Žinoti
Žinoti reikšmė
Žiūrėti žodį "išpažinti"turėti galvoje; turėti žinių, nusimanytipažintiatskirti, rastibūti susipažinusiam ir naudoti, taikytiturėti pažintį, pasižinti, bendrautisuprasti, išmanyti, susigaudytiįsidėmėti, atsimintipatirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiammokėtimanytis, verstis savo nuožiūrarūpintis, paisytinėra užmirštaiš daug kur sužinoti, apsiteirautisurasti, užtiktipažinti, ištirtisuprasti, suvoktiaprūpinti, pasirūpinti, aptvarkytiužvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudotiprižagtiturėti lytinių santykiųpasiteirauti, pasiklaustivėl, iš naujo paklaustiatprastisužinotipažinti, patirtiatpažintisurasti, užtiktiatvyktipripažintiatsakytiprisimintisužinotipatirtiišsiteirauti, išklaustisužinotiišmoktiįspėtidaug sužinotinuspėti, numanytipavogtiiš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažintipažinti, būti mačiusiam, bendravusiambūti pažįstamamsusipažintimokėti atskirti, išmanytisuprastivartoti, naudotisužinoti, patirtipranešti, duoti žiniąpripažintiįsimintiatpažintiviską iki galo sužinoti, patirti, perprastiįsitikintisužinotiatsiskaitytipažinti lytiškai santykiaujantpažintigerai suprasti, išmanytižinotipažinotiišaiškinus nustatytiprisipažintipaskirtisuprastigauti žinią (apie ką)išmokti, įgyti žiniųpatirtipažintiįsidėmėtipajėgti sutvarkyti, aprėptipriglobti, pasisavintisusisiekti, palaikyti ryšįsusipažintisusitartisusikalbėtisužinotisusigaudyti, perprastiaprūpinti; patvarkytiužvaldyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žinóti
Žinoti sinonimai
apžinotiatžinotidažinotiišdasižinotiįžinotiišžinotinužinotipažinotiatpažinotiišpažinotiperžinotipaperžinotipražinotiprižinotirazžinotisužinotiužžinotižinančiaižinotinai
Žinoti frazeologizmai
aklatỹs (ámžinas) ži̇̀no neaišku, nežinia: Aklatỹs jį ži̇̀no – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia. Ámžinas ži̇̀no, kada anie parbildėsbalà (balai̇̃, bãlas, bãlės, bãliai) ži̇̀no nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà ži̇̀no. Balà ži̇̀no, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič. Balai̇̃ ži̇̀no, kaip tę buvo. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas ži̇̀no. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį ži̇̀no. Sako, kad mirė, o bãlės jį ži̇̀no. Bãliai ži̇̀no – ar čia augs rugiai, ar ne.bi̇́esas (brántas, bùdelis) ži̇̀no nežinia, neaišku: Bi̇́esas aną ži̇̀no, kur ana gyvena. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bi̇́esas juos ži̇̀no. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus ži̇̀no. Bùdelis ži̇̀no, kur jis išvažiavo. Bùdelis ži̇̀no, kaip ana sudegėbur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnončemerỹs ži̇̀no nežinia: Čemerỹs ži̇̀no, kas bus iš to vaiko. O čemerỹs ži̇̀no, kaip čia bus. [vi̇́enas gẽras ]Diẽvas (dievai̇̃) ži̇̀nonežinia: O Diẽvas ją ži̇̀no. Šito tai aš nežinau. O Diẽvas ži̇̀no, kuom anas numirė. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį ži̇̀no. Diẽvas ži̇̀no, kur tie vijūnai paliko. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievai̇̃ ži̇̀no. Dievai̇̃ ži̇̀no, iš kurio tu karklynosakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu. Per dieną Dievùlis ži̇̀no kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokiogãlas (galai̇̃) ži̇̀nonežinia, neaišku: Ir gãlas ži̇̀no, kogi nėra dar̃ grybų. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas ži̇̀no– žinai bobas. O gãlas čia ži̇̀no, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu. Galai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis nuėjo. Galai̇̃ ži̇̀no, kas jam buvolabai daug: Sniego privelta gãlas ži̇̀nosakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišaukigãlas ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Grikių tai gãlas ži̇̀no kiek prisėja, nurauk paskuigãlas ži̇̀no kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotumgãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežinogiltinė̃ (gi̇̀ltinė) ži̇̀no nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar. Kaip aną vadino, gi̇̀ltinė ži̇̀no. Kaži kur ans dingo, giltinė žinogriaũsmas (graũzmas) ži̇̀no nežinia: Griaũsmas ži̇̀no, kiek tų paršiokų toj fermoj. Griaũsmas juos ži̇̀no, kur jie dabar šienauja. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį ži̇̀no. Ė graũzmas te juos ži̇̀nokàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinokkẽlio neži̇̀no nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mumkélmas (kelmai̇̃) ži̇̀nonežinia: Kélmas ži̇̀no, ar būs ta pagada. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur. Kelmai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis yra. Kumet ana parvažiuos, kelmai̇̃ ži̇̀nosakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas ži̇̀no, liuob maž teatneš [derliaus].kvarabà ži̇̀nonežinia: Ale kvarabà ži̇̀no, kur jis nulėkėsakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį ži̇̀no, kai įsiutęs lekia [ariant].kvarabà ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Pinigų prileido kvarabà ži̇̀no ki̇́ek.mõnas ži̇̀no nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas ži̇̀no.pai̇̃beliai ži̇̀no sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriuparãkas (peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, rai̇̃stas, smalà ) ži̇̀no nežinia: Parãkas jį ži̇̀no, kur jis dingo. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus. Ar pélkė ją ži̇̀no: tvora tai tvora, ale ne pintinė. Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas ži̇̀no kur, boniõs, kažno ką padirbs. Piktumà juos ži̇̀no, kur any. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas teži̇̀no. Pragaras juos žino. A rai̇̃stas ži̇̀no, gal dar augs ta kaliotėšim̃tas ži̇̀nonežinia: O šim̃tas jį ži̇̀no – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrėsakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje!širdi̇̀s ži̇̀no nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdi̇̀s viską ži̇̀nošuõ (šùnys) ži̇̀no nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę . Gal te nebuvo vėžys, šùnes ži̇̀no. Ir tegul nesitranko šunys žino kurtai̇̃p ir žinóksakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – tei̇̃p i žinók!. Negrįši [laiku], vaikel, tei̇̃p ir žinók: lupsiu, kai pareisisakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motinavar̃gas (vélnias velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino. O vél[nia]s aną ži̇̀no: gal i ta pati, o gal i ne. Užlipam visi – a vélnias ten ži̇̀no, kas ten buvo. O kaip toliaus būs, velniai̇̃ ži̇̀no. Nei slydokas, nei vélnias ži̇̀no kas. Vélnias ži̇̀no, už ko ana ištekės. Bijau [degtinės] kap vélnias ži̇̀no ko. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu. Velniai žino, ko čia mes dar tupime. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s ži̇̀no kaipvélnias ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Dabar žolės vélnias ži̇̀no ki̇́ek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas. Vélnias ži̇̀no ki̇́ek obuoliųvencai̇̃ (vė́tra, Viẽšpats) ži̇̀no nežinia: Vencai̇̃ ži̇̀no kada [bus]. Vė́tra ži̇̀no, kur jis nuėjo. Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats ži̇̀noneži̇̀no kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebži̇̀no kàs ẽsantiapžinótiiš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái. Apžinók, kur obūlius superka. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino. Kaip apži̇̀no, bet tik žino. Visko apžinót negali̇̀. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės.Apsižinojo visi. Apsižinójo, kur darbą gaus. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja. Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenamsurasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt.Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apži̇̀no ir dalija savo vaikamspažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti.Kruopą apsižinójot jau. Anys apsižinój[o] sa manim. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti.suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie!. Neapži̇̀no, kiek pinigų turi. Ji neapži̇̀no savo turtoaprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšytužvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko. Kas gi ir apži̇̀no visas uogas, jei ne jos. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo. Muno pyragus kažkas jau apžinójo. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo. Žinote vaitai viską apžinódavo. Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės. Marijona viską pati apžino. Jau i kirvį kažin kas apžinójo. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójoprižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęsturėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę. Jo visos mergos apžinóta.Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo?atžinótipasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinóti, ar reik, ar nereik ateitivėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinók po kokios savaitėsatprasti: Jis atsižinójo savo mylimą brolį lankytisužinoti: Da gaideliai negiedojo, jau tėvelis atžinojo.Par ką mes galim atsižinót?. Tamistos visa greit atsiži̇̀not. Nesenai atsižinó[ja]u, kad Anupro numirta. Ir brolis galės nuvežt – tegul atsiži̇̀no kelią. Visus galus atsižinójo. Atsižinój[o], kur šokiai, ir važiuoja. Boba plepuonė – išplepės visiem, i ponas atsižinõs. O teip kur tu eisi neatsižinójęs – galia būti išejęs mokyto[ja]s kur. Žmonės, atsižinoję, kad tai esąs stabmeldystės laikų dievaitis, sudaužę jį. Ką aš galiu žinoti, iš kur policija apie tą atsižinojo. Anas tuojos atsižinojęs, kur esą ažkasti pinigai. Kad būčia atsižinojus savo nedalelę, būčia žirgelį pašėrus rūtų vainikeliu .Ubago neatsižinósi, kur gimęspažinti, patirti: Tavo žmona išgirs, kad kas atejo, ir tave, sako, atžinõs.Kap pagyvensi, atsižinósi [savo vyrą]. Per mus kad pabūtum, tai atsižinótum, kap šalta. Kai pradėsiu aš, tai atsižinos, kuom vilkas švilpia (ką aš galiu). Kada tave, dukrele, atsižinósiu? – Dieną per vėjulį, naktį per sapnulį, tada mane, tėtuli, atsižinósi .atpažinti: Ka ne akminai, nebūčiu atsižinójusi [buvusios sodybos]. Čia augusi, ale vos atsižinójau – sugrautà, krūmų prižėlusi. Paklydau, šiaip taip atsižinójusi išlindau, ir akės atšvito. Kad paklysti, reik drabužius išsiversti, tad atsižinai, kur esisurasti, užtikti: Atžinójot tamsų kampelį. Regi, kur žmones atsižinójo mūs kraštą.I mūs ūlyčios žmonys atsižinójo Amerikąatvykti: Ot iš kur pas mus žmones atžinójo. Aš pas tave tankiai atžinosiu: žiemos ledeliu šyvu žirgeliu, pavasarėku – luoteliu.Išgaudo žuvis, ir tada žydai atsiži̇̀no, prisperka kašikus ir vežioja po kaimus, pardavinėja. Dabar jau kada pas mus atsižinósit?pripažinti: Visi atsižinójo visokius dievusatsakyti: Tai dabar reikia už tą [krūminę] atžinót, tai nebekas.Tu turi žemę, tu ir atsižinósiprisiminti: Kap išvažiuosi, tai kas taũ atžinõs, kad ne motka.Neužsirašei, ir dabar neatsižinai×dažinótisužinoti: Reikia dažinót, kas daros. Ar dažinójai, kur anas dabar gyvena?. Dažinój[o] aplinkiniai ir eina. Norėj[o] dažinót, kas terp mūsų. Dažinójo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais!. Kai dažinójau, kur jūs esat, tai tada nuėjau – nebe teip ilgu buvo. Kai tik tėvas dažinójo, tuoj išvarė iš namų. Reikia dažinót, kuomet išleis. Dažinójo tokių vaistinėj žolių (vaistažolių). Sako, visa vientara dažinõs kungas. Noriu klaust, dažinot, ar leisi dukrelę.1Dasižinau, ižklausinėju. Katrie dasiži̇̀no, ir perka. Dabar jau dasižinójo, ka tat aš taip padirbau. Tėvas, nebesumanydamas ką veikti, siuntęs tą savo sūnų pas laimę dasižinot, kas tai yra ir kas gal būt. Nedasižinójai dangaus aukščio, nedasižinósi marios gilumos. Po tam išlekino nug savęs balandį, jeib dasižinotų, bau nuseko audra ant žemės. Liepė visus bernelius užmušti … nuog dvejų metų ir kurie žemiaus buvo pagal čėsą, kurio jis (Herodas) pilnai nuog išmintingųjų dasižinojo. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų (paraštėje dasižinotų), kaip jam būtų.patirti: Nežinojai, kokių žmonių yra, dabar dažinósi.Dasižinójo, koki anys yra an svieto. Man ne galvoj, patys dasižinósit×išdasižinoti išsiteirauti, išklausti.įžinótisužinoti: Ans neįži̇̀no, ką aš mislyju. Aš tokis, kad visa man inžinót kur kas. Aš turiu vištą, reik mun ir antės, aš tą noriu įžinoti, ką ta antė verta.Daug žodžių įsižinái iš laikraščių. Kaip jūs galiat įsižinot?×išmokti: Daugi mažų vaikų lietuviškai inžinójoįspėti: Ir inžinój[o], kas jamp biti rankojišžinóti daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka. Kad jis tai ir viską išži̇̀no.Šitiek knygų išžinók (išmok), tai reik pasukt galvą.Jūs išsižinókit, tai pasakysit. Giminiuočius išsižinojo, atejo ir ištraukė pinigus. Bendraitė Nojaus, išsižinojusi apie nuskandą pasaulės, apreiškė velniui.nužinótinuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinójo viską. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimopavogti: Ans nužinójo muno auksineliuspažinótiiš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažinti: Ka parejau, žmona nepažinójo iš balso, kas aš esu. Neregėt gerai, ar vyriškas eit, ar moteriškas. Ant galvos šydas toks, kad nė nepažinót negali̇̀. Išsimaliavo[ja] murzas, ka nėkas nepažinótų [Užgavėnių veikėjų]. Nesa ant ko turėtų pažinota būti mane ir tavo žmones malonę radusius.Kaip į veidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinójaupažinti, būti mačiusiam, bendravusiam: Jie mani nuo anksčiau pažinójo. Aš tą seną seniai pažinójau, per nedėlią bulbom čestavojau. Jis visai nepanašus dabar į tą, kurį mes gyvą pažinojom.Tėvuko aš nepažinójau, [mirė, kai] mes mažučiai dar buvom.būti pažįstamam: Ne su visais pasi̇̀žinojo. Nu mergystės vedvi pasižinójėvsusipažinti: Papas (popas) pasižinój[o] ir visą kelią sa manim ūtarino. Ir anys vot pasižinój[o] ir pernaik sasrašėmokėti atskirti, išmanyti: Senelė žoles gerai pažinójo. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvest [parodyti], pažinój[o] tas žolukes. Aš jau paž[i]nójau iš karto, jau teliuosis ana. Mama mane mokino skaityt, raides kad pažinóčia visas. O jis buvo toks – nė raidę nepažinójo, nemokytas buvo. Juk nebuvo beprotelis: i tą piningą ans pažinójo, i nusipirko ans pats, ko reik. Jis kalvis buvo, veterinariją pažinójosuprasti: Anei kokių baikavimų nepažinójovartoti, naudoti: Gilioje senovėje mūsų proseniai nepažinojo plytų ir plytinių mūrų. Nepažinójom raktų – buvo geri žmonessužinoti, patirti: Tadaik pažinój[o], kad ten jokios pauštės nėrapranešti, duoti žinią: Kada bus pamaldos? Man reikia pažinót dukteriai, ba ji kaime gyvenapripažinti: Jei kursai pažinotų jį esant Christų, tas iš bažnyčios būtų atmestas.Mes patys turim pasižinoti, jog kožną dieną ing griekus … įbraidinami esme, kartais velino, kartais pikto žmogaus, kartais mūsų pačių kūno.įsiminti: O kad anas nepažnótų, kur kelias, tai ėmė ir užlipino smalái akis ir nuvedėatpažinóti atpažinti: Aš jos visai neatpažinójau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi. Įeitų dabar čia, atpažinóčiau, ligi mirties neužmiršiuišpažinóti išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau.péržinotiviską iki galo sužinoti, patirti, perprasti: Nepáržino anie visko gerai. Aš jįjį kiaurai páržinau. Nepáržinau visų. Iž pirmo (ką tik susituokę) karaktorio nepéržino. Numanė, páržinojo [audėja] viską, visus raštus. Žmonės péržinojo, tai visus grybus renka. Geras ta[vo] bernelis, tu čia nepražūsi, peržinok, sesule, tu jo notūrėlį. Dievas, paržinodamas blogas misles žmonių, nepakoro[ja] tujau. Kuriuos jau buvo peržinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo.įsitikinti: Péržinoj[o], ką gera pati, gyvens. Péržinojom, kad tę patys žmonės rėkalojasužinoti: Rasit ir Dievas palūkurs ant tavęs. Bet kas tą gali paržinoti?. Da gaidelis negiedojo, kai tėvelis péržinojoatsiskaityti: Kaipgi persižinai tu su savo sąžine?.pažinti lytiškai santykiaujant: Páržino vaikiai mergas priš vestuves – moka anie prisisuktipapéržinoti pažinti: Aš daugelį papéržinojau.pražinóti gerai suprasti, išmanyti: Kad žinotau, pražinótau, ką per mano valią, pateriotau šyvą žirgą, šimtą raudonųjų . A kad tu gyvent nepražinótai! . Neabejotinas ir tikriausis tai daiktas, jog Dievas visa pražino, visa suvaldoprižinótižinoti: Daugiau neprižinaũ nieko. Aš apei tą štabo (stabo) kūlį maž ką teprižináu. Turi prižinóti – kaip tat nežinai!. Ar jis jums nieko nedavė aną šventą dieną prižinoti, kur jis lėks. Kiek prižinome, buvo ik šiol mislijama, kad kalėjimas mieste Kėpenik šios visos žemės džiaugsmingiausiasis ėsąs. Prižináu visus atsitikimus. Seniejai pasakas bepriži̇̀no. Jei prižinai tas velėnduobes, tad esi girdėjęs, kad ten piningai šmėklaujas naktį.Jis dideliai prie ugnies priži̇̀nopažinoti: Ar prižinai, koks tas vaikis yr? – Aš ten netolie esu, kur aš neprižinosu. Turėjau priži̇̀nomą daržininką, ans ir patarė, kaip daryti obelinę plėstrą.Biliūną daktarą prisižinái?išaiškinus nustatyti: Daktoriai neprižinój[o] niekoprisipažinti: Kuris prisižinójo, o kuris nenori ir prisižinót [savo metų]. Spaviednykuo visus savo griekus drąsiai, aiškiai ing ausį reik prisižinotipaskirti: Mane prižinój[o] ketvirton×razžinóti suprasti: Itai aš negaliu razžinót gadnaisužinótigauti žinią (apie ką): Suži̇̀no žmonės vienas per kitą viską. Vienas nuo kito suži̇̀no, kad žadu nuo rožės. Pensininkai ta iš radijos visas naujynas suži̇̀no. Visi gavo sužinóti, kas čia yra. Reikia sužinótie, kap sviete ką daros. Kas į pasaulį dedas, sužinodavo žmonės per žydus, kur per butus su kromeliu eidavo. Kap itai buvę – mum sakė – ir mes visa sužinójom. Ka jis noria sužinót, lai pats ateina pas mani. Pirkioj sėdėdamas, nieko nesužinósi. Reikia sažinóti, kas ko nori mokytis. Ir iš kur jūs sužinójot, kad aš moku lietuviškai. Noriu sažinot, kap tėvai mano gyvena. Kai mane pagavo [į nelaisvę], sažinój[o], kad aš iš Slanimo. Kad pavogęs parduok, tuo sužinós. Pamažu svietas sužinójo, pradėjo kast [durpes]. Sužinójo pinigus, pradėjo piršliai važinėtis. Nu i dar ketvirtadienė[je] ateik, mes aiškiai sužinósiam viską. Dar bernelis neatjojo, jau motulė sužinójo. Kai pelėda sužinójo, in penkių kiškių atjojo .Anys greit susižinójo. Viską nesusižinósiam. Vienas per kitą susiži̇̀no, kada reikia susirinkt. Susiži̇̀no dabar svietas visa ką: mokyti, visur važinėja. Ne žinduklis, susižinós. Susiži̇̀no vaikiai aple mergas, paeina šlovė greitai. Susižinójau tarnystę, važiuosiu apsižiūrėt1išmokti, įgyti žinių: Kai pradeda mokyklę, daug suži̇̀no. Nelab seniai pirtis parejo: perenė buvo, mamos nabaštikė tik sužinójo [naują žodį]. Aš tą darbą sužinaũ, ir jis man neįdomus jau. Armijoj pabuvo, ruskus litarus sužinójopatirti: Kaip munęs nebliks, sužinós [marti] darbus, vargą. Palauk, pasenste, sužinóste viską. Sužinós vargo, gal būs protingesnis. Jauni, gal žinot apie meilę, ė kad nežinot, tai sužinóstatpažinti: Aš nesužinójau to eigulio. Aš nesužináu, kas tos y[ra]. Ana nebsuži̇̀no, ar gegužė, ar vanagas tupi ant mieto. Kaip ans muni sužinójo, nežinau.įsidėmėti: Pavardiẽs to vaikeso nežinau, kas jaunus sužinóspajėgti sutvarkyti, aprėpti: Anas sa[vo] gerybos nesuži̇̀no. Veizdėkit kits kitą, veizdėkit vaikus, aš viena negaliu sužinoti. Vienas bagotas, savo turtų galo negalia sužinót.priglobti, pasisavinti: Man rodos, gi̇̀minės tuos pinigus sužinójo. Mirs, brolio vaikai turtą sužinós. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė. Laumės už lango sako, kad tas vaikas pirklio turtą sužinos. Palikimą sužinójo, o kapų veizėti nenora.Trys kiemo šuneliai kuiną sužinojo, o patys svoteliai nieko nežinojo.susisiekti, palaikyti ryšį: Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažįstu, susižinaũ. Jie susrašą, susiži̇̀ną. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios?. Aš susižinojau su juomi. Laukia nesulaukia, nesusiži̇̀no, niekas neaišku. Mes su jais nelabai susiži̇̀nom. Su Jono vaikais nebesusiži̇̀nom – nė kaip jie, nė kur jie. O su taũ susižinót teip greit nebuvo galiama. Susižinójėm, susiteiravom, i parejo pri munęs. Su vagimis susižinójęs, prasikišo i sėda. Anys sasižinój[o], kap degino. Buvo suspėta telegrafu susižinoti. Kaip tu su dangum susižinósi?. Todėl … visur mislijama, kad karalius bei ans jo gendrolius slaptomis susižinančiu.susipažinti: Tos piršlybos buvo bjauriai: piningų ieškojo, geriau, ka patys susiži̇̀no. Jei tu nori su Mare susižinot, tai galiu suvestsusitarti: Su vyrais susižinósi greičiaus, o su boboms, e, vienos nervos. Su tuo žmogum nesusižinóję nė nosies į girią nekiša. Jos pažadėjo bemat viską sutvarkyti, susižinoti.susikalbėti: Jis ir su cigonais susižinójo, ir ruskai sušneka – jau jo nenupirksiužžinótisužinoti: Bil tik užžinójo, ėjo kažkur ieškoti. Nuvedė į stubą, žiūri, kad pilna popierų; perskaitė, užžinojo, kas visam sviete vakar pasidarė.susigaudyti, perprasti: O tų markių tai jau neužžinójo, kiek jis jų turi. Jie savo turtų neužži̇̀noaprūpinti; patvarkyti: Bažnyčios … turėtų užžinoti a užveizdėti. Užžinok (paraštėje užrūpink) tavo namus, nesa tu mirsi ir nebūsi gyvas.užvaldyti: Bei mus, savo apaštalus, urėdnykais dideis padarys, idant mes tam padėtumbim visą žemę užžinoti. Vilniaus miestas brukavotas, mūs brolelių užžinotas.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas