Ausis frazeologizmai

1. Ilgas ausis turėti - 1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis - ką reik ar nereik, girdi. 2. būti gerai informuojamam: Jis turi ilgas ausis.

2. Kiauros ausys - 1. greitai užmiršta. 2. nelaiko paslapčių: Motriiškų visuomet kiauros ausys.

3. Pilnos ausys - daug prisiklausęs: Jis mane mokys, būdavo, pasakos - mano ausys būdavo pilnos.

4. Šlapios ausys - nesubrendęs: Dar ausys šlapios, o į mergas jau eina.

5. Viena ausimi - 1. neatidžiai (klausyti): Viena ausimi klausydama motinos, prisiminė, kaip prieš pusantrų metų ji dar tebegulėjo apkasuose. 2. ne visai aiškiai, nuotrupomis: Viena ausimi girdėjau.

6. Ne viena ausimi - visai (neklauso): O Poviliokas - nė viena ausim. Duoda sau kūjeliu, lyg čia visai ne apie jį šnekama.

7. Ausis apėsti - apie daug suėdantį: Tiekas kiaulių ir ausis jumim apės.

8. Ausis apleisti - nusiminti: Aš ir vėl ausis apleidžiau: mano viltys žlugo.

9. Ausys aptekusios - turi daug (skolų): Skolomis ir ausys aptekusios.

10. Ausys atbuko - nusibodo (klausyti): Man ausys atbuko, besiklausant tokių negražių kalbų.

11. Ausis atplėšti - įdėmiai klausytis, įtempti dėmesį: Jie savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys.

12. Ausis atsitąsyti - gardžiuotis: Kai skanu labai, tai sako: nors ausis atsitąsai valgydamas.

13. Ausys dreba - 1. sakoma, smarkiai valgant, geriant: Sreb, kad ir ausys dreb. 2. bijo: Nieko nesako, bet ausys dreba.

14. [abiem] ausimis gaudyti - 1. įdėmiai klausyti: Ji vaikščiojo tarp stalų ir skaitė iš knygos, o mes abiem ausim gaudėm kiekvieną jos žodį ir skubėjom rašyti. 2. vos girdėti: Įsiklausę ėmėm ausimis gaudyti lyg kaži kokio milžino atsidūksėjimas.

15. Ausis gręžia - nemalonu klausyti: Tų svirplių čirpimas - net ausis gręžia!

16. Ausis išlyginti - apmušti: Žiūrėkite, žiūrėkite, tai išlygino ponams, tai išlygino... - kvatojosi iš užpuolikų praeiviai.

17. Ausys išlinko - sakoma, stebintis pasakojamu dalyku: Ir ausys išlinko beklausant.

18. Ausis išplauti - duoti antausį: Tik kalbėk daug - tuoj ausis išplaunu ir eisi cypdamas.

19. Ausis išpūtus - atidžiai (klausyti): Magdelė nors ausis išpūtusi klaudėsi, be mažai tesuprato.

20. Ausis ištaisyti - apmušti: Ištaisysiu ausis gyvate!

21. Ausis ištempus - atidžiai (klausyti): Klausaus, klausaus, ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau.

22. Ausis įtempti - atidžiai klausyti: Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį.

23. Ausys kaista - gėdisi: Kaži ar šiandien nekaista jiems ausys?

24. Ausimis karpyti - 1. atidžiai klausyti: Karpyk ausim, maž ką nugirsi. 2. atidžiai stebėti: Vartykite šieną ir karpykite ausimis, kad neužeit lietus.

25. Net ausys klapsi (kleba, kliba) apie godžiai valgantį, ėdantį: Gerai ėda, net jų ausys klapsi. Tai svotulis valgo - net ausys kleba.

26. Ausys kruta 1. sakoma meluojančiam: Meluoji, meluoji, net ausys kruta. 2. apie godžiai valgantį, geriantį: Tai kad geria, kad maukia, net ausys kruta.

27. Ausys lapsi - apie godžiai valgantį: Kirsdavau taip, jog, kaip sakoma, net ausys lapsėdavo.

28. Ausys linksta - 1. sakoma, stebintis pasakojamu dalyku: Kaip ims skaityti gražių gražiausias knygeles, pasakas, visokias žinias - ausys linksta... 2. apie godžiai valgantį: Agurkus su medum šveičia, net ausys linksta.

