Žmogus
Žmogus reikšmė
mąstanti ir kalbanti būtybė (Homo)fiziškai pajėgi, sveika ar būdingų požymių turinti būtybėbūtybė su tam tikromis fizinėmis ar dvasinėmis savybėmisasmuo kaip visuomenės, socialinės ir pan. grupės narys; šalies, miesto, kaimo ir pan. gyventojastauta, gentissu kuo susijęs, kur gyvenantis, kuo užsiimantis ir pan. asmuokieno mokymą išpažįstantys asmenys, bažnyčiavyriškosios lyties būtybė, asmuo, vyraskitas, svetimas, pašalinis asmuosvetimų asmenų aplinkadoras, rimtas, gerbtinas asmuoasmuo, turintis nenurodomų teigiamų ar neigiamų savybiųprastas, eilinis asmuolaisvi ar pusiau laisvi valstiečiaibaudžiauninkaskam priklausantis asmuo, tarnassavos tautos ar tikybos asmuo, vietos gyventojas, lietuvisvedęs vyrasvyras savo žmonai, patsvartojamas įvardiškai kaip pabrėžiamasis žodis apibendrinamuosiuose sakiniuose
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: žmogùs
Žmogus sinonimai
žmogysžmuožmuoj
Žmogus frazeologizmai
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiubū́k žmogùs sakoma labai prašant: Bū́k žmõgus, Jūzap, padaryk. Būk žmogus, nelįsk kur nereik. Gaspadoriau, būk žmogus, pakinkyk arklįdė̃l žmonių̃ akių̃ kad kiti matytų, tik pasirodyti: Viską daro tik dė̃l žmonių̃ akių̃Diẽvo ir žmonių̃ ùžmirštas tolimas, niekieno nelankomas: Skirstymo komisija, aišku, mielai patenkino prašymą, nes ir su žvake sunku rasti tokių keistuolių, kurie savo noru veržiasi į šitokį Dievo ir žmonių užmirštą užkampį.dūšià ne žmogùs; apie labai gerą žmogų: Čia tai dūšià ne žmogùsį žmónes išei̇̃tipradėti savarankiškai gyventi: Nusibodo pas tėvus gyvent ir išėjo į žmonesprasigyventi: Ar te Dievo klusyta, ar ko, ižẽj[o] vaikas in žmónes. Ar tai vienas dvare prasimušė ir į žmones išėjo?į žmónes išléisti ištekinti: Jisai mūsų mieliausias seseris išleis į žmonesį žmónes prasimùšti prasigyventi: Jeigu nori būti geru biznieriumi, Pranai, prasimušti į žmones – reikia būti žiauriamį žmónes prastùmti pasiekti, kad turėtų tam tikrą visuomeninę padėtį: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius…júodas žmogùs juodadarbis, prasčiokas: Ka nebūtų júodo žmõgaus, mokytuo blogai [būtų]. Palapo[ja] piningų visi iš to júodo žmõgauskai̇̃p žmogùs kaip pridera, reikia, tinkamai: Sakau, važiuok kaip žmõgus, ko tu bijai. Visi bulbes pasisėjo kaip žmónys, o tie vis mašinos lauka. Nei jy apsiprausė kap žmogùs, nei jy valgyt išsivirė. Nepabūsi kaip žmogùs, jeigut esi į žmogų nepanašus. Po metų sugrįžo sūnus namo toks jau ponas, toks miesčionis, kad kaip žmogùs kalbėt nebemoka. Ne ten numie gali ką padirbti kaip žmogùs. Nusikorėm boboms, pašnekėsma kaip žmónys. Ne anie arų nėkumet kaip žmónys pasėjo, nė anie nėkki̇̀tas žmogùs pasitaisęs, pažvalėjęs: Na, numigęs kitas žmogus – daug žvalesnislabai̇̃ žmogùs geras, padorus: Anas labai žmogus. (Pabradė). Mūs kunigas tai labai̇̃ jau žmogùsnei̇̃ Diẽvui, nei̇̃ žmõgui netinkamai, prastai: Kad suraukei suknelę, nei Dievui, nei žmoguinei̇̃ vélniui, nei̇̃ žmõgui prastai: Padirbo nei vélniui, nei žmõguinė̃r kõ žmonė́ms paródyti apie prastą daiktą: Šitiek pinigo supleškinau, ir nėr ko žmonėm parodytnėrà [nė] kai̇̃p [ir] žmõgui [pa]sakýti (apsakýti) stebintis kuo blogu: Dabar tai [šoka] nei kaip žmõgum pasakýt. Toks tinginys, kad nėr kaip žmõgu[i] sakýt. Bjauriai gẽram, nėr kaip i žmõguo apsakýti. Šuniuką prausia, šukuoja, kad tu sudaužėtum, nei kai̇̃p žmõgui pasakýt. O vargšas ponas kiek nuo jos prisikenčia?! Nė kaip žmogui pasakyti!ne tàs žmogùs apie labai pasikeitusį į gera: Nebgera, ne tàs žmõgusžmogaũ Diẽvo pabrėžiamasis kreipinys: Žmõgau Diẽvo, ką kalbi?!žmogaũs nemãto apie besididžiuojantį, nevaišinantį: O šykštumas! Žmogaus niekuomet nemato… niekam kąsnio, niekam stiklelio nė apsirikęs
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas