Žodis

Žodis reikšmė

svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiškakeiksmasšneka, kalbašnekėjimas, kalbėjimassakytinai, žodiškaipasakymas, posakis, teiginys, sprendimasmokymas, mokslaspamokslasbūrimas, užkalbėjimassusitarimas, pažadasžiniasprendimas, įsakymasgalėjimas kalbėti, žadas, amasoficiali, sambūrio kalbateisė viešai reikšti mintisdainuojamojo kūrinio tekstasveiksmažodis

Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis

Kirčiavimas: žõdis

Žodis sinonimai

žodys

Žodis frazeologizmai

añt [tõ] žõdžiokaip prižadėta: Žiūrėkita, pareikita man añt žõdžio. Gambeliaučius Simaniukas paklusnus, jis visuomet añt žõdžio pribusKl, Ds kalbamu metu, tuoj pat: Mūs tėvas staigus, jam viskas turia būt añt žõdžio. An tõ žõdžio jis tik strikt – i nė kojos daugiau. Ant žodžio suvirko lopšyauksi̇̀niai žõdžiai tikra tiesa: Nedaryk kitam to, ko pats nenori – tai auksi̇̀niai žõdžiaibe žõdžio neprieštaraujant: Be žõdžio davė da pašelpos. Be žõdžio būčia gavus. Jis be žodžio sutiko [leisti grįžti namo]be Diẽvo žõdžio nesusituokę pagal tikėjimą: Be Diẽvo žõdžio gyveno, nesekės i vaikams, kaip keikte užkeikėblõgo žõdžio negir̃di nėra ujamas: Marcelė nuo vyro blogo žodžio negirdi. Aš blõgo žõdžio negirdė́jau. Nesu aš da blõgo žõdžio girdė́jusi iš tavęs nu pat pirmų dienųDiẽvo žodžiù lai̇̃kos apie silpną, menką, palaikį: Žodžiu Dievo belaikos ta drobulėgẽrą žõdį gáuti būti iškeiktam: Šalin! ar nori gerą žodį gauti, kaip mama sako!... [nė̃]gẽro žõdžio nedúoti (nepasakýti) nerodyti dėkingumo: Tėvams nė̃ gẽro žõdžio nedúoda. Aš nedúodu nė̃ gẽro žõdžio, baruos. Aš jam gẽro žõdžio nèdaviau, kol numirė. Tas vaikinas atsitvėrė nuo tėvų, nė̃ gẽro žõdžio nedúoda, – kas jam. Bet Dočys, girdėkit tikt, rankas įsirėmęs, provninkams visiems nei gẽro nèdavė žõdžio. Visas pasigavimas iš tų tėvų, o gẽro žõdžio nepasãko. [Vokiečiai] išvarę visus gyvulius, niekam nė gero žodžio nepasakękai̇̃p žodžiù tuojau: Va kàp žodžiù ir užvirs. Kàp žodžiù supuvonė̃ gẽro žõdžio nereikia nieko prašyti: Ūkininkai dvarams nė gero žodžio. Ka šmočiuką mėsos turi̇̀, nėkam nė̃ gẽro žõdžionė̃ žõdžio nieko (nepasakyti): Pačiai nė̃ žõdžio, nupirkau nupirkau. Pasiims a gyvolį, a ką, o tu nepasakysi nė̃ žõdžio. Nėko anie mun nesakė, nė̃ žõdžio. Špygą kišenė[je] parodysu i nė žõdžio. Sakiau, gal išejo [kaimynas] – nė̃ žõdžio nesgirdi. Už labą nei žõdžio, tik valgyt neprašyk. Ma[n] brolelis nė žõdžio n’atsakė. Aš jai daviau labus rytus, ji ma[n] nei žodùžio. Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nei žodẽlio. Nė žodelio prieš tokį šventą pasakymąpaskuti̇̀niais žõdžiais piktai, užgauliai: Motina, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais. Nu kur tu matęs: nei iš šio, nei iš to susitikus Biržūnuos išdėjo senį paskuti̇̀niais žõdžiaispaskuti̇̀nis žõdisŠTgalutinis nutarimas: Muni turat, paėmėt, o daugiau nežinau nėko, paskuti̇̀nis žõdis. Toksai mano paskutinis žodis. O žodžio aš nemainau!. Vis dėlto ūkio reikaluose paskutinis žodis jo, gaspadoriausnaujausi pasiekimai, atradimai: Tai moderni įmonė, pastatyta pagal paskutinį mokslo ir technikos žodįper žõdį ei̇̃tidaryti, elgtis prieštaraujant kam ar sau: Nenoriu par žodį eiti, sutinku kaip sakomasdaryti pašnekinus, pasakius, be atsikalbinėjmų: Na, kad tu nori, tai pasakyk dėdei, teperša mane, aš per žodį eisiu, būsiu gera, klausysiu, tylėsiupo žõdį sumèsti trumpai pasikalbėti: Sùmetėm po žodžiùką. Suėję sùmetam po žodẽlį, pasišnekam. [nė̃]po žõdį nepasisakýti nesikivirčyti: Niekados po žõdį nesu pasisãkiusi su savo vyru. Mes nė̃ po žõdį nepasisãkėmpórą žõdžių sumèsti sušnekti: Eidamas pakluonėm sumečiau porą žodžių su japrie žõdžio stovė́ti tesėti pažadą: Kad visi taip stovė́tų pri žõdžio, tai pupą už ausies užmetus galėtų gyventi. Kaipo žmogus, pri žodžio stovįs, atiduodu tamstai piningus. Bene prižadėjai kitam ką gera padaryti, o ar stovėjai pri žodžio?. [nė̃]pùsės (pusè) žõdžio visai nieko (nesakyti, nepriekaištauti): Iš šitos karvės i tu valgai, o aš pùsės žõdžio nesakau. Niekas nei pùsės žõdžio niekas niekur nepasakė. Pryžada tėvuo, kad nė pùsę žõdžio blogo nepasakysu. Teip gerai sugyvenom su žmona, ka nepasisakėm nė̃ pùsės žõdžio. Aš jai i pùsės žõdžio nesakiau. Pusè žõdžio nepasakė, ką parduos namus. I pùsės žõdžio negaliu pasakyti, geras žmogus. Sakė, kad jai pùsę žõdžio būtų sakęs. Geri kaimynai, pùsę žõdžio nepasakysi. Pinigus sumokėjo, pùsės žõdžio nepasakė, nieko. Negaliu sakyt pùsę žõdžio, kad būt prastai gydę. Jie man pùsės žõdžio nepasakėsàvo žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo galią: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį. Dabar likimas tarė savo žodįšveñtas žõdis tiesa: Ano šventi̇̀ žõdžiai – kaip su kirviu. Tikra teisybė, šventas žodis. Šveñtą žõdį sakiau, aš nemaluoju, priš tamstos akis sakau. Jau pasakė tėvai žodį, tas y[ra] gatavas, šveñtas žõdis, daugiau antrą kartą nebsakysvi̇́enu žodžiùtrumpai sakant, apibendrinant: Vi̇́enu žodžiù, anam ta muno šnekta i nepatiko. Vi̇́enu žodžiù, jau aš pradėjau visus darbus dirbti. Vi̇́enu žodžiù sakant, sunkiai buvau [pas ūkininkus]. Tokis gyvenimas, vi̇́enu žodžiù, tik žmogų iš kelio išstumia. Vienu žodžiu, ką tik jis (ligonis) norės [išpildyk] ir pati išeik su vaiku iš namų. Vi̇́enu žodžiù – ko aš te nepridariaulabai geras, puikus: Vi̇́enu žodžiù uniformos tai jau gražios buvo ulonų. Ir graži karvė, vi̇́enu žodžiù. Vyras kaip liepa, vi̇́enu žodžiù. Jau jo mergaitės man labai patinka – vi̇́enu žodžiù. Nu teip tas bernelis gražus, kad vi̇́enu žodžiù!labai gerai: Gerai gyvena, vi̇́enu žodžiù. Vi̇́enu žodžiù padarytažõdžiui nėrà viẽtos labai geras, gražus, be priekaištų: Vaikis darbus, dievobaimingas – žodžiui vietos nėra. Panelė, sakė, labai graži, nėra žodžiui vietos. Žõdžiui viẽtos nė̃r sakyt – gerasžõdį dė́ti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Jis kokį žõdį dẽda, aš jam nestupijuos. Kaip dẽda žõdį, kaip mėšlo vežimąžodžiùs (žõdžiais) drabstýti[s] (apdrabstýti, išdrabstýti) negražiai, šiurkščiai ką sakyti: Kam tokiuos žodžiùs drabstai̇̃?. Vaikeli, ar tai gražu motinai drabstyt toki žodžiai?. Žõdžiais nedrabstýkias – tavęs nėkas nekęs. Kaip jau buvo, taip, ale žõdžiais nedrãbstėmos. Ka tik kiek, apdrãbsto žõdžiais visus. Iškolios išdrabstỹs žõdžiais, i tiek. Išsikoliojo išsidrãbstė purvinais žõdžiaisžõdį drė̃bti (uždrė̃bti) įžeidžiamai, įžūliai pasakyti: Ùždreba žõdį – šluostos vaikis snarglį (nepatogiai pasijaučia). Drẽbia žodžiùs kaip mėšlą. Ir jie nesisarmatija, ka tokį žõdį drė̃btžõdis į žõdį (žõdin ) pažodžiui, tiksliai: Viską žinau, kaip sakė, žõdis į žõdį. Kraševskis šitą pasaką žõdis žõdin įdėjo gražion giesmėn apie Lietuvą „Vytolio rauda“. Pasakyk žõdis žõdin, ką aš ažmisliju. Ji viską pasakė, viską – žõdis į žõdį. Čia sunku teip viską beatsakyti žõdį į žõdį. Ką sakė, žõdis žõdin viskas išėjo (įvyko). Pranašystė Izajošiaus išsipildė žodis į žodį. Aš tau galiu pasakyt žõdis žõdin, ką anas ūturo. Ašiai perskaitysiu pasaką, ir aš galiu atpasakot žõdis žõdin. Ji maža mokėjo visą giesmę žõdis į žõdį. Ar išpildei apžadus žodis į žodį teip, kaip apsiėmei?. Noriu, kad mano žemiaus išreikštas parėdymas žodis į žodį būt užlaikomas. Taigi lietuviškai žodis ing žodį (pažodžiui išverstas). Aš turiu nuorašą to rankraščio žodis žodin.žõdis ir žiñgsnis kas įsakyta, tuoj turi būti vykdoma: Tėvo buvo žõdis ir žiñgsnisžõdžio neieškóti kišẽnėje (šiukšlýne) būti iškalbingam, mokėti atsikirsti: O aš tokia buvau liežuvinga, žõdžio niekumet kišẽnė[je] neieškójau. Jam žõdžio nereik ieškót kešẽnė[je]. Anas žõdžio šiukšlýne neieško.žõdį atim̃ti iš burnõs pertraukti kalbą: Žodį iš burnos atimužodžiùs apką́sti nutilti: Praniukas į seserį pažvelgė ir žodžius apkandožõdžio nekei̇̃sti nesipykti, sugyventi: Metus pragyvenome kaip dieną, nė žodžio nekeitėme, meilėje ir santaikoježodžiù pérsikeisti (susikei̇̃sti) susibarti: Gerai sugyveno, nėra kaip jei žodžiù pársikeitę. Nesav žodžiù susikei̇̃tusiu.žõdį sukei̇̃sti susibarti: Teip i buvo, išbuvom lig metų galo, žõdžio nesùkeitėm. Išlaikiau senukus, žõdžio nesma sukei̇̃tę. Šeimo[je] i žõdžio nesùkeitamžõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamuižõdžiais kilnóti apkalbėti: O, tegu kalba, tegu vainoja, mudvi abidvi žõdžiais kilnója.žõdį kýštelti ką nereikalinga, netinkama pasakyti, prasitarti: Kokį žõdį kýštelia, ir baigtas gyvenimasžõdžio neužlaikýti keiktis, plūstis: Jau ans žõdžio neužlai̇̃kė, visokius žaliūsius (žalčius) liuob minavosžõdžio nelaikýti už dantiẽs (už dantų̃) šnekėti: Jis šnekus žmogus, žõdžio nelai̇̃ko už dantiẽs. Ka sakyt, tai sakyt, – nelaikýt žõdžio už dantų̃.žõdį nuleñkti (paleñkti) meiliai, įtinkant pasakyti: Dideliai stragi yra, žõdžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį. Žõdį paleñksi, akių nedraskysi – visumet laimėsi. Vyriškuo reik žõdį paleñkti – stačiūkės vis vienosžõdžio nemainýti žodžiù sugyventi, nesiginčyti: Žodžio žodžiu nemainė, visą amžių geruoju buvožõdį mèsti (numèsti, pramèsti) šiurkščiai pasakyti: Žõdį po žõdžio mẽta – akės plinka. Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį. Nùmetė žõdį, bet nepiktai. Žmogų gerą turėjau, niekad nė žõdį nenùmetė. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti. Tei[p], tei[p], pràmetei žõdį, nebeprisilipysižõdį užmèsti užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai. Jis už mane žadėjo irgi kokį žõdį užmèst. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš butožodžiùs mė́tyti tuščiai kalbėti: Protingas žmogus žõdžių nemė́tožõdžiais mė́tyti plūsti: Kultūrą turėkim savo lietuvišką, jokiais žõdžiais nemė́tykim an kito žmogaus. Nemėtyk žodžiais kaip pagaliais.žõdžiais mė́tytis (apsimė́tyti) plūstis: Visokiais žõdžiais mė́tos. Jie dažnai tarp savęs žõdžiais apsimė́tožõdžiais pasimė́tyti tuščiažodžiauti: Žodžiais čia nepasimėtysi, čia tikro reikia išmanymožõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai po velnių tėvas? – su piktumu atmušė man žodį Plikisžõdį išpèšti prašnekinti: Dilga jai, ka tik žõdį išpèštų. Iš jo žodẽlio neišpèši. To vyresnis [vaikaitis] – neišpeši̇̀ žõdžio, tylus, o jaunesnis – gyvasai sidabrasžõdį pir̃kti apie nešnekų, mažai kalbantį: Jam žõdis reikia pir̃kt. Žõdis reikia pir̃kt per ją. Kap reik pir̃kt žõdį iš žmogaus, tai i bjauru. Žmonelė jo žõdžio jau nepir̃ksžõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Par jį nèpirktas žõdis.žõdį pir̃ktų (nupir̃ktų) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Pir̃ktum žõdį i pasakytum. Nekenčia: įmanyt – pir̃kt žõdį ir dėt. Pir̃ktų žõdį ir sakytų. Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akisžõdį išplė́šti prašnekinti: Tai ką gi tenai, kito negali žõdžio išplė́šti, tylia tylia jis tenaižõdis po žõdžio (žõdžiui) įsitraukus, įsitraukiant į kalbą, bekalbant: Anos tujau susibara, tujau žõdis po žõdžio, i gatava y[ra]. Žõdis po žõdžio ir kalbam. Girti žõdis po žõdžiui ir susbarė. Žõdis po žõdžio i razsiūturo. Žodis po žodžio, ir jos abidvi susipyko. Ima juodu žodis po žodžio kalbėtisžõdžio neskõlinti būti iškalbingam: Pagramantiškiai žodžio neskolinožõdžio skõlintis nerei̇̃kia apie iškalbingą žmogų: Kalboj jo nepaimsi, jam nerei̇̃kia skõlintis žõdžiožõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáustžõdį spjáuti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Ji kam kad spjaũs žõdį, tai kai žarijomžõdžiai stóvi už dantų̃ rūpi, norisi kalbėti: Man tik stovė́jo žõdžiai už dantų̃žõdžiais sváidytis (šáudytis, atsišáudyti) atsikirtinėti, užgauliai, piktai kalbėti: Žõdžiais sváidos, vienas an kito varo visaip. Abudu atžūli, sváidos žõdžiais kaip akminais. Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais. I da su tokiais žõdžiais nešáudytumys, o dėl ko tu gali šáudyties?. Šáudo tie vaikai žõdžiais kaip strypais, a velnias galvo[je] įsimetęs?!. Varstys mane akimis, šaudys žodžiais. Labai žõdžiais šáudos [jaunieji], nelenka žodžio – būs kelmasžõdį patáikyti švelniai kalbėti: Karūmenė[je] tei ne pri mamos – nėkas tenai žõdžio nepatáikys. Ka jam i nebegali patáikyt žõdžio – išsižioji, i puola viršum. Su svetimais stengiuos kur žõdį patáikyt. [su]žõdžiais taškýtis šiurkščiai kalbėti: Daba žmonys nešneka, o su žõdžiais tãškosžõdį tė̃kšti šiurkščiai pasakyti: Nepatiko, žentuo kožnas galėjo žõdį tė̃kšti, – an mūso parejaižõdžiais télžti (tálžyti) piktai kalbėti: Baisiais žõdžiais télža girtas tėvams, kaip su peiliais širdį varsto. Gyvą seną tálžo žõdžiais kaip kumsčiais, o mirusio garbinimas dėl savo puikybėsžõdį ištráukti [su kriukiù]prašnekinti, prakalbinti: Negali iš jo žõdžio ištráukt. Vargiaus ištráukt bent žõdį. Negirtas – iš jo žõdžio neištráuksi. Tai nekalbus žmogus, iš jo sunku žõdį ištráukt. Su kriukiu žõdžio neištráuksi.Lkč kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Gal kokį žõdį ištráuksi iš jos. Ištráuks žõdį ir lakstys pabobiais su liežuviaisžõdį (žodžiù) treñkti šiurkščiai pasakyti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį!. Jis papratęs žodžiù treñktžõdžiais várstyti priekaištauti: Vársto muni žõdžiais, baras – nebgaliu būtižõdį atver̃sti piktai atsakyti: Žiūrėk, šeiminykui žõdžio nedrįsk atver̃st!žõdį atvérti priešgyniauti: Nedrįsdavom prieš tėvą ar motiną žõdį atvértžõdžio ver̃tas geras: Turėjom arklį, žõdžio ver̃tą, bet nemokėjom kaip užlaikyt. Tavo brolis tai buvo žõdžio ver̃tas seniūnasžõdis žõdį vẽja sklandžiai kalba.

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z