29. Ausys mazgosi - apie godžiai valgantį: Petriukas rijo, net ausys mazgės.

30. Ausies nekreipti - nesidomėti: Tas nė ausies nekreip, ką vaikas šneka.

31. Ausų nelizginti - visai neklausyti, nekreipti dėmėsio: Užvargau, užauginau vaiką, o jis nieko nedavė, nė ausų nelizgino, kai prašiau pagalbos.

32. Ausimis netikėti - sakoma, ką nuostabaus, neįtikimas išgirdus: O kaipgi ti būsi be stikliuko? - paklausiau aš, vis dar netikėdama savo ausimis.

33. Ausis nuleisti - 1. bijoti, kad kas neatkreiptų dėmesio, laikytis nepastebimam: Visi mes tai matome, tik pritrūksta mums drąsos pasipriešinti... Tylime, ausis nuleidę. 2. liautis didžiavusis: Tu nuleisk ausis!

34. Ausis nu [si] plėšyti - apie gardų valgį: Ausis nuplėšyt galima - taip gardūs cibuliai.

35. Ausis nutrinti - suniekinti: Čia Fokui nutrynė ponia ausis, nulaužė galybę.

36. Ausį padėjus - atidžiai (klausyti): Alfonsas klausės, padėjęs ausį.

37. Ausį palenkti - būti klusniam: Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane.

38. Ausis papūtus - įtempus dėmesį: Ausis papūtę kėblinėja, kur nereik.

39. Ausis pastatyti - 1. atidžiai klausytis: Pastatė ausis ir temijosi, ką žmonės kalbės, kad neturėtų paskui ką pranešt viršininkui. 2. atkreipti dėmesį: Nieko sau pieva, - pastatė ausis Grigas. - Vieno tik atolo galima gerą dešimtį vežimų nušienauti.

40. Ausys plyšta - apie didelį triukšmą: Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad ent ausys plyšo.

41. Ausis prignybti - prislopinti pyktį: Pikčiurnienė vaiko nepagavo... Ir ji, ausis prignybusi, nes tie ten prie teismo rūmų dar tebesijuokė, nubėgo prie savo karietos.

42. Ausis prikulti - įgristi kalbant: Ausis jau prikūlei... Gana jau to skaitymo.

43. Ausis priskaityti - priekaištauti: Gana koliojo motina, gana šaipėsi brolienė. Gana priskaite ausis Sobriai.

44. Ausys raitosi - 1. sakoma, klausantis blevyzgų, baisių pasakojimų: Ausys raitosi, tokių kalbų besiklausant. 2. labai karšta: Prikūreno pečių, kad ausys raitos.

45. Ausys rausta - darosi gėda: O Tu prisipažink, kad tau kaskart ausys rausdavo, kai jis tau pasakydavo pamokas atsakinėti.

46. Ausis rėžia - nemalonu klausytis: Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas.

47. Ausis skliaudyti - 1. su baime klausytis, rengtis sprukti: Kiti ponai ėmė ausis skliaudyti - suprato, jog čia jau šunybė pasidarė. 2. atidžiai klausytis: Ausis taipogi skliaudyk neskliaudęs - nebegirdėti paukštelių meilingų balselių.

48. Ausis skliausti - 1. iš baimės dairytis, su baime klausytis, rengtis sprukti: Mieloji! - ji pasakė, o jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau galima pradėti skliausti ausis. 2. atidžiai klaustyti: Dabar skliausk ausis. Pasakysiu tau tokią rimtą naujieną, kad tu nugriūsi nuo kėdės.

49. Ausyse stovėti - neišdilti iš atminties, nuolat skambėti: Man šita melodija ausyse ir stovi.

50. Ausis suglausti (suskliausti) bijoti, kad kas atkreiptų dėmesį, laikytis nepastebimam: Bet argi sakysi jam, juk piestu atsistos, tylėjau, ausis suglaudęs, pelkės, sakau, tavęs nematę, tik tu manęs neliesk!

51. Asys svyla - baisu, gėda klausyti (sakoma, klausantis blevyzgų, baisių pasakojimų): Kad pradeja jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti - net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų.

52. Ausys tirpsta - sakoma, klausantis ką įdomaus: Ausys tirpsta besiklausant.

53. Ausis tūrėti - sakoma apie blevyzgojimą: Kad pradėjo meliodinti, tik tūrėk ausis.

54. Ausis uždaužyti - įkyrėti (kalbomis, prašymais): Ausis jau uždaužė su tuo savo vakarėliu. Eik, kad jau taip nori!

55. Ausį užmesti pupa - dėtis nieko nežinančiu, nesuprantančiu: Gul sau, pupa ausį užmetęs.

56. Ausis užrišti - neleisti išplepėti: Būtų tylėjęs, nebūtų tokios košės išviręs... Plepėjo, žabalijo, rodos, kas jį prašė... Tiek žmonių girdėjo... Ausis ar dantis kam užriši... Tuoj ir iškilo kalbos.

57. Ausys vysta - baisu, gėda klausyti: Vyrai juokavo, balsiai juokdamiesi iš savo gudrių žodelių, nuo kurių, kaip svietas sako, ausys vysta, o žemė linksta.

58. Ausis zulinti - prašyti, kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kad visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti.

59. Ant ausų - tyliai, slaptai: Ant ausų šnekėjomes už stalo.

60. Ant ausų išnešti - greit išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų išnešė.

61. Apie ausį sukti - rengtis mušti: Mėnesį išgyveno ir jau suka vienas kitam apie ausį.

62. Nors į ausį dėk - labai meilus, geras: Kas jos šnekumas, meilumas - nors į ausį dėk.

63. Į ausį įkirpti - primygtinai reikalauti: Jeigu jam į ausį neįkirpsi, tai nelauk, kad atsimintų, kas reikia.

64. Į ausį nedėk - apie nevertai giriamą žmogų: Nedėk ausin... Išlįs.

65. Į ausį prieiti - susiprasti: Man nė į ausį nepriėjo, kad lig šiolei arklys dar negirdytas.

66. Į ausis pūsti - pasakoti: Apie Yčą jam pūtė į ausis, kur tik jis bepasisukdavo.

67. Iki ausų - 1. labai daug: Tų pamaldų ir šventimų proga klierikai turėdavo darbo ir rūpesčio iki ausų. 2. labai smarkiai: Vyras esąs įsimylėjęs iki ausų.

68. Per vieną ausį įeiti per kitą išeiti - apie greitą užmiršimą.

69. Per ausis eiti - erzinti (nemaloniu balsu): Tavo balsas skaudus, eina per ausis.

70. Per ausis leisti - nekreipti dėmesio, nepaisyti.

71. Per ausis nueiti - užmiršti: Ką tu man kalbėjai, tai man nuėjo per ausis.

72. Po ausimi - čia pat (apie kokį garsą): Kad užcypino po ausia, negali pakęsti.

73. Pro ausis [nu] leisti - nekreipti dėmėsio: Ūkvedžio įsakymus pro ausis leido.

74. Pro ausis praeiti (praslysti) - nepalikti įspūdžio: Jūsų paskaita fabrike jam pro ausis praėjo. Tai ką mes skaitėme, ne visiems praslydo pro ausis.

75. Už ausų šlapia - nesubrendęs: Nosį dar nemoki gerai nusišluostyti, už ausų dar šlapia, o imi ginčytis su senu žmogumi.

76. Už ausų išmėtyti - prievarta lengvai išvaryti: Pradėjo peštis pusberniai, tai vyrai juos už ausų išmetė lauk.

77. Kaip savo ausį (ausis) - visiškai, niekada (nematyti): Mano užmokestį matys kaip savo ausį.

78. Kaip ant ausies - labai lengvai (išgerti, suvalgyti): Alaus bidoną išmetė kaip ant ausies.

79. Kaip į ausį - apie labai mažą patalpą: Įeini kaip į ausį, nėr kur apsisukti.

80. Kaip už ausies (ausų) - labai gerai, lengvai (sakoma dar neprivalgius) : Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies.