mirti: Jei netikęs, nevark, žemė̃n gul̃kį žẽmę (žẽmėn) sugul̃ti išmirti: Visi žẽmėn sugul̃simį žẽmę (į žemès) kàstislabai sielvartauti: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žẽmę kãsėslabai gintis, teisintis: O ji ginasi, į žemes kasasi, kad tep nesakiusį žẽmę (žemė̃s) įsikàsti mirti: Nori pats, kad tik greičiau įsikàst žemė̃sį žemès pakàsti pražudyti: Iš sveiko galėtų išeiti labai geras ir Lietuvai naudingas kalbininkas. Tik nepakask žemėsna šios dovanos!į žẽmę ki̇̀šti (įki̇̀šti) (pa)laidoti: Ka i gailėtųs [mirusiojo], turia į žẽmę ki̇̀šti. Nespė[ja] į žẽmę įki̇̀šti, kitos [žmonos] veizas i čiumpaį žẽmę suki̇̀šti daug nužudyti: Žmonių sùkišė nekaltai žemė̃n ir patys sulindoį žẽmę (į žemès, žemė́sna, žẽmėsan ) lį̇̃sti (įlį̇̃sti sulį̇̃sti) mirti: Nenori niekas žemė́sna lį̇̃st, geriau čia gyvent. Būk tu nežinau kas, lį̇̃si į žẽmę, neišsisuksi. Šitiek vargo išvargęs, i lį̇̃sk an žemès. Lį̇̃sk į žemẽlę, i gana, i viskas pasibenga: i darbai, i vargai. Senės tūramos, o jauni tik leñda į žẽmę, tik leñda. Seni esam, reikės į žẽmę lį̇̃sti. Į žẽmę įlindái i kaip būtumi negyvenęs, kaip tavęs nebuvo. Ne tokie galiūnai suliñdo į žemès ir nėkas nebiprimina, o ką čia mas, prasti žmonys!. Visi turtų mušasi, žemė́sna sulį̇̃s, nieko nereiksį žemès sumálti suniekinti: Lietuviai mokam smerkties, savi į žemès sumáltiį žẽmę (žẽmėn) mèsti išmesti: Caro pinigai paliko parniek, žẽmėn mèst reikiaį žẽmę mi̇̀nti (sumi̇̀nti) (su)niekinti: Sena, į žẽmę minamà. Išsiskyrusi, tėvą vaikams į žẽmę sùminaį žẽmę mùrdyti smukdyti: Lietuviai suprastėjo: vienas kitą į žẽmę mùrdo, ėdaį žẽmę įmùrdyti palaidoti: Nuveš į žẽmę įmùrdyti: kiek y[ra] visur prikištų, amžinai nėkas negyvensį žẽmę smègtisilpnai jaustis, neturėti jėgų: Smengù į žẽmę, kaip miego noru. Priš oro atmainas esu visa į žẽmę smenganti̇̀netekti vertės: Par tokias parkaitas piningas tankiau smeñga į žẽmęį žemès (žemė̃s) važiúoti mirti: Pilvą plėšia, va, žemė̃s liepia važiúotį žẽmę vir̃sti mirti: Kaip į žẽmę reikia vir̃sti, žemę atidavėiki̇̀ (li̇̀gi) žẽmės (žemẽlės) grai̇̃bstymo (grai̇̃bymo ) labai (pasigėrė): Prisprogsta iki̇̀ žẽmės grai̇̃bstymo, o paskui serga. Prisgeria dabar vyrai ir bernai lig žẽmės grai̇̃bstymoiš žẽmės (žẽmių) iškàsti būtinai rasti: Iš žẽmės iškàsk, ka būtų pusė litro!. Jeigu norės – iš žemių iškas – nepaskavosiiš žẽmės (iš žemẽlės) iškeliáuti mirti: Vieną sykį reiks iškeliáuti iš šios žemẽlėsjuodà žẽmė sielvartas, rūpestis: Jei būtų pralošę, būtų juodà žẽmė buvusi. Ta karvė duos duos, bliaus bliaus nemelžta visą dieną – juodà žẽmėkad (tu) į [júodą] žẽmę prasmègtum toks plūdimas: Kad tu žẽmėn prasmegtai!. Kad tu prasmegtai žemėn juodon.kad (tu) kiaurai̇̃ žẽmę (žẽmės) nusmègtum (prasmègtum); toks keiksmas: Kad tu kiaurai̇̃ žẽmę prasmègtum!. Kad tu kiaurai̇̃ žẽmės prasmègtum!kad (tu) skersai̇̃ žẽmės prasmègtum toks plūdimas.kad (tave) skradžià (skrãdžiai) žẽmė (žẽmėn) toks plūdimasis: Keikėsi kalbėdami tą pikčiausį žodį – kad tave skradžia žemė!. Kad tave skrãdžiai žẽmėn!kad (tu) kur̃ skrãdžiai žẽmę (žẽmės ) toks plūdimas: Kad jis kur̃ skrãdžiai žẽmės – išėjo ir nepareina!kad (tu) skradžià žẽmių nuei̇̃tum toks plūdimas: A, kad tu nuei̇̃tum skradžià žẽmių!kad (tu) skradžià (skràdž) žẽmėn nuei̇̃tum (nuei̇̃tai ) toks plūdimas: Ot tai jau žmogus, kad jis skràdž žẽmėn nueitų̃!. Kad tu nuei̇̃tai skradžià žẽmėn!kad (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmėn, žẽmėsna) nuei̇̃tum toks plūdimas: Kad tu, bjaurybe, skrãdžiai žẽmę nuei̇̃tum!. Ak kad tu skradžiai žemę nueitái!. Kad tu skrãdžiai žẽmėsna (žẽmėn. ) nuei̇̃tum!kad (tu) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) nugarmė́tum (pranỹktum ) toks plūdimas: Kad anas skrãdžiai žẽmę nugarmė́tų, kaip man nusbodo!kad (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmės ) prasmègtum toks keiksmas: Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės. ) prasmègtum!. . Kad tu prasmegtum skradžiai žemės, prakeiktasai!. Kad tu skrãdžiai žẽmę prasmegtái!kad (tu) [kur] skrãdžiais žẽmės (žẽmę ) nuei̇̃tum (nueitai ) toks plūdimas: Kad tu kur skradžiais žemę nueitum!. Kad jis skrãdžiais žẽmę nuei̇̃tų!kai̇̃p dangùs nuo žẽmės; kai̇̃p žẽmė nuo dangaũs apie labai besiskiriančius: Jie abudu skiriasi kaip dangus nuo žemės: vienas darbštus, kitas tinginys. Mano auklėjimas, tiesa, skiriasi kaip žemė nuo dangaus nuo anų didžponių auklėjimokai̇̃p iš po žẽmės (iš po žẽmių) tyliai, dusliai (kalba): Suprastėjusi, šneka kai̇̃p iš po žẽmės. Pranutė tyki buvo labai – kai̇̃p ir iš po žẽmių, būdavo, kalba. Tiktai girdi – kaip iš po žẽmių kas šnekalabai blogai atrodo: Mano brolis arielką geria ir juodas kai̇̃p iš po žẽmiųkai̇̃p (lyg) iš žẽmės išdýgo staiga, netikėtai pasirodė: Jauni žmonės įžengė į saloną ir išvydo lyg iš žemės išdygusį, aslos viduryj bestovintį Donatą. Vaikas kaip iš žemės išdygo prieš Mykolą. Kelneris tarytum iš žemės išdygo, stovėjo išsitempęskai̇̃p (tave) kiauróji žẽmė neprarỹja toks plūdimasis: Kai̇̃p tave kiauróji žẽmė neprarỹja?!kai̇̃p po žẽmėmis (po žemè, žemelè ) apie slogų, sunkų gyvenimą, buvimą: Eis eis, gers gers po nedėlią, o tu, moterėl, kai̇̃p po žẽmėmtyliai: Zy zy zy kai̇̃p musia po žẽmėmAln nelinksmai, be dainų, šokių (gyvena): Dar̃ tas jaunimas tai kàp po žemèkai̇̃p (tarýtum) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) [prasmègti] be ženklo, be pėdsako, visai (dingti, prapulti): Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego. Prapuolė kai̇̃p skrãdžiai žẽmękai̇̃p žẽmė (žemẽlė) Dbk labai (girtas): Tai jau girta kaip žẽmė. Kelinta diena girtas i girtas kai̇̃p žemẽlė. Dieve, ką gi veš [šieną], girtas kai̇̃p žemẽlė!. Pasigeria tada, kai̇̃p žemẽlės atvažiuoja iš Kupiškiolabai (pasigėrė, geria): Kurgi prisigėrei kai̇̃ žemẽlė?. Jau kad pradeda gert, tai teip geria kai̇̃p žemẽlė. [kai̇̃p]žẽmės nènešamas liūdnas, nusiminęs (eina): Eina, kaip žemės nenešamaskai̇̃p žẽmę (žemès) pardãvęs liūdnas, prislėgtas, nusiminęs (sėdi, eina, vaikščioja): Kareiviai kai̇̃p žẽmę pardãvę visi. Vaikščio[ja] kai̇̃p žẽmę pardãvęs. Eita galvą nudūręs, kai̇̃ žemès pardãvęs. Dabar marti sėdi kaip žemę pardavusikai̇̃p [kiaurà] žẽmė prari̇̀jo staiga dingo: Giraitėje jis išspruko mums iš rankų. Kaip žemė bus prarijusi. Jetus tu munoji, kai̇̃p kiaurà žẽmė muno daiktus prarỹna!kójos nelim̃pa į žẽmę greitai (eina): Eina, net kójos nelim̃pa in žẽmękójos smeñga į žẽmę nėra jėgų, silpna: Rodos, niekas neskausta, o širdis taip bloga, net kojos į žemę smenga. Akyse viskas sukosi, kojos į žemę smego; drebančiomis rankomis atidarė duris ir vietoje kaip įkasta pasilikokójos nesi̇́ekia žẽmių labai nori šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kojos žemių nebesiekiakójomis nesi̇́ekdamas žẽmės labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamaskulnai̇̃ nesi̇́ekia žẽmės apie greit bėgantį: Kad lekia, tai kulnai̇̃ žẽmės nesiẽkianė̃ basà kója ne(si)stóti ant žẽmės nesivarginti pradėti ką nors veikti: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmėsnei̇̃ į dañgų nei̇̃ į žẽmę apie niekam tikusį: Nei̇̃ in dañgų nei̇̃ in žẽmę bobanórs [gývas] į žẽmę (žemė̃s) lį̇̃sk apie padėtį be išeities: Duonos nėra, nieko nėra, nórs tu žẽmėn lį̇̃sk. Nor tu gyvà žẽmėn lend’. Kad pradėjo brangt visi galai, tai nors gývas žemė̃s lį̇̃sk!. Nor tu gývas žẽmėj lį̇̃sk!. Man rankos skauda – nors imk ir gyvà žemė̃n lį̇̃sk. Liūdnumas – nors gývas žemė́san lį̇̃sk!. Jaučiaus toks apleistas ir toks nesveikas, kad sumanęs, regis, gyvas būčiau žemėsna lindęsnórs (nórint) į žẽmę smèk (įsmèk, prasmèk) labai nesmagu, nepatogu: Buvo taip nesmagu, kad nors ėmęs ir smèk į žẽmę. Iš gėdos norint į žemę įsmek. Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemęnórs kiaurai̇̃ žẽmėn labai nesmagu, nepatogu: Liūtui nors kiaurai žemėn prasmek iš gėdosnórs skrãdžiai žẽmės prapùlk sakoma, patekus į nemalonę, gėdingą padėtį: Tokią sarmatą apturėjau – nórs skrãdžiais žẽmės prapùlknuo žẽmės atàkti (atsiplė́šti) kiek paaugti: Ką tik nuo žẽmės atãko, o jau tėvus nori junkyt. Tai šelmis! Vos spėjo nuo žemės atsiplėšti, o jau kaip išvedžioja!nuo žẽmės nušlúoti išnaikinti: O! kada ateis tokie laikai, kai tokios siurbėlės bus nuo žemės nušluotos!o sáule tù žẽme nuostabą reiškiantis sušukimas: O saule tu žeme, ugniška greitybė tų lėktuvų!per žemès varýti keikti, plūsti: Per žemès vãro savo vaikąpo [júoda] žemè (žemelè, žẽmėmis) miręs: Trys sūnai jau po žemè. Po žemelè seniai muno augimo, visos po žemelè. Ana jau senai po žẽmėm, ė aš da vaikščioju. Širdį turi nesveiką, bū́tumi jau po žemelè besanti. Vaistų gi geriausių [turi] apsikrovus, tai ir gyvena, o kad ne, tai senai būt po žẽmėm. Jei būtau nėjus in operacijos, būtau seniai po žemè buvus. Jei pri vaikų būčiu buvusi, būčiu jau po žẽmės buvusi. Kai dirbdavom, tai va ir gyvenu, o kas jau teip jau bijo darbo, tai senai jau po žẽmėm. Maž tu an rudenio gali būt po júoda žemýtepo žemè (žemelè, žẽmėmis) gulė́ti būti mirusiam: Jau mano visi draugai draugės gùli po žemè. Mano seni jau po žemelè gùli. Ot gyvenimas, pavydžiu tam, kas po žemėm guli. Diedas mano kadaisčia gùli po žẽmėmpo žemè (po žẽmės) sugul̃ti išmirti: Miestų miestai sugùlę po žemè. Kiek sugùlo po žẽmės galijotų, smarkūnų, rods, gyvens i gyvenspo žemè (po žẽmėmis) ei̇̃ti (nuei̇̃ti ) mirti: Užgimei, pagyvenai, atvargai, atsidžiaugei, kiek tau skirta buvo, ir eik po žemėm, užleisk vietą kitam. Žmonės geri apseis be jų, tegul eina po žeme. Kiek jau mano amžiaus kaimynų nuẽjo po žemè. Tai daug jaunų nuẽjo po žẽmėmpo žemè (po žemelè) apsikàsti būti mirusiam: Jei ant lovos gulėt, verčiau po žemelè apsikàstpo žemè (po žẽmėmis) paki̇̀štipakasti, užversti: Mes dvi karves po žemè ẽsam paki̇̀šęJnš palaidoti: Valgyt neduot, tuoj paki̇̀št po žẽmėm. Kai numirsi, po žemėm pakiš, ir geraipo žẽmėmis lį̇̃sti mirti: Jaunas žmogus, keturiasdešimt metų nėr – jau reikia lį̇̃st po žẽmėmpo žẽmėmis varýti netausoti (sveikatos): Kad aš pati saũ po žẽmėm varaũprie žẽmės kri̇̀sti prisiekti: Žinau aiškiai, čia galiu pri žẽmės kri̇̀stiprie žẽmės prikri̇̀tęs (prisikri̇̀sdamas) labai (stengiasi ką nors daryti): Paršeliai išalkę: gera pieną pri̇̀kritę pri žẽmės. Tėvalis pri žẽmės prisikri̇̀sdamas veiza, kame uždirbti tą rublelįprie žẽmės liñkti kumpti, senti, silpti: [Motinikė] kas dieną didžiau linko prie žemės, ir sunkiau jai buvo bešeimininkautirẽtosios žẽmės; sunkiai redukuojami kai kurių metalų (pvz, aliuminio cirkonio ir kt.) oksidai, anksčiau laikyti elementais: Kaip dažai vartojamos cerio grupės retosios žemės: cerio oksidas, dažąs stiklą gražia geltona spalva su rausvu atspalviusáulė ráičiojasi (railiója, ridinė́ja, ritinė́jasi) žemè [pagal̃] labai gražus oras, giedra: Tai graži lauke: sáulė žemè ráičiojas. Kad saulė žeme raičiotųs – neišdžiūtų. Par pat dienos įšylį saulė žemè railió[ja]. Saulė žeme pagal railio[ja]. Saulė žeme railio[ja], o ans lovo[je] tebkirmė[ja]. Sáulė žemè ridinė́ja – pašaras kaipmat išdžius. Auksinė dienelė, saulė žeme ridinėja!. Aš neisu, koc sáulė žemè ritinė̃tumias. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo[ja]ski̇̀rkis žemẽle pasipiktinimą, nuostabą reiškiantis sušukimas: Ski̇̀rkis žemẽle, kas iš jo dedas!skradžià žẽmė labai daug: Skradžià žẽmė darbo, negaliu spėt.skradžià žẽmę nuei̇̃k toks plūdimas: Nuei̇̃k tu, gyvate, skradžià žẽmę!su žemè sulýginti (sulýgyti) sugriauti visiškai, iki pamatų: Ir apguls tave (Jeruzalę), ir suspaus tave ižg visų šalių, ir su žemè tave sulýgins. Insterburgo pilį su žeme sulygino. Kap išvažiuosiu, tai ir namą griausiu – su žemè sulýgysiusu žemè (su žẽmėmis, žẽmiums) maišýti (sumaišýti) nugalėti: Kaip puolė, visus su žemè sumai̇̃šėvisiškai sugriauti: Na, ir dėjo. Gelžkelio stotį su žemėm sumaišėšmeižti, apkalbėti: Katras čia nora, ka su žẽmiums maišỹtų, labiáu vyrai. Kol jam duodi, tol geras, o kai nebegaus, su žemè sumaišỹs. Ką nedarė! Jie mane su žemėm sumaišėsukritikuoti: Su žemėmis sumaišė vyrukus. Ko tik neprisiuvo: beidėjiškumą, patriotizmo stoką…tar̃tum skrãdžiais žẽmėn prasmègti visiškai dingti: Džiugas juo (drabužiu) tuojau apsivilko ir tartum skradžiais žemėn prasmegotegùl (tave) skrãdžiai žẽmę (į žẽmę) toks keiksmas: Tegùl tave skrãdžiai žẽmę, jau ką kap nubajis!. Kai apsipratom, tai nieko, o anksčiau tai tegùl skrãdžiai žẽmėn (apie gyvenimą gyvenvietėje) tri̇̀s aršinùs žẽmės gáuti mirti.žẽmės ãpačia sunkiai, vargingai: Ten, kalėjime, anie gyvena žẽmės ãpate. Nors žẽmės ãpate, vis tiek liuob gausžẽmę árti nósimi (nóse, nósia) Vkš, Švnč, Snt griuvinėti, klupinėti (paprastai apie girtą): Pasigėrė, i nósim žẽmę ãria. Eina nóse árdamas žẽmę, ką toks ūkį gal tvarkyti, numus veizėti. Kap ažeinam karčmon, tai per vãkarą žẽmę nósia ãriam. Mat kur žmonys: pabaliavojo, išsiskyrė, o čia reikia lig žemei – pakol žẽmę nósia ar̃sŠvnč suklupti, pargriūti: Tu nesistumdyk, ba aš nósia žẽmę ariùžẽmę nuárti nósimi pargriūti: Kap dav[ė] bobai, toj ir nuarė nosimi žemę.žẽmė bi̇̀lda taip ir turi būti: Sykį žodį pasakiau,– žẽmė bi̇̀ldažẽmę pabučiúoti pargriūti (gavus smūgį): Ka vožė į šnyples, tuoj žẽmę pabučiãvožemè bū́ti nusižeminti, tylėti: Kai tik jis pradeda [barti] – būk žeme, vaikeližẽmėje (žẽmėn, žẽmėse) bū́ti apie mirusį: Stepania (Stefanija) jau žemė́sa, amen. Kad jau šeiminykas žẽmėn, šeiminyko nėra. Pats mažasai senai žemė̃s. Tiek i tegyveno, ta dabar seniai jau žẽmė[je] ỹržẽmė dẽga po kójomis labai neramu, netvirta padėtis: Dega žemė po užgrobėjų kojomis!žẽmė drẽbaapie skardų balsą: Teip groja, net žẽmė drẽba. Kaip keikė savo vaiką, net žẽmė drebė́jo!apie smarkumą, energingumą: U, eina boba, žẽmė drẽbažẽmė drẽba po kójomis labai neramu, netvirta padėtis: Kas čia gali prasidėt su bankais, kada žemė po kojų dreba!žẽmės druskà žymiausi visuomenės atstovai: Todrinag juos patis V. Christus praminė ne tiektai druska žemės, bet ir šviesybe pasaulio. Jūs este druska žemės. 1žẽmės dùlkė menkysta: O aš, žemės dulkė…. Aš tai tik žẽmės dùlkė prieš dramblįžẽmės dúona pampotaukšlis: Žẽmės dúona paruduoja, sako ir kubizdeliusžemè atsidúoti būti arti mirties: Sena boba, jau žeme atsiduodužẽmėmis nuei̇̃ti papilkėti (apie mirtino ligonio veidą): Toks vyras buvo, o dabar veidas žẽmėm nuẽjęsžẽmės grai̇̃bymas griuvinėjimas (nusigėrus): Išgeria, al lig normai, ne lig žẽmės graibymu[i]žẽmę graibýti klupinėti, griuvinėti (apie girtą): Kad pamylėjau, tai žemę graibydamas parejo. Girtas kaip šaučius, eina žẽmę graibýdamas. Kaimas žinojo – Vincas atitrūko nuo grandinės ir prisimaukęs kur nors žemę graibožẽmę graibýti su rañkomis labai sielvartauti: Iš to párgyvenimo tik žẽmę grai̇̃bo su rañkomsžẽmės grai̇̃bstymas (girto) griuvinėjimas: Jis niekada nepraranda saiko [gerdamas], o vakar buvo netoli žemės graibstymožẽmėje (žemė̃n) gulė́ti apie mirusįjį: Vakar suėjo du metai, kai mano mamutė gùli žemẽlėj. Kiek metų brolis guli žemė̃n, daugis metųžẽmės gum̃bas mažvaikis: Ar neisi namo, tu žemės gumbe!žẽmės atsiką́sti pargriūti (gavus smūgį): Vabaliuko neužminsiu, ale kad jau paleidai liežuvį, žẽmės atsiką́sižẽmės kir̃minas menkas žmogus: Jis turi kentėti ir liūdėti, mylėti ir neapkęsti, džiaugtis ir verkti, taip daro visi žmonės – tie žemės kirminaižẽmėmis apsiklóti mirti: Kad nesgydyč, būč senai žẽmėm apsiklójus. Nebe vieni metai, kaip mano motulė žẽmėm apsiklójus.žẽmės knisė́jas [knisi̇̀kas, knyslė̃] žemdirbys: Ne amatininkas vyras buvo, žẽmės knisė́jis. Žẽmės knisi̇̀kas buvau, tai labai įdomiai ko i nežinau. O Valentinas? – Paprastas žemės knyslėžẽmės kùrmisžemdirbys: Kaimas jau mun priprastas – aš jau žẽmės kùrmis. Jis toks žemės kurmisŠd prastuolis: Lietuvys – žẽmės kùrmis. Ai, tu žẽmės kùrmi, dirbk savo darbą, nekiškias į tas politikasžẽmė kvẽpia artėja mirtis: Mum seniem jau žẽmė kvẽpia, nedalauksma. Nebijau mirt, atrodos, žẽmė kvẽpia. Senam žẽmė kvẽpia, i rietýs. Jau man kvẽpia žẽmė. Rejas, o jau žẽmė kvẽpa. Metas pro metą bėga, jau pasenom, jau žẽmė kvẽpiažẽmė kvẽpia [blỹnais, dúona, obuoliai̇̃s pyragù] artėja mirtis: Kam mu[n] tos žemės, mu[n] jau žẽmė blỹnais kvẽpia. Jam žẽmė dúona kvẽpia. Žẽmė jau pyragù kvẽpia, ale kada atkąsi, nežinia. Nieko nebus, jau aiškiai matosi, kad jam žemė obuoliais kvepiažẽmė liñkstaapie skardų balsą: Kai grodavo dūda, tai net linko žemė. Jauni keikūnai, rusiškai ūžina, ka žẽmė liñkstasmarkiai ką daro: Kai nuvažiuo[ja], duoda su ta Želvėne, tik žẽmė liñkstažẽmės nekliùdo (nelýpoja) apie greitą ėjimą: Žẽmės nekliùdo, kap eina. Jis kad eina, tai net žẽmės nelýpojažẽmės nematýti būti išdidžiam: Labai būdavo mandras, eidavo, tai žẽmės nematýdavožẽmės nènešamas rūstus, nusiminęs: Ans žẽmės nènešamas parejo iš teismo pralošęsžẽmės plùnksna; žalčialunkis.žẽmės rauslỹs žemdirbys: Mes tat tokie vargdieniai, žẽmės rausliai̇̃žẽmės rõjus ideali vieta: Šią valandą buvo tai žemės rojaus kampelisžẽmės rumbàLBŽ viksvuolė.P, LBŽ pavasarinė viksva (Carex praecox).žẽmės rumbi̇̀kėsLBŽ vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria).LBŽ vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinalis).žẽmės nesi̇́ekti kójomislabai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kójom žẽmės nebesi̇́ekiu. Kai eina – kójom žẽmės nesi̇́ekia, o prie darbo nepasivelkabūti smarkiam: Aš kai jauna buvau, kojom žemės nesiekiau, o kai pasenau, – duonos neįkandubūti mirusiam: Ita bobelė jau kójom žẽmės nesi̇́ekia.žẽmės nesi̇́ekti kulnai̇̃s būti mirusiam: Tuokart pasnykas, kaip kulnais žemės nesieksižẽmė slýsta iš po kójų darosi nesaugu: Juk visko žmogus prisigalvoji, kai slysta žemelė tau iš po kojų. Bruzdulis vis labiau jaučia, kad žemė slysta iš po kojųžemè smirdė́ti būti arti mirties: Diedas jau žemè smi̇̀rda, da bobos rūpižemès spárdyti niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo. Tėvas žemès spárdė, tiek gyniojo vestižemẽlė [sieróji] pàšaukė mirė: Greita pašaũks žemèlė sierój. Kreivinasi kojos, jau pašaũks žemùkėžẽmės taukai̇̃P, LBŽ, Srv paniabudė (Ithyphallus impudicus): Žẽmės taukai̇̃ y[ra] toks grybas, baisiai smirda. Miške tie tatai kur auga žẽmės taukai̇̃, anie kaip piršto galas ir didliai smirda. Žemės taukai pavasaryj pilkos grybelės – tept sausgėlasLBŽ aukšliagrybių klasės grybas su požeminiais vaisiakūniais, godūnas, trumas (Tuber brumale).žẽmė tráukia arti mirtis: Aštunta dešimtis, jau žẽmė tráukažẽmę úodžia arti mirties: Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžiažẽmė úodžiasi arti mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžiasžẽmę úostyti būti arti mirties.žẽmės vãbalas (vabaliū́kštis) prastuolis (paprastai apie žemdirbį): Žẽmės vãbalas – vis rūpesnė[je], vis leki ir leki. Ans yr žẽmės vãbalas – dirba i dirba be parstojimo. Žẽmės vabalai̇̃ buvom: gyvenom, vargom, krutėjom. Su vedega ir su kastuvu ateina žemės vabaliūkštis žmogėnas į ištisą kalną. Už milijonus neatkentėsiu aš, paprasčiausias žemės vabalasžẽmė atsivė́rė kiaurai̇̃ apie pykčio proveržį: Koks žodis nepatiks, kiáurai žẽmė atsiver̃tų, oi oi oi!žemès ver̃sti labai ieškoti: Žiūrėk, tik nenukišk kur, ka vėl nereiktų žemès ver̃st, kol rasižẽmė vi̇̀rpa apie skardų balsą: Žẽmė vi̇̀rpa, ka tu rokuojysžẽmės žiedai̇̃; elninis laumriešutis (Elaphomyces cervinus).

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z